Geriau nelaukti skausmų
Širdies ir kraujagyslių ligos karaliauja, bet jų baimė sveikatos nepridės. Geriau nelaukti, kol suskaus krūtinę – tuomet širdies liga paprastai jau būna pažengusi. Dar labiau uždelsus gali tekti saujomis gerti vaistus ar net gultis ant operacinio stalo.
Pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų priežastis – aterosklerozė. Ji gali prasidėti jaunystėje ir daug metų tyliai progresuoti. Daugiausia žmonių miršta nuo aterosklerozės komplikacijų: miokardo infarkto, galvos smegenų insulto, širdies nepakankamumo ir kt. Specialistai tvirtina: net 63 proc. vyrų ir 52 proc. moterų aterosklerozė pasireiškia be jokių išankstinių simptomų.
Mokslininkai sutaria, kad svarbiausia – reguliarios širdies ir kraujagyslių susirgimų profilaktikos priemonės. Tai ne tik sveikas gyvenimo būdas, ekologiška aplinka, bet ir nuolat kosminiu greičiu tobulėjantys laboratoriniai tyrimai. Dabar jau naudojami metodai, kurie leidžia diagnozuoti pacientui per ateinančius 10–20 metų gresiančias aterosklerozės komplikacijas.
Ne viską žinojome apie cholesterolį
Koks širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos tyrimų rinkinys tobuliausias? Matyt, į šį klausimą tvirtai bus galima atsakyti tik ateityje, o šiuo metu aišku, kad būtinas kompleksinis ištyrimas. Be to, jis turi būti prieinamas daugeliui žmonių.
„Medicina practica“ medicininių laboratorijų tinklas jau daug metų skatina atlikti kompleksinius kraujo tyrimus. O po „kovido“ sukeltų bėdų širdžiai specialistai pasiūlė dar išsamesnę profilaktinę kardiologinio ištyrimo programą. Ją sudaro net 16 parametrų, padedančių įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, infarkto ar insulto riziką. Ištiriami uždegiminiai žymenys, skirtingų cholesterolių koncentracijos, o taip pat – pagrindiniai elektrolitai, kurie būtini sklandžiam širdies darbui.
„Atnaujindami mūsų laboratorijos siūlomą kardiologinę ištyrimo programą atsižvelgėme į naujausias Europos kardiologų draugijos rekomendacijas. Šios gairės dar tik skinasi kelią Lietuvoje. Reikėtų atkreipti dėmesį į daugeliui žmonių, matyt, mažai girdėtą ištyrimo rodiklį – ne didelio tankio (ne DTL) cholesterolį. Žinojome apie „blogąjį“ MTL cholesterolį, bet paaiškėjo, kad blogis slypi ir kitur“, – sako „Medicina Practica“ laboratorinės medicinos gydytojas dr. Valdas Banys.
Dar tiksliau įvertinama rizika
Specialistas primena, kad atlikus lipidogramą sužinome bendrojo, „gerojo“ (didelio tankio lipoproteinų – DTL), „blogojo“ (mažo tankio lipoproteinų – MTL) cholesterolio ir triacilglicerolių kiekį. Jeigu cholesterolis „išprotėja“, šių kraujo riebalų atsiranda per daug arba sutrinka jų santykis. Tai skatina klastingąją aterosklerozę. Tuomet „blogasis“ cholesterolis ir triacilgliceroliai skverbiasi į kraujagyslių sieneles. Formuojasi aterosklerozinės plokštelės, kraujagyslių spindis siaurėja – auga širdies ritmo sutrikimo, infarkto, insulto ir kitų sunkių ligų pavojus.
„Lipidograma leidžia efektyviai kontroliuoti šį procesą. Tačiau iki šiol neturėdavome informacijos apie vidutinio ir labai mažo tankio lipoproteinų cholesterolį (ne DTL). Šis rodiklis leidžia daug išsamiau sekti kraujo riebalų apykaitą ir įvertinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių liga. Jis taip pat naudingas įvertinant lipidų kiekį mažinančios dietos, vaistų poreikį ir cholesterolio kiekio sutrikimų gydymą“, – aiškina V. Banys.
Kraujotakos sistemos ligų rizikos apskaičiavimą dar labiau padeda patikslinti aterogeniškumo indeksas, kuris apskaičiuojamas pagal triacilglicerolių ir DTL cholesterolio tyrimus. Kuo indeksas didesnis, tuo labiau reikia susirūpinti savo širdimi. Koks lipidogramos sudėtinių dalių pokytis parodo grėsmę, konkrečiu atveju turi spręsti specialistas, atsižvelgęs į paciento amžių, rizikos veiksnius, bendrą organizmo būklę.
Ypač svarbu – uždegimo rodiklis
Gydytojas pabrėžia, kad išsamus lipidų ištyrimas ir jų kontrolė – tai tik vienas iš svarbių momentų kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis: „Dabar vis dažniau pabrėžiama, kad be lipidų apykaitos sutrikimų kita aterosklerozės vystymosi priežastis – lėtinis kraujagyslių uždegimas. Jis pažeidžia kraujagyslių spindį dengiančias ląsteles, gali skatinti kraujo krešulių susidarymą. Vienas iš geriausių šiuolaikinių uždegimo rodiklių – C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimas didelio jautrumo metodu.“
C reaktyvus baltymas sintetinamas kepenyse. Kai šio baltymo kiekis yra sąlyginai didelis, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja 1,5–7 kartus. Šis tyrimas padeda numatyti infarkto ar insulto pavojų net ir tiems pacientams, kurių cholesterolio kiekis yra normalus.
„Paminėjome tik keletą pagrindinių „Medicina practica“ laboratorijoje atliekamos kardiologinės ištyrimo programos rodiklių. Anksti įspėti apie dar tik artėjančią širdies ligą taip pat padeda kompleksiškai atliekami homocisteino, kreatinino, tirotropino, kalio, magnio ir kiti svarbūs tyrimai. Tam tereikia vieną kartą paimti kraujo“, – kalba specialistas.
Sąrašą papildė ir „kovidas“
Gydytojas įspėjo, kad profilaktiškai savo širdimi reguliariai rūpintis labai svarbu net ir jauniems žmonėms, todėl bent lipidogramą patariama atlikti sulaukus jau 20 metų, tada reguliariai bent kartą per 5 metus tyrimą kartoti. Lipidogramą ištirti dažniau rekomenduojama turint rizikos veiksnių, vyresniems nei 45 metų vyrams (vyresnėms nei 55 metų amžiaus moterims). Ypač reikia susirūpinti, jei pajuntamas bendras silpnumas, dūstama dirbant fizinį darbą, jaučiami širdies permušimai, skausmas krūtinės srityje, esant padidėjusiam kraujospūdžiui ir kt.
„Rizikos veiksniai dabar jau skaičiuojami dešimtimis – rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, antsvoris, mažas judrumas, ilgalaikis stresas, miego stygius ir kt. Sąrašą papildė ir „kovidas“. Nustatyta, kad nemažai šia infekcija persirgusių žmonių nukentėjo širdies raumuo, padidėjo krešulių pavojus širdies kraujagyslėse. „Kovidu“ persirgusių asmenų rizika susidurti su įvairiomis širdies ir kraujagyslių problemomis yra reikšmingai padidėjusi.“, – pastebi V. Banys.
Gydytojas priminė, kad anksti pastebėjus kraujo pokyčius, širdį dar dažnai galima apsaugoti pakeitus mitybos ir gyvenimo įpročius.