Kelionių planavimas elektroninėje erdvėje daliai keliautojų jau yra tapęs įprastu reiškiniu. Žmonės įprato ne tik užsisakyti skrydžius ar nakvynę internetu, bet ir ieškoti informacijos apie lankytinas vietas bei siūlomas pramogas. Kokių skaitmeninių sprendimų turizmo sektoriuje dar gali būti pasiūlyta, kurie palengvintų patirtį turistams?
„Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova sako, kad būtent jų organizacija iškėlė idėją kiek įmanoma daugiau informacijos perkelti į internetą.
„Norime, kad turizmo sektorius augtų, stiprėtų ir galėtų tapti prioritetine valstybės ekonomikos šaka. Manome, kad tai įmanoma, tik sektorius šiek tiek stagnacijos būsenos. Šiandien labai svarbu kalbėti apie inovacijas, kalbėti, kaip galima gerinti vartotojo patirtį Lietuvoje“, – sako O. Gončarova, subūrusi turizmo sektoriaus specialistus į specialią konferenciją.
Turizmo sektorius – puiki terpė startuoliams
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis pastebi, kad jau yra garsių Lietuvos startuolių, žinomų visame pasaulyje, tačiau vis dar trūksta drąsos kurti verslą turizmo bendruomenėje.
„Mūsų startuoliai jau įrodė, kad kitose srityse gali būti pasauliniai žaidėjai, ir turizmo sektorius yra tas, kuris turi didžiulį potencialą. Lietuva, kaip rinka, yra gana maža, bet IT gali dirbti su visu pasauliu. Kalbant apie Lietuvos rinką, dabar atveriame duomenis ir turime vieną tiksliausių turistinių duomenų portalą. Tais duomenimis mūsų startuoliai, IT įmonės gali naudotis, panaudoti juos savo komercializacijai“, – sako K. Žemaitis.
Tyrimai rodo, kad kelionių technologijų „TravelTech“ sektorius 2020 metais buvo vertinamas 8,5 milijardo dolerių. Prognozuojama, kad 2026 metais vertė gali išaugti iki 12,5 milijardo dolerių.
„Konkurencija kai kur gal ir nepakankama, globalūs technologiniai startuoliai turizmo sektoriuje užima didelę rinkos dalį, ir tai, kad mes šiandien to nematome, nereiškia, jog to nematysime rytoj. Dažnai būna, kad nieko nežinome ir greit ateina nauja kompanija, siūlo naujų verčių, o keliautojai, ištroškę naujų dalykų, nesidomi tuo, kas sena, tad greitai pasikeičia visas industrijos žemėlapis“, sako startuolio „Eddy Travels“ bendrakūrėjas Edmundas Balčikonis.
Ateities planai
Anot „Keliauk Lietuvoje“ vadovės, turizmo sektorius vis dar įpratęs dirbti klasikiniu modeliu, baiminamasi inovacijų, tad susirinkusiems specialistams įžvalgų pristatė ir pranešėjai iš užsienio. O. Gončarova teigia, kad pasiekti proveržį padėtų ir viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimas.
„Galėtume po metų ar dvejų turėti tokią galimybę: keliauji Lietuvoje, ir pačiose atokiausiose vietovėse yra koks nors lankytinas objektas ar bažnyčia, – kad nereikėtų ieškoti, kas atvers duris, leis apžiūrėti tą vietą, galbūt būtų galima pasinaudoti šalia esančiu QR kodu ar kokiu nors mygtuku internetinėje platformoje, kuris leistų be kitų žmonių pagalbos aplankyti tą vietą“, – kaip vieną galimų sprendimų įvardija O. Gončarova.
Pašnekovė sako, kad skaitmenizavimas itin reikalingas Lietuvoje, o gauti indėlį svarbu ir iš verslo, ir iš kelionių organizatorių bei kitų paslaugų teikėjų atstovų.
Startuoliai jau suka į kelionių sritį
Susitikimo metu buvo kalba ir apie tarptautinę patirtį, ir apie startuolių indėlį.
„Mes įkūrėme „Eddy Travels“ padėti žmonėms surasti geriausius paskutinės minutės skrydžius ir viešbučius. Programėlė veikia kaip pokalbių robotas per „Messenger“, „WhatsApp“ ir kitas programėles, pasiekėme keturis milijonus vartotojų. Padėjome rasti skrydžius ne tik lietuviams, bet ir viso pasaulio žmonėms – ir indams, ir amerikiečiams, ir kanadiečiams, ir pakistaniečiams. Per pandemiją buvo sudėtingiau su paskutinės minutės skrydžiais, nelabai jų kam reikėjo, tad su savo technologijomis pradėjome teikti paslaugas kitoms įmonėms, kad jos sukurtų savo pokalbių robotus bei galėtų padėti keliauti ir vidinio turizmo srityje. Puikiai bendradarbiavome ir su „Keliauk Lietuvoje“, sukūrėme kelionių asistentą. Sukūrėme ir Lietuvos oro uostams, Kauno miestui, renginiams „Kaunas – Europos kultūros sostinė“, kad žmonės galėtų atvykti į Kauną, susipažinti, kas tuo metu vyksta mieste“, – pasakoja kelionėms pritaikyto startuolio vienas kūrėjų E. Balčikonis.
Įdarbinti dirbtinį intelektą, anot pašnekovo, iš pradžių nebuvo paprasta, prieš 3–4 metus tai buvo naujovė. Dabar dirbtinis intelektas gana dažnai pasitelkiamas įvairiose srityje ir tai jau taip nebestebina.
„Kalbėjome, kad kelionių įmonėms reikia išmokti naudotis naujais dirbtinio intelekto sprendimais ir pritaikyti juos kasdienybėje tiek dirbant su „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, tiek su jų pačių teikiamomis paslaugomis, nes tai yra ateitis. Turime puikių startuolių. Pavyzdžiui, lietuvių startuolis, kuris teikia audioturus tiek Vilniuje, tiek Kaune, – galite pasisiųsti programėlę ir Jums sudėlios maršrutą, nemokamai galėsite panaudoti vieną iš audioturų po Vilnių, Kauną ar kitus miestus. Sprendimų, kurie naudoja dirbtinį intelektą, Lietuvoje jau yra“, – dalijasi E. Balčikonis.
O. Gončarova sako, kad norisi plačiau įdarbinti dirbtinį intelektą, jog juo naudotis turistai galėtų net atokiausiuose Lietuvos kampeliuose. Taip norisi plėsti turizmą ir plačiau atverti kelius į visus dėmesio vertus objektus, pateikti žmonėms kuo daugiau duomenų apie lankytinas vietas ir kitas įdomybes.
