Esamiems pastatams reikia daugiau dėmesio
M. Kačinausko teigimu, pastarųjų metų pasiekimai didinant naujų pastatų energinio naudingumo rodiklius yra sveikinti, tačiau vien jų nepakanka. Ekspertas pažymi, kad maždaug 80 proc. 2050 metais išsivysčiusiose šalyse stovėsiančių pastatų jau yra pastatyti. Vadinasi, dėti vilčių vien tik į tolesnį naujų pastatų energinio efektyvumo didinimą negalima, nors ši sritis išlieka svarbi. Didesnio dėmesio reikia ir jau pastatytiems pastatams.
„Pasaulinio pastatų ir statybų aljanso duomenimis, pastatų eksploatacija lemia maždaug 28 proc. pasaulinės CO2 emisijos. Tai yra išties reikšminga dalis, kurios vien aukštesniais naujų pastatų energinio efektyvumo rodikliais nesumažinsime. Svarbu, kad esami pastatai taip pat būtų pritaikyti šiandienos ir ateities poreikiams, pavyzdžiui, palaikant „Pasyvaus namo“ koncepciją ir jos įgyvendinimą bei skiriant reikiamas investicijas pastatų modernizavimui“, – sako M. Kačinauskas.
Energinio efektyvumo svarba nemažėja
Deja, progresas esamų pastatų energijos sunaudojimo ir CO2 emisijų mažinimo srityje pastaruoju metu lėtėjo. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, pastato kvadratiniam metrui tenkantis energijos suvartojimas nuo 2010 metų kasmet mažėjo tik 0,5-1 proc. Tuo metu tiesioginė pastatų CO2 emisija nuo 2010 iki 2019 metų išaugo 5 proc. Akivaizdu, kad šioje srityje reikia didesnių pastangų.
„Nors pastatų energinis efektyvumas didėja, energijos poreikis juose taip pat nuolat auga. Žmonės yra priklausomi nuo vis daugiau elektros įrenginių ir prietaisų, o dažnėjančios karščio bangos lemia intensyvesnį energijai imlių oro kondicionavimo sistemų naudojimą. Be abejo, valstybėms vis didesne dalimi remiantis iš atsinaujinančių išteklių gaunama energija pastatų CO2 pėdsakas taip pat sumažės. Visgi paprasčiausiai laukti – turbūt dar ne vieną dešimtmetį, kol perėjimas prie atsinaujinančių išteklių energetikos bus baigtas, nėra išeitis“, – sako M. Kačinauskas.
Anot eksperto, net ir perėjus prie atsinaujinančių išteklių energinis efektyvumas išliks svarbiu tvarumo užtikrinimo komponentu. Nemažinant energijos suvartojimo žaliosios energetikos infrastruktūra būtų stipriai apkrauta, todėl jos plėtra ir palaikymas lemtų didesnius ekonominius ir aplinkosauginius kaštus. Šiandien pastatams tenka daugiau nei pusė (55 proc.) visų energijos sąnaudų. Kitų sričių, pavyzdžiui, transporto, perėjimas prie atsinaujinančių išteklių energetikos dar labiau apkraus elektros tiekimo tinklą, todėl pastatų energijos sąnaudų mažinimas išlieka imperatyvu.
Renovacijos tempai pasaulyje per lėti
Be abejo, lengviau pasakyti, nei padaryti. M. Kačinausko įsitikinimu, mažinant pastatų poveikį aplinkai reikalingos valstybių pastangos modernizuoti senesnius ir energiniu požiūriu mažiau efektyvius objektus. Kol kas šios pastangos yra nepakankamos. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, šiuo metu daugelyje valstybių pastatų modernizavimo, didinant jų energinio efektyvumo rodiklius, metinės apimtys nesiekia 1 proc. Tai yra gerokai per maža dalis, jei norima pasiekti numatytų klimato tikslų.
„Siekiant dekarbonizuoti esamus pastatus, Tarptautinės energetikos agentūros skaičiavimais, iki 2050-ųjų metines jų renovavimo ir modernizavimo apimtis reikia padidinti bent per 4 proc. Be abejo, tokie darbai reikalauja investicijų, kurioms padengti gali reikėti ne vienerių metų. Tačiau jų nauda didžiulė. Akademiniame „Energija ir pastatai“ žurnale 2018 metais publikuoto tyrimo duomenimis, pilnai integruota pastato inžinerinių sistemų ir fasado renovacija objekto energijos sąnaudas gali sumažinti net 84 proc.“, – sako M. Kačinauskas.
Priemonių energinio efektyvumo didinimui netrūksta
Anot jo, didžiausią efektą, mažinant pastatų energijos sunaudojimą ir CO2 emisiją, duoda fasado renovacija – pavyzdžiui, papildomos šilumos izoliacijos įrengimas ir įstiklinimo parametrų gerinimas. Pastato CO2 emisijos rodiklius taip pat gali pagerinti skaitmeninių energijos valdymo sprendimų ir pažangesnių šilumos tiekimo sistemų diegimas. Tiesa, ekspertas pažymi, kad be gerų šilumos izoliacijos rodiklių, pažangesnių sistemų ir infrastruktūros naudojimas nebus efektyvus.
„Deja, investicijos į esamų pastatų energinio efektyvumo didinimą pastaraisiais metais pasaulyje nedidėjo, o pandemija gali jas dar labiau apkarpyti. Jei investicijos nespės su naujų statybų tempais, bendras pastatų energinis efektyvumas gali būti nepakankamas Paryžiaus klimato susitarimo tikslams pasiekti. Norint pakeisti šią tendenciją ir padidinti pastatų renovacijos apimtis reikia naujo požiūrio ir geresnių politinių bei finansinių svertų“, – sako M. Kačinauskas.
Reikia ambicingesnės vizijos
Anot eksperto, teigiamų rezultatų padėtų pasiekti aukštesni pastatų energinio efektyvumo standartai, griežtesnė jų atitikimo kontrolė, didesnis finansų sektoriaus įsitraukimas ir pasiryžimas finansuoti pastatų energinio efektyvumo didinimo projektus. Tai pat svarbu šių projektų įgyvendinimui palanki teisinė, finansinė ir verslo aplinka.
„Nors daugelyje Vakarų rinkų egzistuoja pastatų pagerinimui skirtos subsidijų programos, tačiau jos dažniausiai yra nedidelės apimties ir yra susijusios su reikšmingomis rizikomis. Be to, subsidijuojant pastatų efektyvumo didinimo projektus ne visuomet pakankamas dėmesys skiriamas tinkamų medžiagų ir specialistų pasirinkimui. Siekiant išties pritaikyti gyvenamuosius namus, darbovietes ir visuomeninius pastatus šiandienos ir ateities poreikiams reikia gerokai ambicingesnės ir nuoseklesnės vizijos“, – sako M. Kačinauskas.
Jo teigimu, tik taikant aukštesnius minimalaus energinio naudingumo reikalavimus tiek naujiems, tiek renovuojamiems pastatams, tobulinant energinio efektyvumo sertifikavimo procesą, taikant efektyvų finansinių paskatų mechanizmą ir dalinantis gerosiomis praktikomis galima pasiekti šiandienos iššūkius atitinkančių rezultatų. Anot M. Kačinausko, tam, visų pirma, reikia, kad pastatai būtų suvokiami kaip integrali pasaulinės energetikos sistemos dalis, kuri vaidina itin svarbų vaidmenį artėjant prie klimatui neutralios ateities.
Užsakymo nr.: PT_88908503