Svarbiausia – profilaktika
Pasak A. Liepaitės, į šeimos gydytoją svarbu kreiptis ne tik susirgus ar turint kažkokių nusiskundimų, bet ir profilaktiškai.
Suaugusiam žmogui, neturinčiam specifinių sveikatos problemų, pas šeimos gydytoją rekomenduojama apsilankyti kartą per metus. Ypač svarbu reguliariai sveikatą tikrintis sergantiems lėtinėmis ligomis bei vyresniems negu 65 metų amžiaus žmonėms.
„Lankantis pas šeimos gydytoją labai svarbu žinoti, ar šeimos istorijoje – tarp tėvų, senelių, brolių ar seserų – nebuvo ligų, kurios gali būti paveldimos, pavyzdžiui, onkologinės. Tokiu atveju šeimos gydytojas į pacientą žvelgs atidžiau, galbūt anksčiau paskirs atlikti tam tikrus tyrimus“, – sako ji.
Be bendrųjų kasmetinių sveikatos patikrinimų, Lietuvoje yra vykdomos ligų prevencinės programos, pagal kurias, sulaukus tam tikro amžiaus, patartina atlikti tyrimus kas dvejus ar trejus metus.
Nuo 25 metų amžiaus moterys yra kviečiamos nemokamai tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio. Nuo 40 metų – vyrai ir moterys pagal širdies ir kraujagyslių programą. Nuo 50 metų visiems svarbu pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, moterims papildomai – dėl krūtų vėžio, o vyrams – prostatos vėžio.
Svarbu išlaikyti protingumo kriterijų
A. Liepaitės teigimu, dažniausia priežastis, dėl kurios žmonės kreipiasi į šeimos gydytojus (ir apskritai į medicinos įstaigas), yra įvairių kūno sričių skausmas.
„Vieni žmonės laukia iki paskutinės minutės, kol jau nebegali kentėti, ir tuomet ateina. Kiti iškart, vos suskaudus, lankosi pas šeimos gydytojus“, – pastebi ji.
Gydytoja pataria nedelsti – nei dėl skausmo, nei dėl kitų negalavimų.
„Nereikėtų manyti, kad savo nusiskundimais žmogus gaišina šeimos gydytojų laiką. Galbūt su gydytojais specialistais yra kitaip, tačiau, kaip mes kartais pajuokaujam – šeimos gydytojas yra tarsi šeimos narys“, – sako ji.
Vis dėlto, anot A. Liepaitės, nors žmonės yra skatinami visais sveikatos klausimais kreiptis į šeimos gydytojus, protingumo kriterijų reikėtų išlaikyti.
„Būna tokių situacijų, kada žmonės vos pajutę skausmą iškart skuba į kliniką. Paklausiame, ar išgėrėte skausmą malšinančių vaistų? Atsako, kad negėrė. Na, taip galbūt ir nereikėtų elgtis“, - sako ji.
Pasak gydytojos, į šeimos gydytoją vertėtų kreiptis tuomet, kai sveikatos būklė negerėja, o skausmas ar kiti simptomai tęsiasi, net ir išgėrus vaistų, arba kartojasi.
Išankstiniai nusistatymai trukdo rūpintis sveikata
Įprastai vyresnio amžiaus žmones mažiausiai tenka raginti kreiptis į šeimos gydytojus. Aktyviausiai konsultuojasi moterys, o su vyrais – sudėtingiau.
„Aišku, galima pasidžiaugti, kad situacija gerėja. Apskritai daugiau žmonių – ne tik vyrų – profilaktiškai tikrinasi sveikatą“, – tikina ji.
Taip pat pastebima, kad, žvelgiant į pastarųjų dešimties metų laikotarpį, dabar žmonės daug aktyviau naudojasi ir ligų prevencinėmis programomis.
„Tačiau vis dar yra nemažai pacientų, kuriuos tenka ilgai įkalbinėti, o kartais taip ir nepavyksta. Dažnai pacientai yra vedami baimių, išankstinių nusistatymų, nors net nepasigilina, kad tie tyrimai visai nebaisūs“, – pabrėžia ji.
Pavyzdžiui, įvairiais mitais apsuptas storosios žarnos tyrimas atliekamas pacientui tiesiog pristačius išmatų mėginį. Prostatos vėžio diagnostika atliekama iš kraujo tyrimo.
Kodėl žmonės vengia kreiptis į gydytojus?
