Jei palygintume Europos, Azijos ir Amerikos gyventojų prioritetus renkantis automobilio variklį, į akis kristų europiečių, įskaitant ir Baltijos šalis, „meilė dyzeliui". Kokia yra to priežastis? Be abejo, vienas argumentas yra ekonomiškas variklis. Tačiau yra ir dar vienas labai svarbus aspektas, apie kurį nekalbama - emisija, kuriai sumažinti hibridinės technologijos vystymasis tapo svarbiu akstinu.
Nematoma tarša
Taršos tema yra aktualiausia miestuose. Jeigu į atmosferą patenka CO2, pirmiausia laikoma, jog tai yra globalinė problema, kurią lemia ir šiltnamio efektas. Tačiau išsiskiriant azoto oksidų (NOx) ir suodžių dalelėms, kurias į aplinką išskiria būtent dyzeliniai varikliai, pavojuje atsiduria žmogaus sveikata - minėtieji junginiai „skęsta" ore ir miesto aplinkoje gyvenantiems žmonėms yra pavojingesni nei buvo manyta iki šiol.
Praėjusiais metais Pasaulinė Sveikatos Organizacija (WHO) pristatė tyrimą, kuriame buvo ištirtas ryšys tarp dyzelinių variklių išskiriamų suodžių ir vėžį sukeliančių medžiagų. Remiantis tyrimo rezultatais, dyzelio išmetamosios dujos iš kancerogeninių medžiagų klasės 2A buvo perkeltos į klasę 1A, kurioje atsiduria visos pavojingiausios vėžį tikrai sukeliančios medžiagos. O benzino išmetamosios dujos buvo priskirtos, kaip ir anksčiau, prie grupės „tikriausiai vėžį sukeliančių medžiagų". Šios medžiagos pagal atlikto tyrimo rezultatus buvo suklasifikuotos dar 1989 m.
Yra nustatyta, kad jeigu dyzelinį variklį naudotume šaltu oru ir šalia naudotume tokiomis pat savybėmis pasižymintį hibridą, dyzelinis variklis per vieną dieną išskirtų tiek pavojingų dalelių, kiek hibridas išskiria per vieną mėnesį - t. y., 30 kartų daugiau. Jei pagalvotume, kaip dažnai matome pravažiuojančius automobilius, turinčius tik vieną keleivį, tai taptų aišku, kodėl tai yra labai didelė našta mūsų aplinkai.
Jei žiūrėtume plačiau
Vietinėje bendruomenėje galbūt šiek tiek sudėtinga suprasti hibridų aplinkosaugos argumentus, nes Vilniaus centre mes nematome tokio smogo kaip kituose pasaulio didmiesčiuose, pvz., Milane ar Šanchajuje. Pavyzdžiui, Olandijoje dyzelinės transporto priemonės yra apmokestinamos įstatymų numatyta tvarka, kad būtų išvengta panašios situacijos kaip kaimyninėje Belgijoje, kurioje suodžių dalelių ore koncentracija yra itin didelė. Olandijoje įsigyti hibridą yra kelis kartus pigiau nei automobilį su dyzeliniu varikliu - tai matoma ir Olandijos greitkeliuose, kuriuose hibridinių automobilių yra kelissyk daugiau.
Kiekvieno poreikiai ir atsakomybė
Hibridų pranašumais ir toliau išliks mažos degalų sąnaudos ir ekologiškumas. Laimei (tai matome pagal parduotų hibridų skaičių), pasaulyje važinėja jau virš 5 milijonų „Toyota" ir „Lexus" hibridinių modelių, Europoje jų - virš 500 000, todėl galima daryti išvadą, kad „žaliųjų" automobilių privalumus vis labiau įsisąmonina tiek vairuotojai, tiek ir visuomenė.
Pasižiūrėkite filmuką (anglų kalba) apie tai, kaip mūsų sveikatą veikia dyzelinio variklio teršalai, ir ko buvo imtasi, siekiant pagerinti situaciją: