„Praėję metai buvo išskirtiniai ir sumušė visus rekordus. Pagrindine to priežastimi tapo 2022 m. viduryje įsismarkavusi energetinė krizė – elektros kainoms šoktelėjus į neregėtas aukštumas, gyventojai ir verslas suskubo įsirengti savo ar rezervuoti dalį nutolusios elektrinės. Kadangi energetikos projektų įgyvendinimas užtrunka, didžiausias gaminančių vartotojų ir jų pagamintos energijos prieaugis ir atsispindi vėlesniais, 2023-iaisiais metais“, – aiškina atsinaujinančios energetikos platformos „Ignitis“ eparkai.lt vadovas Vincentas Vitkauskas.
Tokį teiginį iliustruoja ir pačių „Ignitis“ eparkai.lt statistika: 2021 metais nutolusias saulės elektrines šioje platformoje rezervavo 1,7 tūkst. klientų, o 2022-aisiais, prasidėjus karui – 4 kartus daugiau – beveik 7 tūkst. klientų. Tačiau realiai didžioji dalis šių vartotojų gaminti elektrą pradėjo tik pernai, nes saulės parkai iki to laiko dar buvo dar statomi.
Tai, pavyzdžiui, 2023 m. prie tinklo buvo prijungta ir generaciją pradėjo net 4,4 tūkstančio gaminančių vartotojų (bendra galia – beveik 20 MW), o štai 2022 m. naujų saulės parkų naudotojų prijungta mažiau nei 700 (bendra galia – 4 MW).
Gausiausia elektros – iš saulės
„Ignitis“ skaičiuoja, kad visi gaminantys elektros vartotojai Lietuvoje pernai į tinklą patiekė net 544 tūkst. MWh elektros energijos, o tai yra beveik triskart daugiau nei 2022-aisiais. Bendrovės duomenimis, didžioji dalis šios elektros pagaminta iš saulės – tris ketvirtadalius gaminančių vartotojų įrengtos galios sudaro saulės elektrinės. Ji siekia apie 1 GW, o vėjo ir biokuro jėgainių – atitinkamai 173 MW ir 110 MW galios.
Tai, kad saulė yra dominuojantis pasirinkimas ir tarp nutolusių gaminančių vartotojų rodo „Ignitis” eparkai.lt duomenys. Per šią platformą nuo 2020 metų saulės elektrines yra įsigiję beveik 12 tūkst. klientų (bendra galia 52 MW), o vėjo parkų nuomos sutarčių sudaryta 550 (bendra rezervuota galia – 1,23 MW).
„Saulės elektrinių populiarumą galima paaiškinti tuo, kad vartotojai gali įsigyti dalį nutolusios saulės elektrinės ir taip ne tik prisidėti prie švaresnės aplinkos, tačiau ir sutaupyti. Vėjo elektrinės nuoma turi savų privalumų – vartotojui nereikia jokios pradinės investicijos, o jis tiesiog už mėnesinį mokestį nuomojasi vėjo elektrinės dalį ir taip, planuojama, jog galės sumažinti savo sąskaitą iki 20 procentų. Tad viskas priklauso nuo vartotojo poreikių ir galimybių“, – teigia V. Vitkauskas.
„Ignitis“ skaičiuoja, kad 2023 metais per eparkai.lt platformą parduoti saulės parkai pagamino apie 34 GWh elektros energijos – tokio kiekio pakanka aprūpinti maždaug 9 tūkst. vidutinių namų ūkių. V. Vitkauskas taip pat pastebi, kad 88 proc. „Ignitis” eparkai.lt klientų yra buitiniai vartotojai, daugiausia – iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. O verslo klientų – 12 procentų.
Augimas grįžta į tvaresnį ritmą
„Ignitis” eparkai.lt vadovas įsitikinęs, kad 2024 m. atsinaujinančių energijos išteklių plėtra grįš į augimo ritmą, kuris buvo labiau būdingas iki karo pradžios.
„Po 2022 m. elektros kainų šoko jos jau pernai sugrįžo į stabilesnį, įprastą lygį. Tai iškart atsispindėjo ir gyventojų susidomėjime – rezervuojančių saulės parkus pernai buvo gerokai mažiau nei 2022-aisiais. Bet, žinoma, vis tiek apie 10 proc. daugiau nei 2021-aisiais. Tikėtina, kad ir šiemet matysime nuosaikų augimą, nors, mūsų vertinimu, perėjimas prie atsinaujinančių išteklių turėtų būti masiškesnis dėl kelių priežasčių. Pirma, tai – galimybė vartotojui sumažinti savo išlaidas elektrai. Antra – būtina kuo skubiau stabdyti klimato atšilimą ir perėjimas prie atsinaujinančios energetikos yra svarbiausia, kaip žmonės gali prisidėti prie planetos išsaugojimo. Trečia, buitiniai vartotojai dar gali būti ramūs dėl investicijos į saulės elektrines atsiperkamumo, nes iki 2031 m. neturės prievolės pereiti prie grynojo atsiskaitymo modelio“, – sako V. Vitkauskas.
Jis paaiškina, kad Seimas praėjusių metų pabaigoje priėmė sprendimą, jog iki šiol taikytas „net-metering“ atsiskaitymo modelis (kai elektra apskaitoma kilovatvalandėmis ir vartotojas sumoka tik už naudojimąsi tinklais) bus keičiamas į grynojo atsiskaitymo „net-billing“ modelį (atsiskaitoma eurais, kai už elektrą mokama tuometinė biržos kaina).
Tačiau buitiniai vartotojai bent jau iki 2031 m. sausio 1 d. galės laisvai pasirinkti jiems patrauklesnį ir priimtinesnį modelį.
„Žinoma, mes manome, kad ilgainiui perėjimas prie „net-billing“ – grynojo atsiskaitymo – modelio yra neišvengiamas, nes jis yra teisingesnis tiek tiekėjo, tiek ir vartotojo atžvilgiu. Mat šiuo metu susidarančius kainų skirtumus, kai gaminantis vartotojas pagamina pigesnę energiją nei vėliau suvartoja, turi dengti arba tiekėjai, arba kiti vartotojai, kas nėra teisinga“, – sako V. Vitkauskas.
Be to, anot jo, taikant dabartinį modelį, vartotojai nėra motyvuoti derinti vartojimą pagal elektros kainą biržoje, kadangi neturi jokio paskatinimo vartoti mažiau, kai elektra brangi, arba vartoti daugiau, kai ji pigi. Dabartinis modelis taip pat neskatina vartotojų investicijų į kaupimo įrenginius.