Stabdoma Ukrainos vaikus norinčių globoti registracija
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės teigimu, kovo 16 dienos popietę Lietuvoje asmenų ar šeimų, išreiškusių norą globoti iš Ukrainos atvykusius vaikus, buvo net 904.
„Šiai dienai stabdome globėjų registraciją ir visiems dėkojame. Jei į Lietuvą atvyks daugiau ukrainiečių vaikų, kuriems reikės globos lietuvių šeimose, kreipsimės į visus geros valios žmones, kurie išreiškė norą. Šią minutę į Lietuvą jau yra atvykę 293 nelydimi nepilnamečiai, jie apgyvendinti su sau artimais žmonėmis, susijusiais emociniais ryšiais, arba giminaičiais“, – spaudos konferencijoje apie paauglių globą Lietuvoje ir atvykstančius ukrainiečių vaikus kalbėjo I. Skuodienė.
Vis dėlto, ukrainiečiai nėra vieninteliai vaikai, kuriems reikia pagalbos, paramos ir suaugusiojo globos. Lietuvoje šiuo metu 1376 vaikai auga globos institucijose, o didžioji jų dalis – vyresni nei 10-ies metų. Būtent šio amžiaus vaikai, deja, turi mažiausiai vilties būti paimti globon dėl visuomenėje vyraujančių baimių, susijusių su asmenybės virsmu paauglystės laikotarpiu.
Tėvų globos netekusiems paaugliams lietuvių durys kol kas atveriamos itin retai
Kovo mėnesį Lietuvoje prasidėjo nacionalinė iniciatyva „Suteik namus užaugti laisvei“, kviečianti suaugusiuosius pamąstyti apie paauglių globą. Rugilė Ladauskienė, globos ekspertė, Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė pasakoja apie dar vasarį atliktą tyrimą, kurio metu siekta išsiaiškinti, ką apie globą, ypač vyresnių vaikų, galvoja Lietuvos gyventojai.
„Tyrimo rezultatai iš vienos pusės labai džiugina, iš kitos – matome, kad dar yra neigiamų nuostatų, kalbant apie vaikų amžių. Kas labiausiai džiugina – kad beveik pusė, 43 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų, teigia, kad yra pagalvoję apie vaikų globą. Turbūt nesuklysiu pasakiusi, jog kai vyko tyrimas – mes dar nieko nežinojome apie realius karinius veiksmus ir kai atsitiko tokia situacija, kad Ukrainos vaikams reikalingi globėjai – turime tikrai labai daug žmonių, kurie nori padėti, globoti. Iš tiesų tai džiugina.“
Pasak R. Ladauskienės, beveik trečdalis respondentų (28 proc.) sako, jog su vaikų globa jie susiduria artimoje aplinkoje. Tai, anot globos ekspertės, byloja, jog mažėja atskirtis ir globojami vaikai yra vis arčiau visuomenės. 37 proc. žmonių tikino, kad globotų vaiką, kurio amžius yra iki 10 metų.
Deja, yra ir kita medalio pusė – nors beveik pusė apklaustųjų teigė susimastę apie galimybę globoti vaiką, vos 4 proc. respondentų pasisakė, jog sutiktų globoti paauglį. Vis dėlto, R. Ladauskienės teigimu, ši tendencija pamažu kinta ir amžiaus ribos plečiasi, mat prieš keletą metų dauguma lietuvių išreiškė norą globoti vaikus iki 3 metų.
Globėju gali tapti ir šeima, ir pavienis asmuo: viskas, ką reikia žinoti apie procesą
Globos centrų įveiklinimo vadovė tikina, jog visuomenėje juntamas noras mistifikuoti paauglystės laikotarpį ir informacijos, žinių apie paauglystę, kaip itin svarbų laikotarpį žmogaus gyvenime, trūkumas:
„Atrodo, kad daug šviečiame, bet žmonės vis tik apie paauglystę galvoja kaip apie labai didelius iššūkius keliantį tarpsnį. Taip pat mūsų apklausos rodo, kad paprastai žmonės nesiryžta globoti paauglių, nes galvoja, kad jie neprisiriš, sunkios patirtys įtakos netinkamą elgesį, kad jau niekada netaps šeimos nariu“, – didžiausius tyrimų atskleistus nuogąstavimus vardija globos ekspertė.
Šiuo metu, pasak R. Ladauskienės, Lietuvos teisės aktuose nėra specialių amžiaus, pajamų, gyvenamojo ploto reikalavimų, ketinant tapti vaiko globėju, o kiekviena situacija vertinama individualiai. Užpildžius reikiamus dokumentus, pateikus medicinines pažymas ir praėjus septynių savaičių mokymus, potencialus globėjas gauna teigiamą arba koreguotiną išvadą. Lietuvoje globėju gali tapti ir pavieniai asmenys, neturintys sutuoktinių ar partnerių. Itin svarbi sąlyga – sutarimas dėl sprendimo šeimoje: asmeniui nutarus tapti globėju, būtinas sutuoktinių ir vaikų, vyresnių nei 16 metų, raštiškas sutikimas.
