Viena vertus, matyti, kad elektromobilių plėtra įgijo didelį pagreitį. Jeigu 2018–2020 m. elektra varomų transporto priemonių šalies keliuose per mėnesį padaugėdavo maždaug trimis dešimtimis, tai šiemet jų skaičius kiekvieną mėnesį paauga puse tūkstančio. Kita vertus, elektromobiliai vis dar tesudaro apie 0,5 proc. viso Lietuvos transporto parko.
Stebėdami viešąsias automobilininkų diskusijas, nuolat bendraudami ir su prekybininkais, ir pirkėjais, susidarome įspūdį, kad spartesnei automobilių parko elektrifikacijai kliudo nemažai subjektyvių aplinkybių. Pastebime išankstinių nuostatų ir įsitikinimų, kurie gali turėti įtakos elektromobilių populiarumui ir lemti vairuotojų sprendimą ir toliau pirmenybę teikti vidaus degimo varikliams. Taigi žvilgtelėkime į kelis dažniausiai girdimus mitus ir įvertinkime jų pagrįstumą.
1. Ne tokie jau draugiški aplinkai?
Ne taip seniai didelio tarptautinės bendruomenės susidomėjimo sulaukė britų dienraščio „The Guardian" publikuotas pokalbis su komiku Rowanu Atkinsonu, kurį daugelis pažįsta kaip poną Byną (Mr. Bean). Žymus aktorius teigia buvęs vienas pirmųjų elektromobilių entuziastų, tačiau ilgainiui pasijutęs apgautas, supratęs, kad elektromobiliai nesantys tokie jau draugiški aplinkai. Neva šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai gaminant tokius automobilius esą gerokai didesni negu transporto priemonių su vidaus degimo varikliais gamyboje.
Jau kitą savaitę tas pats dienraštis paskelbė publikaciją, kurioje pristatoma visiškai kitokia pozicija, negu pateikė populiarusis komikas. Iš tiesų, vertinant visą automobilio gyvavimo ciklą, apimantį iškastinio kuro ar baterijoms reikalingų elementų gavybą, gamybą ir eksploatavimą, elektromobilių naudojimas mažina klimato kaitą lemiančių dujų emisijas. Pavyzdžiui, su klimato kaita susijusius mokslinius duomenis vertinanti Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK) prie Jungtinių Tautų yra paskelbus, kad viso elektromobilių gyvavimo ciklo viso emisijos yra vidutiniškai 65 proc. mažesnės negu iškastiniu kuru varomų automobilių. Iki 2030 m. šis atotrūkis, skaičiuojama, pasieks 76 procentus.
Panašius duomenis 2021 m. paskelbė Tarptautinė švaraus transporto taryba (International Council on Clean Transportation), JAV įsikūrusi ne pelno siekianti organizacija. Pasak jos, elektromobilio gyvavimo ciklo metu išmetamų teršalų kiekis yra iki 69 proc. mažesnis, palyginti su panašiais benzininiais automobiliais. Panašių studijų yra ne viena. Skaičiuojama, kad net mažiausiai aplinkai draugišku būdu pagaminti elektromobiliai vis tiek bus penktadaliu (22 proc.) mažiau taršūs negu transporto priemonės su vidaus degimo varikliais. Laikantis griežtesnių reikalavimų, šis skirtumas gali viršyti ir 80 procentų.
2. Baterijos – brangus ir trumpaamžis vargas?
Elektra varomo transporto kritikai neretai atkreipia dėmesį į vieną svarbiausių elektromobilių komponentų: baterijas. Skeptikai mėgsta pabrėžti, kad jos nesančios ilgaamžės. Baterijas tenka keisti, o jų kaina esanti aukšta ir tokia išliks visada. Dėl to elektromobiliai neva esantys ne tokia jau patraukli alternatyva vidaus degimo varikliams.
Čia reikėtų pažymėti du dalykus. Pirma, pasaulinės verslo ir finansinių naujienų agentūros „Bloomberg" duomenimis, ličio jonų baterijų kainos per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 4,8 karto: nuo 732 JAV dolerių už kilovatvalandę 2013 m. iki 151 dolerio pernai.
Antra, kartu su technologijų pažanga, ilgėja ir baterijos gyvavimo trukmė. Skaičiuojama, kad senesnės kartos elektromobilių baterijos leidžia nuriedėti apie 160 tūkst. kilometrų. Ir tai jau atrodo gana nemažai, tačiau „Tesla" 2019 m. paskelbtų tyrimų duomenimis, daugumos „Model S" ir „Model X" automobilių, įveikusių 320 tūkst. km, baterijų efektyvumas vis dar siekė apie 90 procentų.
