Kauno HE tvenkinio vandens lygio svyravimai – normos ribose
Tris mėnesius mokslininkai stebėjo hidrologinę Kauno HE tvenkinio situaciją ir analizavo, kaip jose kito vandens lygis. Atlikę tyrimus ekspertai konstatavo, kad svarbiausiu kai kurių rūšių žuvų populiacijos gausumo Kauno HE tvenkinyje ribojančiu faktoriumi yra mėgėjiška žvejyba, o vandens paukščių, jautrių vandens lygio svyravimams, yra labai mažai.
„Šiais metais buvo nustatytas tik vienas atvejis, fiksuotas birželio 3 d., kai marių paros vandens lygio svyravimas žuvų neršto metu viršijo leistiną 20 cm ribą. Tačiau tai buvo labai nežymus nukrypimas – vidutiniškai 1,3 cm aukščiau nustatytos leidžiamos vertės. Kauno marių vandens lygis gali svyruoti ir dėl gamtinių priežasčių, tačiau didžiausią įtaką tam turi hidroelektrinių veikla“, – sako Lietuvos energetikos instituto hidrologas dr. Darius Jakimavičius.
Ryškiausią poveikį žuvų populiacijų dydžiui turi mėgėjiška žvejyba
Kadangi vandens lygio svyravimai stebėjimų laikotarpiu, išskyrus vieną atvejį, neviršijo leistinų ribų, o skirtingų žuvų rūšių populiacijų gausumas mariose reikšmingai nesikeičia arba didėja, remiantis tyrimų rezultatais daroma išvada, kad šiuo metu hidroelektrinių veikla neturi apčiuopiamo poveikio Kauno HE tvenkinio žuvims.
„Remiantis šio ir kitų ilgalaikių tyrimų duomenimis, galima teigti, kad reikšmingą poveikį tvenkinio žuvų populiacijoms daro mėgėjiška žvejyba. Tai liudija faktas, kad šiuo metu, kai verslinė žvejyba Kauno HE tvenkinyje yra uždrausta, o mėgėjiškai intensyviau žvejojamos nevisos žuvų rūšys, mažiau eksploatuojamų rūšių populiacijos smarkiai didėja. Šiuo metu stebimi nedideli kontroliuojami vandens svyravimai dėl hidroelektrinių veiklos žuvų neršto metu tam ženklesnės įtakos neturi“, – sako Gamtos tyrimų centro laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas, ichtiologas dr. Linas Ložys.
Klesti kuojos ir plakiai
Anot dr. L. Ložio, mėgėjiškai eksploatuojamų žuvų, tokių kaip sterkas, ešerys ir karšis, ištekliai Kauno HE tvenkinyje uždraudus verslinę žvejybą, didėja labai iš lėto, o tų rūšių, kurių mėgėjai ženklesniais kiekiais negaudo, atsistatymas yra labai spartus. Tai akivaizdžiai rodo, kad mėgėjiška žvejyba daro reikšmingą poveikį marių ekosistemai. Visgi, mokslininko teigimu, panašu, kad atsistatančių žuvų populiacijų dydis jau pasiekė vandens telkinio ekologinę talpą – t. y. stabilizavosi.
„Kauno mariose klesti kuojos ir plakiai, nes šios rūšys nėra reikšmingiau eksploatuojamos. Kitų žuvų rūšių – karšių, starkių ir ešerio išteklių atsistatymas yra labai nuosaikus dėl mėgėjiškos žvejybos poveikio. Karosai -– taip pat labai intensyviai eksploatuojami mėgėjiškoje žvejyboje. Be to, šiemet, dėl su elektrinių veikla nesusijusių priežasčių, labai daug karosų žuvo, tad jų ištekliai negausėja“, – pažymi dr. L. Ložys.
Vandens svyravimams jautrių paukščių – nedaug
Atliekant tyrimus taip pat nustatyta, kad vandens lygio svyravimų dėl Kauno HE ir Kruonio HAE veiklos tiesioginė žala paukščiams yra labai nedidelė. Bendrai Kauno HE tvenkinio fauna, lyginant su 1973-1992 m. laikotarpiu, yra sunykusi dėl perėjimo ir maitinimosi (augalėdžiams paukščiams) buveinių degradacijos. Todėl vandens paukščių, jautrių vandens lygio svyravimams, yra labai mažai.