Specialistė skuba paneigti ir dar vieną mitą, jog nutarus globoti paauglį, būtina turėti vaikų auginimo patirties: „Susidaro įspūdis, kad jauni brandūs žmonės negali globoti vyresnių vaikų. Iš tiesų taip nėra ir atskiri gebėjimai lemia galimybes globoti vaikus – jūsų gyvenimo stilius, galimas vaikui skirti laikas. Daug gebėjimų galima išmokti. Labai norėčiau pakviesti jaunus brandžius suaugusius, kurie galėtų išauginti savo jaunesnį brolį ar sesę“.
Lemtinga suaugusiųjų ir paauglių ryšio svarba: kai nėra, į ką atsiremti, atsiranda erdvės destrukcijai
„Ką mums svarbu žinoti – paauglystė yra ypatingai svarbus mums kiekvienam laikotarpis, nes tai yra antras gyvenimo laikotarpis po kūdikystės, kada ypatingai smarkiai keičiasi mūsų smegenys, visas organizmas ir formuojasi mūsų tapatumas“, – kalba Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Raidos psichopatologijos centro psichologė-psichoterapeutė doc. dr. Asta Adler.
Šiame gyvenimo etape, sako psichologė-psichoterapeutė, labai ieškoma naujumo, dėl to kyla iššūkiai tradicijoms, įsisenėjusiems požiūriams. Paauglystė pasižymi ir itin dideliu emociniu intensyvumu, o suaugusiuosius tai neretai išgąsdina. Nors, anot A. Adler, manoma, jog paauglystėje didelis atsiskyrimo poreikis net užkoduotas genetiškai, tarpasmeniai santykiai išlieka lemtingai svarbūs:
„Labai svarbu, kad tėvai suteiktų struktūrą, namų pagrindą, nuo kurio galima atsistumti, nes kaip atsistumti nuo kažko, jei neturi nuo ko. Jei turi nuo ko atsistumti – visada lengiau save pažinti, nes gali žinoti: „Jeigu aš suklysiu ir kažkas bus blogai, aš grįšiu namo, paverksiu ir vėl eisiu tyrinėti pasaulio. Kas tada, jei aš neturiu, kur grįžti?“ Tada yra labai baisu, daug nerimo, tada norisi surasti namus bet kur, jaustis geriau bet kokia kaina.
Žinoma, kad tada atsiranda didelė rizika destruktyviam elgesiui, pradedama geriau jaustis vartojant alkoholį, savižala padeda geriau jaustis. Nepaisant to, kad atrodo, jog čia skausmas, bet smegenys išmeta endorfinus ir tada atsiranda būsena, kad viskas gerai“, – A. Adler.
Anot specialistės, paaugliai ieško būdų, kaip jaustis geriau ir tai nereiškia, kad suaugę neturi poveikio: „Suaugę turi be galo didelį poveikį, tačiau mums svarbu gerbti paauglio nepriklausomybę ir kartu suteikti pagrindą jam grįžti, atsiremti. Tik tada paauglys gali saugiai tyrinėti save, pasaulį, pažinti santykius, nusivilti ir rasti resursų, kaip atsispirti ir eiti toliau.“
Į globėjos namus atvyko būdama septyniolikos: kažkas, ko netekau, staiga sugrįžo
Konferencijoje savo patirtimi bei išgyvenimais dalinosi ir Deimantė Andriuškevičiūtė – mergina vaikų namuose atsidūrė būdama dešimties su dar dviem savo broliais. Trečiojo broliuko Deimantė nepažįsta iki šiol, mat šis buvo atskirtas, papuolė į kūdikių namus, o vėliau įvaikintas.
Vienas iš kartu vaikų namuose augusių Deimantės brolių būdamas aštuonerių susipažino su globėja ir iškeliavo gyventi į jos namus. Deimantė su kitu savo broliu liko vaikų namuose, o būdama dvylikos susipažino su brolį globojančia moterimi. Vėliau sekė nuolatiniai Deimantės ir jos brolių susitikinėjimai, savaitgalius ir vasaras jie leisdavo kartu. Besimezgant vis artimesniems Deimantės ir jos brolio globėjos santykiams, vieną vasarą abi pusės suprato – laikas gyventi kartu visada, nebesivaikant tik vasarų ar savaitgalių.
Taip septyniolikmetė mergina pradėjo savo gyvenimą šeimoje pas brolio globėją Eglę Vaitkevičienę. Moteris neslepia, jog ilgą laiką namuose ji nesijautė kaip šeimoje, tačiau šiandien jau suaugusi ir savo vaiką auginanti Deimantė globėją vadina mama: „Tas perėjimas iš „globėjos“ į „mama“ pavadinimą ir pirmas jausmas, kad gali taip pavadinti, atrodo, kažką tavyje užpildo. Kažkas, ko netekai, staiga sugrįžo pas tave.“ Ratas, sako Deimantė, apsisuko – šiandien ji pati yra budinti globėja ir laukia, kol jos laiko, dėmesio ir meilės prireiks tėvų globos netekusiam vaikui.
Globos centrai „Vaikai yra vaikai“ kviečia visus galinčius ir norinčius padėti Lietuvos vaikams kreiptis į vaiko teisių gynėjus ir tapti vyresnių vaikų globėjais: „Padėkime jiems užaugti“.