Laukiniai vakarai
Nors oficialiai „Norfos mažmena“ pirmąją parduotuvę atidarė 1997 m., šio prekybos tinklo istorija prasidėjo kiek anksčiau, kuomet Vilniuje, Lakūnų gatvėje duris atvėrė smulkiems didmenininkams skirta parduotuvė.
„Sugriuvus tarybinei santvarkai ir atsiradus galimybei laisvai keliauti, verslesni žmonės pradėjo imtis iki tol drausto spekuliavimo – užsienyje pirko ir į Lietuvą vežė deficitines, retesnes prekes, kurias čia pardavinėjo. Pramoninių prekių rinka tuo metu praktiškai neegzistavo – gyventojai neturėjo pinigų, todėl į Lietuvą iš kitų šalių dažniausiai atkeliaudavo maisto prekės. Tarp tokių „verslininkų“ buvome ir mes. Išsinuomojome patalpas ir pradėjome prekiauti ilgo galioji prekėmis. Nežinau, ar tas patalpas iš viso galima pavadinti parduotuve. Greičiau, tai buvo sandėlis, kuriame prekių dažniausiai įsigydavo smulkūs prekeiviai, didmenininkai, neatsisakydavome jų parduoti ir individualiems pirkėjams“, – pasakoja „Norfos“ įkūrėjas D. Dundulis.
Supratęs, kad vystoma veikla įgauna pagreitį, D. Dundulis su kolegomis ryžosi įsteigti įmonę – 1997 m. rekonstravus turėtas patalpas, registrų centre buvo registruotas „Norfos mažmena“ pavadinimas. Verslininko pasiteiravus, su kokiais tikslais ir siekiais buvo kuriama įmonė, „Norfa“ steigėjas atviras – tikslas buvo tiesiog išgyventi.
„Apie misijas ir ilgalaikes vizijas tuo metu tikrai negalvojome, ką jau kalbėti apie parduotuvių tinklo kūrimą. Laikai buvo tokie chaotiški ir nenuspėjami, kad negalėjai žinoti, kas tavęs lauks kitą dieną. Tiesiog norėjome gauti pajamų, kurios mums leistų pragyventi“, – teigia pašnekovas.
Pagrindiniai tuometinės rinkos žaidėjai rinkoje buvo „Taupa“ (dabartinė „Maxima“), „Iki“ ir dabar jau neegzistuojantis prekybos centras „Ekonomija“. Vietos po saule ieškojo ir daugybė kitų smulkių verslininkų.
„Konkurencija buvo išties nemaža. Rinkoje darėsi vis anksčiau, todėl dalis verslininkų iš maisto prekių perėjo į statybinių medžiagų sektorių. Visgi mes buvome užsispyrę, nenorėjome trauktis, todėl ėmėmės netradicinių sprendimų, pavyzdžiui, stengėmės pirkti tiesiai iš gamintojų, o tai leido pasiūlyti mažesnes kainas pirkėjams“, – prisimena verslininkas.
Iš kelių parduotuvėlių į prekybos tinklą
Lūžio tašku, leidusiu suprasti, kad šis verslas yra kur kas daugiau nei avantiūra, tapo itin sparti parduotuvių tinklo plėtra, prasidėjusi maždaug 1999 metais.
„Atsimenu, tuomet pagalvojau: „tai jau šis tas“. Tačiau kartu su augimu prasidėjo ir sunkumai, mat keli žmonių jau nebegalėjo suvaldyti visų procesų, reikėjo plėsti komandą, skirti valdymo organus. Vėliau atsirado gyvenimiškas azartas. Visi jauni, maždaug 30-ies metų amžiaus, kupini energijos, idėjų – įdomu buvo stebėti procesą. Kai šiandien atidarome parduotuvę, viskas visiems aišku, eiga, procesai jau sustyguoti, rizikos pamatuotos, o tada viskas buvo pastatyta ant jaunatviško maksimalizmo“, – pasakoja pašnekovas.
Per 2000-2002 metus iš viso buvo atidarytos 43 „Norfa“ tinklo parduotuvės, o iki 2004 metų pabaigos jų skaičius išaugo iki 87. D. Dundulio paklausus, ar dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų įmanoma nuo nulio sukurti parduotuvių tinklą, verslininkas kategoriškas – be milžiniškų pinigų misija neįmanoma.
