Taip stovyklauti turbūt dar nebandėte: neįprastos nakvynės vietos Lietuvoje, kurios atima žadą

Šiuolaikinis žmogus taip priprato prie patogumų, jog tradicinis stovyklavimas šiandien vilioja tikrai ne kiekvieną. Kaip gi poilsiauti gamtoje be vandentiekio, tualeto ir minkštos lovos? Taip atsirado problemos sprendimas – prabangus stovyklavimas, dar vadinamas glampingu, leidžiantis mėgautis gamtos ramybe neatsisakant būtiniausių šiuolaikinių patogumų. Lietuvoje tokių poilsiaviečių tikrai netrūksta, o kai kurios jų – išties neįprastos.

Nakvynė akyje tarp dinozaurų

Radailių dvare pernai rugpjūtį atsimerkusi „Akis“ kaip mat tapo turistų traukos centru, nes pasiūlė išties netradicinį poilsį. Kaip pasakoja Radailių dvaro vadovė Donalda Laukienė, namelis medyje įsikūręs netoli dinozaurų parko, tad čia apgyvendinti poilsiautojai gali lankytis parke tiek dienos, tiek nakties metu.

„Akyje apgyvendinti lankytojai turi lygiai tokias pat teises, kaip ir dinozaurų parko lankytojai. Jie gali naudotis visomis parke esančiomis pramogomis – sūpynėmis, labirintais, nusileidimais nuo kalno mašinėlėmis, taip pat jie gali apsilankyti pas triušelius ir alpakas. Nuo 19 val. vakaro jie lieka vienut vienutėliai visame dizonaurų parke“, – sako D. Laukienė.

Patekti į „Akį“ ne taip ir paprasta – visi savaitgaliai birželio ir liepos mėnesiais jau užimti, laisvą savaitgalį pavyktų rasti tik rugpjūčiui. Tiesa, darbo dienomis čia patekti paprasčiau.

„Lankytojai labai skirtingi – lankosi ir jaunimas, kas ieško išskirtinio apgyvendinimo, ir senjorai. Tik minusas – mes neleidžiame su mažais vaikais. Bet augintiniams neatsispiriame ir leidžiame su jais atvykti“, – sako D. Laukienė.

Vis rečiau renkasi tradicinį stovyklavimą: norisi patogumų

Įprastai miško viešbučius galime rasti toli nuo miesto šurmulio, tačiau būna ir išimčių – pavyzdžiui, Anykščiuose esantis miško viešbutis „TekaTeka“. Jo įkūrėja Reda Šiukščiuvienė pastebi, kad vis daugiau lietuvių atranda stovyklavimą gamtoje su visais patogumais (angl. glamping).

„Mes esame šiek tiek išskirtiniai, nes mūsų glampingas yra miesto teritorijoje, tik apsuptas žalumos – ten, kur Anykšta įteka į Šventąją. Vis daugiau žmonių atranda stovyklavimą, nes visiems, ypač tame technologijų amžiuje, sudėtinga atsisakyti tokių patogumų kaip minkšta lova, elektra, karštas vanduo, tualetas. Dėl to vis mažiau yra besirenkančių tradicinį stovyklavimo būdą ir ieškoma alternatyvų. Glampingas yra geras tarpinis variantas, kai žmogus nori pabūti gamtoje, bet nenori atsisakyti patogumų“, – sako R. Šiukščiuvienė.

Teritorijoje yra trys palapinės, viena nuo kitos nutolusios iki 100 metrų. Teritorija aptverta, įrengtos kameros saugumui užtikrinti. Taip pat poilsiavietėje yra dušai, tualetai, virtuvėlė su visais indais ir puodais. Poilsiautojai skatinami patys pasigaminti maistą, nenaudoti pusfabrikačių – taip siekiama tvarumo.

Stovyklavietėje įrengta bendra laužavietė vakarais kviečia poilsiautojus susipažinti, pabendrauti ir pasidalinti dienos įspūdžiais. R. Šiukščiuvienė pastebi, kad yra dvi poilsiautojų grupės – vieni nori išbandyti visas apylinkių pramogas, kol kiti ilsisi pačioje stovyklavietėje.

