Šiuos klausimus aptarė IT specialistai iš įvairių sferų per „Godel Technologies“ Vilniuje surengtą renginį, skirtą dirbtiniam intelektui.
Renginyje mintimis dalijosi „Godel Technologies Europe“ vadovaujantis programinės įrangos inžinierius (ang. Lead Software Engineer) Eduardas Mikhailovas ir šios įmonės Lietuvos direktorius Dmitrijus Saveljevas.
E. Mikhailovas – front-end/back-end programinės įrangos kūrėjas, turintis 18 metų patirtį. Nuo studijų laikų tobulina programavimo įgūdžius, studijuoja dirbtinį intelektą ir veda edukacinius renginius darbuotojams.
DI palies visus
E. Mikhailovas įsitikinęs, kad jau labai greitai DI – „ChatGPT“ ar kitų technologijų pavidalu – vienaip ar kitaip palies visas profesijas.
„Jau dabar autoriai gali naudotis „ChatGPT“ rašydami straipsnius. Pavyzdžiui, žurnalistas, gali pateikti DI savo 10 rašytų tekstų, pridėti dar kokios sausos faktinės informacijos ir duoti „ChatGPT“ komandą, kad tokiu stiliumi parengtų dar vieną tekstą“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, DI galėtų vystytis dar sparčiau, tačiau šį procesą kol kas pristabdo teisinio reguliavimo spragos arba neaiškumai, koks iš viso tas reguliavimas turėtų būti.
E. Mikhailovas atkreipia dėmesį, jog šiuo metu DI veikia, yra gana efektyvus, nors į jo kūrimą investuota sąlyginai nedaug – milijonai dolerių: „Įsivaizduokime, koks pokytis būtų, jei tai būtų milijardinės investicijos. Tai gąsdina. Daugelis žmonių baiminasi, kad jie tiesiog atsidurtų gatvėje, DI staigiai perėmus jų darbus.“
Tačiau, anot pašnekovo, DI nereikia baimintis, o kaip ir bet kokią naują technologiją perprasti ir pritaikyti.
Technologijos vystosi sparčiau nei teisinis reguliavimas
„Mūsų įmonė nuolatos ieško būdų, kaip naudoti DI nepažeidžiant autorinių teisių, teisės aktų, saugant konfidencialią informaciją. Kadangi teisinis reguliavimas atsilieka nuo technologinio progreso, todėl tokios įmonės, kaip mūsų, turi sukurti vidines taisykles bei tvarkas“, – pasakoja E. Mikhailovas.
Jis pasakoja, jog norintiems savo darbe naudoti, pavyzdžiui, „ChatGPT“, kyla daugybė klausimų, pavyzdžiui, reikia formuoti užklausas, kuriose pateikiama tam tikra informacija.
„Taigi, bus ne tik gaunamas atsakymas, bet ir jūsų išsiųsta informacija bus nežinia kam, kada perduota ir vėliau nežinia kieno, kaip, kada ir kokiu tikslu naudojama. Ypač su sudėtingomis dilemomis susiduria programuotojai, naudojantys DI. Juk norint, kad DI analizuotų, tobulintų kokias nors sistemas, jam reikia pateikti dabartines, – apie iššūkius pasakoja „Godel Technologies“ inžinierius.
– DI neveikia pats savaime, jam reikia kokių nors duomenų, šiuo metu – viešai prieinamų ir patalpintų į internetą. Kai kurie autoriai yra išsakę nesutikimą, kad dirbtinis intelektas naudotų jų kūrybą. Tačiau tai labai sudėtinga užtikrinti, nes DI veikia kaip neuronų tinklas. Jam negalima duoti nurodymo „pamiršti“ kokią nors informaciją, nes ji saugoma nestruktūruotai; tai šio tinklo specifika. Todėl kuriami įvairūs filtrai.
Tarkime, kas nors gali pasakyti: perrašyk mano tekstą kokio nors konkretaus autoriaus stiliumi, ir DI atsakys, kad man tai draudžiama, nes, pavyzdžiui, tai draudžia autorinės teisės. Tačiau tokius draudimus galima apeiti įvairiais būdais. Todėl viską tinkamai sureguliuoti yra didžiulis iššūkis“, – sako E. Mikhailovas.