„Didelė dalis paukščių rūšių tvenkinyje išnyksta dėl vandens ekosistemos pokyčių, o ne dėl vandens lygių svyravimų. Tokie vandens lygio pokyčiai, kokie fiksuojami dabar, paveikia labai mažai lizdų. Pavyzdžiui, šiemet rastas vos vienas vandens svyravimų paveiktas žuvėdros lizdas“, – sako ornitologas dr. Vitas Stanevičius.
Taip pat, anot jo, svyravimai, neviršijantys 0,2 m, ar kiek didesni, dalies rūšių, pavyzdžiui, gulbių ar nendrinių lingių dėtims nepavojingi dėl jų lizdų konstrukcinių ypatybių. Be to, kai kurios rūšys, reaguodamos į vandens lygio svyravimus netgi geba savo lizdus paaukštinti. Kitų rūšių poros sukrauna lizdus pakankamai toli krante, aukštai ant viksvų kupstų ar pernykštės augalijos savartų, tad jiems nėra pavojingi dabartiniai vandens lygio svyravimai.
Stebi natūralius tvenkinio senėjimo procesus, kuriuos paspartina žmonės
Anot dr. V. Stanevičiaus, Kauno HE tvenkinyje gerai laikosi gulbė nebylė, didžioji antis, nendrinė lingė ir didysis baublys. Pastarosios dvi rūšys yra Europinės reikšmės, o didysis baublys yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Anot ornitologo, stebimas laukio ir ausuotojo krago populiacijų sumažėjimas, nes šie paukščiai neturi kur perėti, o laukys – dar ir kuo prasimaitinti. Nuo savo klestėjimo laikų – 1973 m. – taip pat labai sumažėjo plovinės vištelės populiacija, tačiau šiuo metu ji stabilizavosi.
„Vandens telkiniai natūraliai sensta, o ypač pakraščiuose dumblėja, senka ir užauga tankia viršvandenine augalija – nendrynais, švendrynais, tampa nepraplaukiami. Prie šių natūralių procesų prisideda ir žmogus. Iš dirbamų laukų į vandens telkinį su trąšomis patenkantis fosforas labai kenkia maurabraginiams dumbliams – pagrindinei augalėdžių paukščių maisto rūšiai. Azotas skatina perteklinį nendrių ir švendrynų augimą, dėl kurio sumažėja lizdams krauti tinkamų vietų. Be to, kai žmonės išgaudo per daug plėšriųjų žuvų, labai įsigali karpinės žuvų rūšys. Vienos iš jų išėda fitoplanktono gausą reguliuojantį zooplanktoną. Dėl fitoplanktono įsigalėjimo padidėja vandens drumstumas, kuris trukdo fotosintezei reikalingai saulės šviesai pasiekti dugną. Dėl to nyksta vandens paukščių mitybai svarbi povandeninė augalija“, – aiškina dr. V. Stanevičius.
Be to, mokslininko teigimu, karšiai ir karpiai rausia tvenkinio dugną ir taip dar labiau padidina vandens drumstumą, maža to, atpalaiduoja fosforą dugno nuosėdose, o tai, vėlgi, lemia maurabragių – pagrindinio augalėdžių paukščių maisto resurso – žūtį.
Kauno HE tvenkinio ekosistemos ir Kauno HE bei Kruonio HAE jai daromo poveikio tyrimai bendrovės „Ignitis gamyba“ iniciatyva nuo 2012 m. atliekami kasmet. Šie tyrimai yra unikalūs savo apimtimi, padeda identifikuoti žuvų neršto ir inkubacijos periodo pradžios ir pabaigos laikus, paukščių perėjimo periodą ir tokiu būdu pritaikyti hidroelektrinių darbą prie gamtos sąlygų. Taip pasiekiamas gamtos išteklių naudojimo ir Lietuvos energetikos sistemai „Ignitis gamybos“ hidroelektrinėse teikiamų būtinų paslaugų balansas.