UAB „Ekobazė“ komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė sako, jog galima tik pasidžiaugti, kad šiuo metu Lietuvoje mes jau turime dideles perdirbimo gamyklas tokioms pakuočių atliekoms, kaip popierius, plastikas, stiklas, metalas, mediena.
„Šios gamyklos yra pajėgios perdirbti visas Lietuvoje surinktas pakuotes. Tik svarbiausia, kad visos jos atsidurtų rūšiavimo konteineryje bei nebūtų užterštos kitomis atliekomis“, – atsakingai rūšiuoti ragina pašnekovė.
Rūšiuoti vis dar reikia mokytis
„Šiuo metu visoje Lietuvoje yra priimtas sprendimas popierių, plastiką, metalą mesti į vieną rūšiavimo konteinerį. Taip yra patogiau, nes įrengti kiemuose konteinerius kiekvienos rūšies pakuotei būtų labai sudėtinga – ir dėl vietos stokos, ir dėl transportavimo – reiktų dažniau važiuoti skirtingam transportui, o tai būtų netvaru bei neekonomiška“, – sako M. Curko-Notkuvienė.
Pašnekovė aiškina, kad visas turinys iš tokių konteinerių keliauja į rūšiavimo centrus, kur jis dar kartą perrūšiuojamas pagal visus reikalavimus, keliamus iš galutinių perdirbėjų.
Specialios įrangos ir žmonių pagalba išrūšiuojamas skirtingų rūšių plastikus, taip pat metalas, popierius, stiklas. Čia atskiriamos ir netinkamos perdirbimui atliekos, kurios keliauja į deginimo įrenginius.
„Į rūšiavimo konteinerius turi būti metamos tik pakuotės. Deja, ten žmonės vis dar meta ir maisto, ir statybines atliekas, tekstilės gaminius ir kitokias atliekas“, – apgailestauja M. Curko-Notkuvienė, pridurdama, jog tokių priemaišų vis dar pasitaiko 40 proc. nuo viso konteinerių turinio.
Iš plastiko butelių – reikmenys sodui
Tinkamai išrūšiuotos pakuotės keliauja į perdirbimo gamyklas, kur ir vėl virsta naujais gaminiais.
„Iš popieriaus ir vėl gaminamas popierius, iš stiklo – nauji stiklo buteliai. Plastikinės pakuotės dar rūšiuojamos pagal plastikų (polimerų) rūšis ir taip pat keliauja į perdirbimą, kur iš kietojo plastiko, tokio, kaip dėžutės nuo silkių, vaisių, šampūno buteliukai, vėl gaminami kietojo plastiko gaminiai. O iš vadinamojo plėvelinio plastiko, pavyzdžiui maišelių, gaminami plėveliniai gaminiai, pavyzdžiui šiukšlių maišai. Ir visa tai vyksta Lietuvoje“, – vardija M. Curko-Notkuvienė.
Pašnekovė primena, kad ir taromatuose surinkti buteliai perdirbami Lietuvoje į žaliavą, tinkamą vėl gaminti butelius.
„Pavyzdžiui, mes „Ekobazėje“ taip pat perdirbame plastikines pakuotes ir iš jų gaminame įvairius sodo reikmenis: pakeliamas lysves, bortelius, tvoreles“, – pasakoja UAB „Ekobazė“ komercijos vadovė.
Pasak jos, ne tik plastikas ar stiklas virsta naujais gaminiais.
„Iš popieriaus gaminamos naujos kartoninės dėžės, skirtos prekių pakavimui. Medines pakuotes mes paruošiame ir tiekiame baldų gamintojams, kurie iš jų gamina naujas baldų plokštes“, – vardija ji.
Perdirbant pakuotes taupomi resursai ir energija
Anot, M. Curko-Notkuvienės, labai svarbu, kad perdirbant pakuotes ne tik reikia mažiau pirminių žaliavų, tačiau ir mažinamos CO2 emisijos.
„Pavyzdžiui, kai seni stikliniai buteliai vėl naudojami naujų butelių gamybai, CO2 emisija net 30 proc. mažesnė nei juos gaminant iš mineralinių medžiagų“, – sako ji.
Ir pabrėžia, kad siekiant apsaugoti gamtos resursus ir mažinti taršą, efektyviau naudoti išteklius, ES skatinamas prekių arba produktų pakartotinis naudojimas arba perdirbimas.
„Todėl jau kuriant pakuotes turi būti mąstoma ir apie jų perdirbimą. Kuo daugiau įvairių skirtingų medžiagų naudojama gaminant pakuotę, tuo sudėtingiau ar net iš viso neįmanoma jos perdirbti.
Kol kas Lietuvoje nėra dar tokių įrenginių kurie galėtų perdirbti įvairaus plastiko mišinius. Todėl labai džiugu, kad vis daugiau įvairių gamintojų ima naudoti vienos rūšies pakuotę. Pavyzdžiui, kai kurios kosmetikos kompanijos pakuotes ima gaminti tik iš plastiko ar net popieriaus“, – pokyčiais džiaugiasi pašnekovė.