Jis pasakoja, kad jau yra buvę atvejų, kai žmonės pradėjo chaotiškai naudotis „ChatGPT“ per įvairius serverius ir tokiu būdu iš kai kurių serverių buvo pavogtos jose saugomos svarbios komercinės paslaptys.
„Beje, iki šiol nėra aišku, kaip elgtis tokiose situacijose. Teisinis reguliavimas atsilieka nuo technologijų raidos“, – konstatuoja specialistas.
DI naudojimas – naujas raštingumas
„Godel Technologies“ Lietuvos direktorius D. Saveljevas sako, kadįmonė daugiau nei dvidešimt metų veikia informacinių technologijų srityje:
„Nors mūsų pagrindinė klientų rinka yra Jungtinėje Karalystėje, kompanija plėtėsi ir jos atstovybės buvo atidarytos Lietuvoje, Lenkijoje, Dubajuje, Bulgarijoje, Gruzijoje. Lietuvoje veikiame apie trejus metus. Esame aktyvūs, mėgstame dalintis savo patirtimi, esame surengę keletą renginių. Neseniai irgi sukvietėme IT specialistus į renginį apie dirbtinį intelektą ir „ChatGPT“.
Renginys buvo nemokamas. Mes norime, kad visuomenė augtų kartu su mumis, daugiau sužinotų, labiau suprastų, kas yra DI, kaip jis veikia ir kuo gali būti naudingas.“
D. Saveljevas sako, kad tokie renginiai, kurių įmonė planuoja ir ateityje, yra labai svarbūs sparčiai kintančioje technologijų rinkoje: „Mūsų manymu, labai svarbu, kad bendrautų žmonės iš įvairių IT kompanijų ir profesinių sričių, keistųsi žiniomis bei patirtimis. Patys irgi norime būti girdima IT rinkos dalis.“
„Jau kelis kartus dariau prezentaciją apie „ChatGPT“ ir kiekvieną kartą žmonės vis prašo patikslinti įvairias vietas, kurios jiems nėra aiškios. Žmonės nori paprastumo, tačiau tai labai sudėtinga, nes norint suprasti, kaip veikia „ChatGPT“, būtina turėti bent bazinių žinių, kaip veikia neuronų tinklai, kodėl informacija saugoma nestruktūruotai, kodėl negalima tam tikros informacijos „išimti“ iš tinklo“, – aiškina E. Mikhailovas.
E. Mikhailovas sako, kad susirinkusieji renginyje galėjo susipažinti su naujovėmis teoriškai ir praktiškai:
„Po teorinės dalies pateikiau naudingų pavyzdžių, kaip teisingai suformuoti DI užduotis, analizuoti reikiamus duomenis arba sudaryti dienos planą mokytis užsienio kalbos.
Turime daugiau nei 20 metų patirties, kuriant programinės įrangos sprendimus elektroninės prekybos, finansų, energetikos, automobilių, kelionių, gamybos, įvairių paslaugų ir mažmeninės prekybos srityse net septyniose pasaulio šalyse. Investuojame ir plėtojame duomenų mokslą, dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi. Todėl natūralu, kad analizuojame ir vertiname visas naujoves.
Kompanijos viduje mes bandėme gvildenti ne tik „ChatGPT“ tematiką, bet ir diskutuoti apie įvairių dirbtinių intelektų sandarą, kaip ją populiariai paaiškinti platesnei, ne tik specialistų auditorijai. Pavyzdžiui, ne visi žino, kad DI tekstą paverčia skaičių rinkiniu, atsakymą mes irgi gauname skaičiais, o tik specialus dekoderis juos paverčia žodžiais“, – pasakoja E. Mikhailovas.
Ar DI pakeis žmones?
Tai aktualus klausimas gausiam specialistų ratui. E. Mikhailovas sako, kad DI puikiai operuoja informacija, kurią jis išanalizavo, tačiau jo kuriamame turinyje nėra nieko nauja.
