„Bežiūrint nuotraukas/video iš rugpjūčio 6–7 d. vis dar tenka išvysti nematytų ir šiek tiek nustebinančių kadrų. Štai vienas jų. Dėl gausios krušos pabalusi žemė ir priežemio rūkas (kadangi buvo trumpam susidaręs šalčio – šilumos kontrastas; panašiai būna anksti ryte dėl žemės atvėsimo per naktį)“, – rašoma Facebook grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ ir pateikiama nuotrauka, kuri labiau primena žiemą nei rugpjūčio pradžią.
Klimato reiškinių žinovai paaiškina ir kaip susidaro žmonių turtą suniokojusi kruša: „Kruša – tai netaisyklingos formos ledo gabaliukų pavidalo krituliai, kurių dydis daugiau negu keli milimetrai. Itin retais atvejais ledo gabaliukų masė gali viršyti šimtą gramų. Kruša dažniausiai krinta per audrą kartu su liūtiniu lietumi. Krušai formuotis būtina ypač stipri konvekcija ir didelis debesies vandeningumas, todėl kruša įprastai iškrinta tik vasarą, kai būna aukšta oro temperatūra prie žemės paviršiaus.
Krušos gabalėlis galinguose vertikaliuosiuose oro srautuose kelis kartus patenka į santykinai šaltus ir šiltus debesies sluoksnius, kuriuose prie jo prisijungia peršaldyti vandens lašai arba ledo kristalai. Todėl krušos gabalėlis gali labai išaugti. Minėtą procesą patvirtina ir krušos gabalėlio vidinė sandara: jis sudarytas iš permatomų ir nepermatomų sluoksnių. Jie atitinkamai susidaro ledo gabalėliui patekus į peršaldytų vandens lašelių ir į ledo kristalų sluoksnius kamuoliniuose lietaus debesyse. Be to, susidūrimų metu krušos gabalėliai gali prišalti vienas prie kito ir tapti dar stambesniais“, – aiškina „Orai ir klimatas Lietuvoje“ kūrėjai.
Anot specialistų, iliustracijoje matomi cumulonimbusai išauga iki keliolikos kilometrų aukščio. Kruša formuotis gali šaltojoje debesies dalyje, nes krentančius ledukus stiprus oro srautas gali vėl išnešti aukštai į debesį ir jie krisdami dar labiau apauga ledu t.y. padidėja.
Kai kur, kaip antai Pasvalio rajone, iškrito ir itin išskirtinių formų ledukai. Išties yra į ką pasižiūrėti.