A. Liepaitės teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl žmogus vengia kreiptis į šeimos gydytojus, yra baimė sužinoti, kad jis kažkuo serga.
„Kiek pastebiu iš savo pacientų, jie sako, kad nenori tikrintis, nes jau gydytojai tikrai kažką ras. Bet gydytojai ligų nesukuria, o tik padeda jas nustatyti ir pradėti gydyti kuo anksčiau“, – pabrėžia ji.
Taip pat gydytoja priduria, kad nežinojimas, jog kažkuo sergi, tikrai nepadeda. Atvirkščiai: jei liga nediagnozuojama, nesiimama jokių gydymo priemonių, jos eiga gali pablogėti, o progresavimas – pagreitėti.
„Šiuolaikinė medicina yra pažangi ir daugeliu atveju įmanoma nustatyti tiek piktybinius navikus, tiek kitas lėtines ligas ankstyvojoje stadijoje, kol jos nesukėlė komplikacijų“, – sako medikė.
Kita dažna priežastis, dėl kurios žmonės vengia lankytis pas šeimos gydytojus, yra procedūrų baimė.
„Ne tik vaikai bijo atlikti kraujo tyrimus – yra ir suaugusių, kurie bijo tam tikrų procedūrų. Dar kiti tiesiog tiesiai šviesiai pasako – aš bijau, nemėgstu gydytojų“, – sako A. Liepaitė.
Motyvuoti – įmanoma
Dauguma žmonių turi artimųjų, kurie vengia tikrintis sveikatą, ar patys yra tie, kurie atidėlioja apsilankymus pas šeimos gydytojus.
Pasak A. Liepaitės, konsultacijos su šeimos gydytoju ne tik gali užkirsti kelią būsimai ligai ar laiku ją diagnozuoti, bet ir gerokai pagerinti gyvenimo kokybę.
„Dažnai negalavimų sprendimas būna visai paprastas. Pavyzdžiui, žmogus ilgą laiką neprigirdi, jaučia diskomfortą. Apsilankius pas šeimos gydytoją paaiškėja, kad to priežastis – sieros kamštis, kurį išplauti užtrunka dešimt minučių. Taip pat ir kiti simptomai, kaip odos bėrimai ar kūno skausmai, kartais turi konkrečią priežastį, kurią galima lengvai išspręsti“, – sako ji.
Gydytoja pasakoja, kad neretai moterys, kurių vyrai vengia apsilankyti pas šeimos gydytoją, atvyksta į konsultaciją kartu. Arba už vyrą viską papasakoja, arba tiesiog būna šalia, palaiko.
Taip pat kartais žmonės savo artimiesiems padovanoja konsultaciją pas šeimos gydytoją – tokiu atveju jie jaučiasi labiau įsipareigoję atvykti.
„Manau, kad visi būdai, motyvuojantys žmogų apsilankyti pas šeimos gydytoją, yra geri ir skatintini. Tai ne tik gali pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir padėti išspręsti kokią nors sudėtingą problemą“, – pabrėžia A. Liepaitė.
Kvailų klausimų nebūna
Anot A. Liepaitės, jei kyla kažkoks klausimas, susijęs su sveikata, reikėtų ne kaimynės klausti ar užsiimti savigyda, ypač vartojant antibiotikus, o apsilankyti pas šeimos gydytoją.
„Labai svarbu patiems stebėti savo kūną – odos, organizmo funkcijų ar elgesio pakitimus – ir, jei kyla kažkokių įtarimų, atvykti pas šeimos gydytoją, pasisakyti, paklausti, pasitarti. Kvailų klausimų nebūna“, – sako ji.
Šeimos gydytojas visada padės nuspręsti, ar kylantys įtarimai turi pagrindo. Pasitaiko įvairių situacijų – kartais gydytojas nuramina, kad nėra dėl ko jaudintis, o kartais jis gali sudaryti sveikatos priežiūros planą, nukreipti žmogų reikalingiems tyrimams ar kitiems specialistams.
„Tikrai nereikia mūsų bijoti. Konsultacija su šeimos gydytoju yra pokalbis, pasidalijimas įžvalgomis. Žmogus gali sužinoti apie galimybes, paskui jas apsvarstyti. Niekas neverčia darytis kažkokių tyrimų ar procedūrų. Asmuo, išgirdęs informaciją, sprendžia pats“, – patikina A. Liepaitė.