„Lietuvoje susiduriame su problema, kad pirmojo tipo cukrinis diabetas pacientams yra diagnozuojamas per vėlai. O kuo anksčiau nustatytume ligą, tuo efektyviau galėtume išvengti žalos – išsaugoti insuliną gaminančias kasos ląsteles. Mat sergant šia autoimunine liga, šios ląstelės yra naikinamos“, – teigia gydytoja, vaikų endokrinologė Edita Jašinskienė.
Medikų duomenimis, vaikai ir asmenys iki 35 metų dažniausiai serga būtent 1 tipo diabetu, bet juo gali susirgti ir bet kurio amžiaus asmenys.
E. Jašinskienė kartu su savo kolegomis iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos pastebi tam tikrus su pacientais susijusius pokyčius: „Anksčiau ligos diagnozę dažniausiai išgirsdavo 9–11 metų vaikai. Dabar, kaip ir visame pasaulyje , ši liga „jaunėja“ – pastebimas išaugęs sergamumas vaikų iki 5 metų amžiaus grupėje“.
Kokie požymiai išduoda 1 tipo diabetą?
Insulino trūkumas pasireiškia, kai kasos beta ląstelių lieka apie 10–20 proc. nuo pradinio lygio. Insulino trūkumas lemia gliukozės koncentracijos padidėjimą ir klinikinius diabeto požymius.
Apie pirmojo tipo diabetą gali signalizuoti troškulys ir dažnas noras šlapintis, taip pat – krentantis kūno svoris. Jeigu vaikas yra mažas, 1–2 metų amžiaus, dėl ligos jis gali tapti vangus, irzlus, po nakties – labai pilnos sauskelnės. Pasak specialistės, šie simptomai yra tarsi raginimas tėvams su atžalomis keliauti pas gydytojus. Savo ruožtu šeimos gydytojai į tokius vaikus turi pasižiūrėti labai atidžiai – neužtenka padaryti vieno bendro kraujo tyrimo, tikintis pamatyti negalavimų priežastis. „Bendras kraujo tyrimas pirmojo tipo diabeto neparodo“, – akcentuoja endokrinologė E. Jašinskienė.
Esant išvardintiems simptomams, rekomenduojama tirti gliukozės kiekį kraujyje bet kuriuo paros metu arba atlikti bendrą šlapimo tyrimą, kad būtų nustatyta, ar šlapime yra gliukozės. „Kai kraujyje bet kuriuo laiku glikemija yra ≥ 11 mmol/l ar nevalgius glikemijos rodiklis yra ≥ 7 mmol/l ir pasireiškia klinikiniai simptomai, tai jau yra diabetas – aiškina gydytoja.
Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis nevalgius yra 3,33–5,55 mmol/l, o gliukozės šlapime nėra.
Svarbu neapsigauti
Pašnekovė pabrėžia, kad kuo anksčiau nustatomas diabetas, tuo didesnė yra galimybė išsaugoti kasos beta ląstelių rezervą, jų kiekį ir pajėgumą. Paprastai, daug lemia tėvų dėmesingumas ir tinkama reakcija.
„Tėvai pastebi, kad vaikas nuolat nori gerti – geria, bet neatsigeria. Troškulys nepraeina net nakties metu, nes, kai padidėja cukraus kiekis kraujyje, organizmas siekia kaip nors jį sumažinti – iš to kyla noras gerti, o vėliau – ir šlapintis. Pacientų svoris krenta dėl to, kad sumažėjus insulino kiekiui gliukozė nepatenka į ląsteles ir visa pasišalina su šlapimu. Taip ląstelės negauna maisto“, – teigia gydytoja E. Jašinskienė.
Anot gydytojos, diagnozuoti ligą trukdo tai, kad žmonės beveik visada randa pateisinamų priežasčių: „Vasarą šilta, vaikai daug laksto, žaidžia, todėl ir geria. Tėvai net džiaugiasi, kad vaikas per dieną išgeria ne vieną litrą vandens, nes anksčiau negerdavo. O kai daug geria, tai ir dažniau šlapinasi, ar ne?, – dalijasi jau daugiau negu dvidešimt metų su diabetu sergančiais pacientais dirbanti medikė, – Kaip apgaulingą sėkmę tėvai neretai vertina ir tai, kad antsvorį turinčiam vaikui ar paaugliui svoris staiga ima tiesiog tirpti. Taip pat būna, kad ūgis didėja, o svoris mažėja. Taigi, apibendrinant, šios lėtinės ligos simptomai yra nespecifiniai, todėl apgaulingi“.
E. Jašinskienės praktikoje pasitaiko atvejų, kai diabetu sergantys jaunieji pacientai dėl labai sunkios būklės patenka į reanimaciją: jų organizme jau vyksta metaboliniai pokyčiai, tokie kaip riebalų apykaitos sutrikimai, rūgštingėja kraujas, tai, anot medikės, rodo, kad vaikas yra praradęs daug kasos ląstelių – kreiptis į gydytoją buvo pavėluota.