„Stovyklavietė įsikūrusi miesto centre, netoliese yra pėsčiųjų ir dviračių takas. Galima lankytis muziejuose, renginiuose, važinėtis dviračiais, riedučiais. Nuo stovyklavietės galima pasiekti Lajų taką, o kitoje pusėje yra Niūronių takas ir Arklio muziejus. Kiti poilsiautojai renkasi niekur neiti ir likti stovyklavietėje – jie kepasi maistą, skaito knygas, sportuoja rytais, išeina pabėgioti. Šalia teka upė – eina joje išsimaudyti“, – poilsiautojų mėgstamas veiklas vardina R. Šiukščiuvienė.

Miško viešbučiuose sulaukiama įvairių svečių. Anot viešbučio įkūrėjos, didžioji dalis jų – lietuviai, tačiau tekę priimti svečių iš Vokietijos, Nyderlandų, Argentinos. Miško viešbučių lankytojai įprastai būna 25–55 metų amžiaus.

„Vasaros sezono metu, po Joninių, padidėja šeimų skaičius. Kai prasideda vasaros atostogos, poilsiautojai atvyksta su vaikais, kurių amžius labai įvairus – nuo kūdikių iki paauglių. O pavasarį ir rudenį sulaukiame daugiau porų, norinčių ramiai pabūti gamtoje, apsidairyti po Anykščius“, – sako R. Šiukščiuvienė.

Kelmės rajone – indėniškos pramogos vigvamų apsuptyje

„Laukiniai vakarai“ – Kelmės rajone, Dubysos upės pakrantėje esanti stovyklavietė, kurioje tvyranti indėniška atmosfera leidžia pasijusti Šiaurės Amerikos gyventoju. Stovyklavietės įkūrėjas Viktoras sako, kad ne tik aplinka, bet ir veiklos čia nukelia į senus laikus.

„Pailsėti čia atvyksta įvairiausių profesijų žmonės – nuo laisvo oro direktorių iki tų pačių žurnalistų, kurie neišvengiamai mėgsta pailsėti. Daug žmonių nori individualaus poilsio, tačiau čia yra vykę ir policijos sąskrydžiai, ir klubų inauguracijos. Čia viskas orientuota į praeities šimtmečius, pagal juos rengiame įvairias programas“, – sako įkūrėjas Viktoras.

Vigvamų–tipių apsuptyje, čia laukia tikros indėniškos pramogos – šaudymas iš lankų, tamahauko mėtymas, jodinėjimas žirgais, indėniška pirtis.

Po nakvynės kupole pabunda nuo paukščių čiulbėjimo

Verknės upės krante įsikūrusio gamtos viešbučio „VasaRojus“ bendraįkūrėja Kristina Vasiliauskaitė sako, kad poilsio gamtoje ieško norintys pasimėgauti ramybe, pailsėti nuo miesto triukšmo ir pasiklausyti paukščių čiulbėjimo. Čia galima pasiplaukioti baidarėmis, tačiau maršrutai trunka po keletą valandų, trumpiausias – 4 valandas.

Teritorijoje yra jurta ir keturi kupolai, įrengti su visais patogumais – didysis ir trys mažieji. Šalia kiekvieno įrengta kepsninė, yra pirtis.

Taip pat čia yra dviračiai, paspirtukai. Juos išsinuomavę poilsiautojai mėgsta keliauti į Birštoną, susipažinti su kurortu. K. Vasiliauskaitė pastebi, kad toks poilsis ypač populiarėja tarp žmonių, vyresnių nei 30 metų.

„Šiuo metu ypač aktyvėja brandesni, vyresnio amžiaus žmonės, kurie keičia savo gyvenimo kryptį – tie, kurie seniau daug dirbdavo, o dabar dirba mažiau ar tiesiog derina poilsį ir darbą. Tad nemažai sulaukiame 50–60 metų žmonių“, – pastebi ji.

Anot K. Vasiliauskaitės, į miško viešbučius žmonės traukia nedidelėmis 4–6 asmenų grupelėmis, o dažniausiai čia lankosi poros ir šeimos su mažesniais vaikais.

„Kupoluose žmonės mėgsta poilsiauti net ir žiemą. Kupolo viduje šilta, bet tuo pačiu esi gamtoje, viskas ranka pasiekiama ir miegi komfortabilioje palapinėje – sienos plonos, paukšteliai girdisi rytais. Kas pripratę prie visiškos tylos, tai juos net prižadina paukšteliai, nes viduje jie intensyviai girdisi“, – sako K. Vasiliauskaitė.