„Šiandien Lietuvoje įsteigti įmonę nėra sunku, bet vykdyti veiklą, kuri butų pelninga, auganti – labai sunku. Tokioje situacijoje, kokioje buvo mes – be pinigų, be žinių – tai tikrai neįmanoma. Faktas: jei prieš daugiau nei 20 metų būčiau turėjęs tokią patirtį ir žinias, kokias turiu šiandien, aukštesnį kokybinį lygį būtume pasiekę kur kas greičiau. Strategijai šiais laikais reikia labai daug pinigų“, – teigia D. Dundulis.
Nuopoliai ir pakilimai
Pasiekti aukštesnį kokybinį lygį „Norfos mažmenai“ leido 2006 m. pradėtas prekybos centrų įvaizdžio keitimas. Pagal naują koncepciją, kurioje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas jaukumui, funkcionalumui ir patogiam apsipirkimui, pradėtos atidarinėti ne tik naujos parduotuvės, bet ir rekonstruotos esamos. Tačiau po kelių metų pasaulyje prasidėjo finansinė krizė, kurią D. Dundulis prisimena kaip didžiausią iššūkį nuo pat „Norfos“ įkūrimo.
„Tai buvo ypatingai sunkus etapas, kai net nežinojome, kuo viskas baigsis, ar neteks skelbti bankroto. Tuo metu nusprendėme priimti daug drąsių sprendimų, kurių šiandien, bijodami visuomenės reakcijų, galbūt ir nepriimtume. Tačiau neturėjome kur dėtis – arba įmonės nelieka, arba imamės nepopuliarių sprendimų ir išsaugome tiek verslą, tiek darbo vietas“, – pasakoja D. Dundulis.
Pašnekovas neslepia – atėjus sunkesniems laikais, nori ar nenori, į galvą pradeda lysti mintys apie pasitraukimą, tačiau įvertinus visus „už“ ir „prieš“, įdėjus daug pastangų ir juodo darbo, galiausiai atrandami sprendimai visoms problemoms.
„Kartais pagalvoji, kam apskritai viską darai, bet kai problema išsprendžiama, atsiranda vidinė ramybė. Kad ir dabar – pastarosiomis savaitėmis viskas vyksta sklandžiai, todėl jaučiu vidinį pasitenkinimą. Žinoma, būna savaičių, mėnesių, kai neramu, daug problemų, nežinai, kaip jas išspręsti, tačiau laikui bėgant randi reikiamų „vaistų“. Vienintelė problema, kurios išspręsti dar niekam nepavyko, tai žmogaus gyvenimo pabaiga, o visa kita tikrai įmanoma išgyventi“, – teigia verslininkas.
D. Dundulio pasiteiravus, kas iki šiol jį motyvuoja versle, kaip pagrindinį stimulą „Norfa“ įkūrėjas įvardija žingeidumą.
„Nors ir nebesu jaunuolis, vis dar neprarandu to jaunatviško entuziazmo – man vis dar yra įdomūs nauji procesai, naujos galimybės, inovacijos. Kad ir ta pati neseniai mūsų atidaryti skerdykla – tai jau veikiantis projektas, kurį labai įdomu stebėti, arba Plungėje atidaryta moderni parduotuvė, kurią artimiausiu metu žadu aplankyti. Ne už ilgo pirksim vairuotojams naujus sunkvežimius – malonu, kai kažkas keičiasi, kad galime suteikti geresnes sąlygas darbuotojams, pirkėjams“, – sako pašnekovas.
O stengtis tiek dėl savo darbuotojų, tiek ir dėl pirkėjų, D. Dundulio teigimu, yra kiekvieno sėkmingo ir atsakingo verslo užduotis.
„Galbūt ir per drąsu sakyti, kad mūsų įmonės darbuotojai yra lojaliausi, tačiau abejoju, ar daug Lietuvoje yra verslų, kuriuose žmonės dirba vidutiniškai po 15-20 metų. Darbo sąlygos, aplinka, atitinkanti darbuotojų finansinius poreikius, manau, ir yra tai, kas juos motyvuoja likti. Na, o kalbant apie pirkėjus, galiu tik pasidžiaugti, kad su kiekvienais metais jų skaičius auga. Tai tik įrodo, kad judame tinkame linkme, o pats geriausias dalykas versle ir yra stabilus judėjimas į priekį“ – tikina pašnekovas.