Diagnozė – sudėtingas išbandymas visai šeimai
Skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje yra apie 1000 pirmojo tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų iki 18 metų. Nepagydoma liga sergama visą gyvenimą.
Pirmojo tipo cukrinis diabetas yra priklausomas nuo insulino, nes ligos valdymui yra būtinos insulino injekcijos – kito efektyvaus būdo šiam hormonui patekti į kraują nėra.
Pasak E. Jašinskienės, vaikui ir visai šeimai diabetas yra didžiulis iššūkis. Mat organizme turi būti palaikomas bazinio insulino išskyrimas, tam reikalinga injekcija kartą per parą. O kitos dozės reikalingos kiekvieną kartą, kai valgoma. Bet insulino negalima leistis kas penkias minutes ar kas pusvalandį. Injekcijas turi skirti ne mažiau negu dvi valandos. „Žinoma, dabar kasdienybę smarkiai palengvina insulino pompos – pažangūs kompiuterizuoti prietaisai, kurie padeda pacientams reguliuoti insulino kiekį organizme. Be to, nuo 2022 metų pavasario prietaisų įsigijimą pirmojo tipo diabetu sergantiems pacientams, su tam tikromis išimtimis, kompensuoja valstybė“, – dėmesį atkreipia gydytoja.
Laukia svarbių tyrimų rezultatų
Medikė supažindina su įprasta sergančio vaiko rutina – mažiausiai keturi adatos dūriai per dieną, kad insulinas patektų į kraują. Nors adata ir labai plona, bet injekcijos yra skausmingos.
Insulino pompos buvo sukurtos tam, kad padėtų išvengti bent dalies dūrių ir užtikrintų geresnį gliukozės kiekio kraujyje valdymą. E. Jašinskienė teigia, kad modernus skaitmeninis įrenginys padeda lengviau parinkti tinkamą dozę ir laiką, nes tiksliai seka organizmo būklę ir fiziologinius poreikius. Tai rodo tiek tarptautiniuose medicinos žurnaluose aprašyti klinikiniai tyrimai, tiek asmeninė gydytojos bei jos kolegų iš Kauno klinikų praktika. „Pompos pagerina glikemijų kontrolę, psichologinę būklę ir reikšmingai sumažina ligos komplikacijų riziką“, – apibendrina vaikų endokrinologė.
Pašnekovė priduria, jog vis dėlto pačių pažangiausių įrenginių gydytojai negali skirti vaikams iki 7 metų, nes nėra baigti klinikiniai tyrimai su šios amžiaus grupės pacientais. „Mes labai laukiame tyrimų rezultatų, nes matome, kaip technologijos palengvina vyresnių pacientų ir jų šeimų gyvenimą. Dabar mažyliams naudojamos paprastesnės pompos, kurios stabilizuoja būklę, jeigu gliukozės lygis yra žemas – yra tarsi saugiklis nuo hipoglikemijos“, – dalijasi E. Jašinskienė.
Pažangus įrenginys – tarsi paciento sargas
Insulino pompa yra nedidelis įrenginys, kuris visada turi būti su pacientu. Pasak specialistės, labai svarbu pacientą ir jo šeimą išmokyti naudotis pompa. Šios pamokos, kaip ir kiti mokymai yra dalis naujos diabetu sergančio gyvenimo rutinos ir taisyklių, kurių teks laikytis: kada ir kokius maisto produktus valgyti, kaip sportuoti ir t. t. Pašnekovė įsitikinusi, kad būtent geri Vaikų endokrinologijos skyriaus mokymai lemia gerus pacientų rezultatus.
Be to, šiuolaikinės technologijos užtikrina, kad įrenginio siunčiamus duomenis su išmaniąja programėle gali sekti paciento tėvai. Juk siekiant tinkamai valdyti ligą, labai svarbu, kad duomenis matytų ne tik sergantis vaikas, bet ir tėvai, globėjai.
Kaip vienas iš pažangių įrenginių, šiuo metu naudojamų Lietuvoje, yra „MiniMed 780G“ insulino pompa, kuri atlieka dvi esmines funkcijas.
Pirma, kai glikemija atsiduria ant kritinės ribos, įrenginys neleidžia gliukozės lygiui nukristi iki pacientui pavojingos būklės. Kaip žinoma, žemas gliukozės kiekis kraujyje, arba kitaip – hipoglikemija, diabetu sergančiam žmogui yra gyvybei pavojinga būklė.
Antra svarbi modernios pompos funkcija – kraujas aprūpinamas reikiamu kiekiu insulino, kai glikemija yra aukšta.
Dėl šių dviejų funkcijų išmani insulino pompa vis labiau lyginama su dirbtine kasa, nes sukuria vadinamąją uždaros kilpos sistemą. Pacientų teigimu, įrenginys palengvina gyvenimą, nes belieka tik suskaičiuoti angliavandenius ir patvirtinti juos pompoje. Tinkamu insulino lygio organizme palaikymu pasirūpina technologijos.
Insulino pompą galima lengvai ir saugiai dėvėti ant drabužių arba po jais. Pompą galima saugiai nuimti, kai pacientas sportuoja ar maudosi.