„Gal ateityje kažkas keisis, bet šiandien gauti kokį nors gerą rezultatą, neįtraukiant žmogaus, labai sunku. Iki šiol DI reikia vis diegti naujas mintis, idėjas.
Tarkime, prieš duodant užklausą išspręsti kokią nors problemą, dirbtiniam intelektui reikia suteikti informacijos, kokius faktorius reikia įvertinti ją atliekant. Tik tada jis ima gerai veikti. Kol kas be žmogaus DI su užduotimis, ypač kūrybinėmis, susidoroja ne itin gerai. Tačiau, kaip pagalbininkas – DI tikrai yra nenuginčijama proveržio technologija“, – teigia specialistas.
Ar tai reiškia, kad ir metaforos, perkeltinės prasmės yra atpažįstamas tik tada, kai DI jau su jomis susidūrė, jos buvo jam „paaiškintos“?
„Pats klausimas, ar DI supranta metaforas, nėra teisingas. Nes DI negalima taikyti sąvokos „supranta“. Kaip minėjau, jis tiesiog žodžius paverčia skaičiais. Jo atsakymas – tai tik statistinis nuspėjimas labiausiai tikėtino rezultato. Ar tai vertinga informacija, ar melaginga? Gali būti bet kaip. Jau susidūriau, kad į kokias nors užklausas atsakoma „ne į temą“ ir visai neaišku, kaip DI tai apskaičiavo. DI neturi supratimo mechanizmo, tai tik statistikos mašina. Tačiau jis turi dėmesio mechanizmą – gali koncentruotis ties žodžiais, frazėmis. Bet jų suprasti – negali“, – aiškina inžinierius.
Ar DI galės nuspręsti už žmogų, nuspręs pats žmogus
E. Mikhailovas sako, kad kalbant dirbtinio intelekto gebėjimą priimti sprendimus, lūžio taškas bus tada, kuomet DI bus patikėtas vairavimas: „Tai reikš, kad žmogus dirbtiniam intelektui patiki savo gyvybę. Toliau bus patikimi ir visi kiti sprendimai. Tačiau to kol kas nėra.“
Pasak jo, šiais klausimais specialistai itin intensyviai diskutuoja, o visuomenei siūlomos naujos idėjos apie sugyvenimą su robotais, kurie pateikiami ne kaip gąsdinantys ir pavojingi terminatoriai, bet draugiški asistentai, pašnekovai, pagalbininkai.
„Turime DI pažinti ir perprasti. Šiandien galime tik pristabdyti šios technologijos plėtrą kokiu nors teisiniu reguliavimu, tačiau drausti beprasmiška. Būtina kurti naudojimo taisykles, normas, sukurti naują visuomeninę sutartį“, – įsitikinęs „Godel Technologies Europe“ inžinierius.
„Svarstyti ne tik tokie klausimai, kiek pavojinga, kad DI gali pakeisti kai kuriuos specialistus, bet ir tokios vertybinės problemos, ar DI irgi turi teises, ar jos bus jam deleguotos“, – aktualiausiomis naujienomis dalijasi pašnekovas.
E. Mikhailovas tikina, jog daugelis specialistų net neabejoja, kad gana greitai kiekvienas galės naudoti DI namie bet kokiems tikslams.
„Galima įžvelgti tam tikrą paralelę tarp to laiko, kai visi mokėsi naudotis kompiuteriais ir dabarties – kai mes ir vėl turime mokytis naudotis, tik šįkart objektas – DI. Patirtis nebėra nauja: jei žmogus moka naudotis kompiuteriu, įvaldyti dirbtinį intelektą jam nebus sudėtinga“, – įsitikinęs E. Mikhailovas.
Pašnekovas prognozuoja, kad tiek kurie įvaldys DI, nesvarbu kokios profesijos, bus labiau vertinami darbo rinkoje nei tie, kurie negeba juo naudotis: „Kaip šiuo metu svarbus kompiuterinis raštingumas, taip ir įgūdis valdyti DI bus svarbus.“