Lietuva pasaulio žemėlapyje
Daugiausiai vištienos produkcijos pasaulyje pagaminama JAV, Brazilijoje, Kinijoje ir Europoje. Tuo tarpu stebint Europos statistiką, išsiskiria daugiausiai vištienos pagaminanti Lenkija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Olandija ir Italija. Lietuva bendrame Europos šalių sąraše nėra tarp daugiausiai tonų vištienos produkcijos pagaminančių šalių. Metai iš metų mūsų šalis viso kontinento kontekste pagamina vos 1 proc. vištienos produkcijos.
Kaip aiškina „Vilniaus paukštyno" ir „Kaišiadorių paukštyno" generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas, Lietuva pagal visus duomenis patenka į dešimtuką šalių, kuriose pagaminama per daug vištienos pagal tai, kiek paraleliai jos importuojama iš užsienio šalių.
„Tokia situacija yra ne dėl to, kad per mažai jos gamintume, bet tiesiog jos per daug suvartojame įvežamos iš užsienio šalių. Žinoma, jei šalyje būtų vartojama tik lietuviška vištiena, būtų galima laisvai aprūpinti visą rinką, bet rinka yra laisva", – kalbėjo T. Sprindžiūnas.
Pašnekovui antrino ir „Vilniaus paukštyno" auginimo vadovas Saulius Petkevičius. Specialistas pastebėjo, kad Lietuvos gamintojai turi skandinavams būdingą požiūrį į paukštininkystę ir vadovaujasi būtent Skandinavijos šalims būdingais principais.
„Kalbant apie rūpestį gyvūno gerove ir vištienos kokybę, neatsiliekame nuo Skandinavijos šalių, kur rūpestis paukščio auginimu yra pirmoje vietoje. Visiškai kitokia situacija yra Pietų Europoje. Čia gyvūnų gerovės klausimų sprendimas atsilieka. Mūsų šiaurinis regionas tuo labiausiai išsiskiria ir Europoje. Esame įsitikinę, kad svarbu, jog įsigydamas paukštieną vartotojas žinotų, kad paukštis nekentėjo ir augo geromis sąlygomis, juo buvo rūpinamasi.
Taip pat svarbu paminėti, kad laikydamiesi principo „nuo lauko iki stalo" mes tiksliai žinome, kuo yra lesinami paukščiai mūsų paukštynuose, kaip jie auga ir iš kokio kiaušinio išsirito viščiukas. Turime ir sertifikuotus specialistus, kurie rūpinasi viščiukų sveikata bei jų laikymo sąlygomis. Taip pat siekiant, kad viščiukai kuo mažiau sirgtų, į lesalus yra dedami žoliniai preparatai. Taip saugomi paukščiai ir mažiau kenkiama aplinkai", – kalbėjo S. Petkevičius.
Lenkijos paukštynai: svarbiausia tik kiekybė?
Laikas nuo laiko rinką sukrečia Lenkijos paukštininkystės atstovų skandalai. Pastarąjį kartą prieš keletą mėnesių paaiškėjo, kad daugiau nei 60 gamyklų gaminamam paukščių pašarui buvo naudojamos ir draudžiamos medžiagos, tokios kaip lubrikantai ir biokuro gamybai skirtos medžiagos. Specialistai tuomet įspėjo, kad tai draudžiama ir yra žalinga ne tik paukščiams, bet ir vartotojams.
Vilniuje ir Kaišiadoryse veikiančių paukštynų generalinis direktorius pastebėjo, kad vištienos perdirbėjai Lenkijoje neturi pilnos gamybos grandinės, nes gyvus paukščius perka iš ūkininkų ir tuomet nežino, kaip konkretus paukštis buvo augintas ar gydytas. Toks modelis, anot specialisto, veikia ne vienoje šalyje, nes brangu ir sudėtinga valdyti visą infrastruktūrą ir žinoti visą vištienos kelią, nors tik tai ir leidžia garantuoti gerą ir kokybišką produkciją vartotojams.
„Galime būti užtikrinti dėl savo vištienos kokybės, nes žinome visą kelią nuo kiaušinio iki kuriamos produkcijos ir jei vartotojas turėtų nusiskundimą, galime lengvai ir greitai atsekti, iš kur konkreti vištiena yra. Laikomės principo išlaikyti atsakomybę už absoliučiai visus gamybos ir auginimo etapus, nes tik tai leidžia užtikrintai žinoti, ką kuriame ir siūlome savo vartotojams.
Tuo tarpu daugelyje šalių tai vyksta labai paprastai. Yra atskiras fizinis augintojas, kuris visais įmanomais būdais nori pigiau užauginti, kad tik greičiau parduoti viščiukus į skerdyklas ir perdirbėjams, kurie negalės turėti tokio atsekamumo ir visko žinoti", – paaiškino „Vilniaus paukštyno" ir „Kaišiadorių paukštyno generalinis direktorius T. Sprindžiūnas.
Aiškindamas situaciją paukštininkystės sektoriuje Lenkijoje „Vilniaus paukštyno" auginimo vadovas S. Petkevičius taip pat užsiminė, jog šiandienis vartotojas jautriau žiūri į produktų kainas, todėl neretai renkasi pigesnę prekę. Dėl šios priežasties Lenkijos gamintojai stengiasi sutaupyti ir šioje šalyje tai iššaukia ūkininkų nesutarimus, nes paukščiai superkami itin žemomis kainomis. Pradėję taupyti augintojai mažiau galvoja apie paukščio gerovę, lesalus ir stengiasi tik kuo greičiau parduoti tai, ką užaugina. Šiuo laikotarpiu rinkoms išgyvenant krizę sudėtinga situacija tik gilėja.
Atsakomybė prieš vartotoją
Vis dėlto „Vilniaus paukštyno" ir „Kaišiadorių paukštyno" generalinio direktoriaus T. Sprindžiūno pasiteiravus, kokių sunkumų jo valdomi paukštynai patiria krizės laikotarpiu, pašnekovas neslėpė, kad nors situacija ir sudėtinga, verslai, kurie yra susiję su gyvūnų auginimu, neturi lanksčių sąlygų taupymui ar kompromisams.
„Paukštininkystės negali vadinti ir verslu, nes tai yra pernelyg tampriai su rūpesčiu paukščiais susijusi sritis ir tikras ūkininkavimas. Pasaulinės organizacijos taip pat akcentuoja, kad itin svarbu rūpintis gyvūnų gerove ir tai mūsų prioritetas. Juk tai yra gamta ir jei ėmeisi tokio darbo, negali nepaisyti jos dėsnių. Tad pirmiausiai paukščiai, jų gerovė, gyvenimo kokybė, o tada jau finansai.
Juk negalime taupydami mažiau šildyti paukštides ar lesinti ne tokiu kokybišku lesalu. Jokių kompromisų negali būti. Svarbu ir jausti atsakomybę už vartotojus. Šia produkcija klientai maitina ir savo vaikus, tad tai yra milžiniška atsakomybė mums išlaikyti aukščiausią kokybę", – įsitikinęs paukštynų vadovas.