Karjeros laiptais kyla besimokydami
„Pameistrystė – tai trikampis, kurio kampus – mokinį, meistrą ir įmonę – sieja glaudus ryšys. Mokykla bendrauja su įmone ir abi žino, kuo gyvena viena ir kita. Mokinys noriai mokosi teorijos, nes žino, kad jos prireiks tada, kai už jo nugaros užsivers mokyklos durys, o įmonė aktyviai dalyvauja ruošiant jai reikalingus darbuotojus ir yra tikra, kad naujieji darbuotojai puikiai atliks savo darbą nuo pirmos dienos“, – sveikindama konkurso „Metų pameistrys 2022“ dalyvius sakė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė, pabrėždama, kad pameistrystė – puikus būdas vieniems perteikti, o kitiems perimti patirtį, įgūdžius ir žinias.
Tai patvirtina ir konkurse dalyvavusių pameistrių istorijos. Nemažai jų sėkmingai dirba ir kopia karjeros laiptais įmonėse, kuriose įsidarbino pagal pameistrystės darbo sutartį. „Pameistriu tapau mokydamasis ekspeditoriaus profesijos Kauno technikos profesinio mokymo centre, bet nusprendžiau mokytis toliau ir įgijau sandėliavimo darbų organizatoriaus profesiją“, – pasakoja 2-ąją vietą konkurse užėmęs Marius Barinovas. Pradėjęs dirbti pameistriu UAB „VP Service“, geriau žinomos „Venipak” vardu, iš pradžių jis rūšiavo siuntas, o šiuo metu yra atsakingas už visą į Kauno terminalą atvykstantį ir išvykstantį iš jo transportą. „Jaunam žmogui pameistrystė – tai galimybė pritaikyti darbe teorines žinias ir kopti karjeros laiptais, o įmonei tai galimybė išugdyti mums reikalingų žinių ir patirties turintį kvalifikuotą darbuotoją“, – pridūrė darbo subtilybių jį mokęs šio terminalo siuntų rūšiavimo vadovas, profesijos meistras Rokas Zaliauskas.
Investuotojai domisi pameistriais
Pameistrystei Lietuvoje dar toli iki ilgametes tradicijas turinčios Vokietijos, kur ši mokymo forma, anot Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovės A. Gurinskienės, „jau seniai įsitvirtino kaip pati sėkmingiausia profesinio ugdymo forma ne tik profesinėse mokyklose, bet ir aukštajame moksle“. Tačiau profesinis mokymas Lietuvoje jau seniai nėra ta „profkė“, kuri tebeegzistuoja kai kurių senelių ir tėvų vaizduotėje, o modernios mokymo įstaigos, kurios bendradarbiauja su verslu ir kartu paruošia konkuruoti darbo rinkoje gebantį profesionalą, todėl mokytis įvairių profesijų kasmet į jas įstoja apie 20 tūkst. žmonių. Pamažu populiarėja ir pameistrystė, o tarp darbdavių, kurie aktyviai dalyvauja rengiant būsimuosius profesionalus, nemažai garsių įmonių: UAB ,,Intersurgical“, mašinų gamykla ,,Astra“, UAB ,,Peikko Lietuva“, UAB ,,ROL Lithuania“, Klaipėdos respublikinė ligoninė ir kitos.
„Nors kol kas šią mokymosi formą renkasi tik šiek tiek daugiau nei 3 % visų besimokančių profesijos, pameistrystės programą laikau sėkminga, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. – Sėkminga ji dėl to, kad daugiau kaip 90 % šiuo būdu profesiją įgijusių žmonių mokslus baigia jau turėdami įmonėms reikalingos patirties ir darbą, o darbdaviai patenkinti jų darbo rezultatais“. Verslo, kuris yra vienas iš pameistrystės plėtros socialinių partnerių, užduotis – paskatinti jaunąjį profesionalą tobulėti, todėl „labai svarbu, kad darbdaviai taip pat tiesiogiai dalyvautų rengiant specialistus ir taip pat prisiimtų atsakomybę dėl jų įgyjamos kvalifikacijos“, sakė jis. Kreipdamasis į pameistrius V. Janulevičius pridūrė: „Jau suradus savo profesinį kelią, galima studijuoti aukštojoje mokykloje, kurti savo verslą. Būtent taip pradėjo nemažai sėkmingų verslininkų, dabar vadovaujančių įmonėms“.
Formuojasi naujos tradicijos
Pirmajame nacionaliniame konkurse „Metų pameistrys 2022“, kurį inicijavo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, o organizavo Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija, dalyvavo toli gražu ne visos mokymo įstaigos ir įmonės, kuriose būsimieji specialistai mokosi pagal pameistrystės programą. Tačiau ateityje jų neabejotinai daugės, nes populiarėja ir pati pameistrystė.
„Pameistrystė – tai galimybė pritaikyti įgytas teorines žinias realioje darbo vietoje, o tokiu būdu įgyta patirtis yra garantas, kad jaunas žmogus ateis į darbo rinką įgijęs konkrečiai darbo vietai reikalingų gebėjimų. Būtent čia darbdaviai dažnai mato įgūdžių ir gebėjimų atotrūkį, o pameistrystė padėtų šį atotrūkį panaikinti“, – pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė, o A. Gurinskienė priduria: „Ji yra ir garantas tėvams, kad savo vaikus į savarankišką gyvenimą išleidžiame ne tik pasiruošusius darbo rinkai, bet dažnai jau ir su darbo sutartimi“.
Konkurso „Metų pameistrys 2022“ apdovanojimų ceremonijoje ne kartą nuskambėjo palinkėjimas, kad šis konkursas taptų tradiciniu, o jo nugalėtojai – pameistriai, jų profesijos mokytojai ir profesijos meistrai bei pameistrius ugdančios įmonės, anot Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus Tado Tamošiūno, taps šio profesijos mokymo formos ambasadoriais ir paskatins daugiau jaunų bei vyresnių žmonių rinktas pameistrystę, kuri „atveria galimybes sėkmingai dirbti, gerai uždirbti ir realizuoti save“.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“.
Informaciją apie nacionalinio konkurso „Metų pameistrys 2022“ nugalėtojus ir prizininkus rasite čia.