Įvairios studijos rodo, kad naujos kartos baterijos gali leisti nuvažiuoti ir milijoną kilometrų. Taigi nei baterijų kaina, nei amžius neturėtų būti laikomi kliuviniu elektromobilių populiarumui.
3. Elektromobiliams krauti – ta pati tarši elektra?
Dar vienas neretai girdimas teiginys prieš elektra varomą transportą – esą, gal patys elektromobiliai oro labai ir neteršiantys, bet juk elektros energija, kuria įkraunamos baterijos, gaminama toli gražu ne pačiu draugiškiausiu aplinkai būdu. Štai, energetikos sektorius Europos Sąjungos šalyse atsakingas net už 78 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Šiuo metu tai iš dalies tiesa, bet padėtis keičiasi. Europos aplinkos agentūros duomenimis, nuo 1990 m. iki 2021 m. ES anglies dvideginio emisijos sumažėjo perpus. „Eurostat" skaičiuoja, kad praėjusiais metais 39 proc. Bendrijoje pagamintos elektros energijos buvo išgauta iš atsinaujinančių šaltinių. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, iš saulės, vėjo ir vandens išgaunama apie 60 proc. elektros energijose. Suprantama, yra ir kitokių pavyzdžiui – štai, Malta tik apie 11 proc. reikiamos elektros energijos gauna iš atsinaujinančių šaltinių (AEI).
Lietuva siekia iki 2030 m. užtikrinti, kad 70 proc. Lietuvoje pagaminamos elektros energijos būtų gaunama iš AEI, o galutiniame energijos suvartojimo balanse žalioji energija sudarytų 45 procentus. Visuomenės, vartotojų ir verslo susidomėjimas tvariąja energetika taip pat auga milžinišku tempu. Pavyzdžiui, elektros energiją gaminančių vartotojų valdomų įrenginių suminė galia nuo 2021 m. padidėjo keturiskart. Vien tik per pirmą šių metų pusmetį vėjo jėgainių pajėgumai padidėjo 347 MW – tai yra perpus daugiau negu bendras šių jėgainių pajėgumas praėjusių metų pabaigoje. Tad ir Lietuvos, ir ES energetikai vis tvirčiau pereinant į žaliąjį režimą, skeptikų pastabos dėl neva taršia elektra varomų elektromobilių taip pat liks tik dar vienas niekuo nepagrįstas mitas.
Galbūt galėtume iš dalies sutikti su skeptikų teiginiais dėl vis dar palyginti aukštų elektromobilių kainų. Vis dėlto, SEB banko analitikų sudaromas elektromobilių įperkamumo indeksas rodo, kad elektromobiliai tampa vis įperkamesni. Vidutinį darbo užmokestį gaunančio ir kitų finansinių įsipareigojimų neturinčio Lietuvos gyventojo lizingu įperkamo automobilio vertė per metus padidėjo 1 tūkst. eurų ir pasiekė 17,2 tūkst. eurų. Dviejų asmenų šeima šiemet lizingu galėtų įsigyti 34,5 tūkst. eurų vertės automobilį – 2,5 tūkst. eurų daugiau negu prieš metus.
Sparčiai auga ir įperkamų elektromobilių pasiūla. Dviejų asmenų šeima šiemet gali rinktis iš daugiau negu trisdešimties populiarių variantų, vienas asmuo – iš kone dvidešimties populiarių modelių.
Taigi visos aplinkybės leidžia tikėtis, kad elektromobilius gaubiančius mitus išsklaidžius, šalies automobilių parkas vis modernesniu ir draugiškesniu aplinkai virs iki šiol neregėtu tempu.
Apie automobilių įperkamumo indeksą
SEB banko analitikų apskaičiuotas automobilių įperkamumo indeksas rodo, kokios vertės automobilį galėtų įsigyti vidutinį darbo užmokestį gaunantis vienas asmuo arba šeima, jei ne mažiau kaip 15 proc. perkamo automobilio kainos yra padengiama turimomis lėšomis, o lizingo sutartis yra sudaroma penkeriems metams, lizingo įmokų ir pajamų santykis neviršija 25 procentų. Atliekant skaičiavimus, taikyta 6,5 proc. palūkanų norma. Norėtume atkreipti dėmesį, jog tai vis dėlto yra tik bendri skaičiavimai su prielaidomis. Nepaisant to, kad tyrime atlyginimo dalis skiriama lizingo įmokai yra mažesnė nei reglamentuoja atsakingojo skolinimo nuostatai, kiekvienas asmuo ar šeima turėtų detaliai ir atsakingai įsivertinti savo finansinę padėtį ir galimą lizingo mėnesinę įmoką.