Docentas, gydytojas kardiologas Andrius Berūkštis sako, kad daugybė žmonių šiandien dar būtų gyvi, jeigu laiku būtų atkreipę dėmesį į ligą kuria serga vienas iš keturių suaugusių mūsų šalies gyventojų. Taip pat medikas atkreipia dėmesį, jog kartais arterinės hipertenzijos gydymas vaistais būna nepakankamai efektyvus arba pacientai priskiriami aukštos rizikos grupei.
Higienos instituto duomenys rodo, jog širdies ir kraujotakos sistemos ligos, tokios kaip miokardo infarktas, smegenų insultas, širdies nepakankamumas ir kitos, Lietuvoje yra beveik pusės (48 proc.) mirčių priežastis. Dalis šių mirtinų ligų yra arterinės hipertenzijos pasekmė. Todėl sveikatos specialistai atkreipia dėmesį į penkis svarbius klausimus, kurie apie arterinę hipertenziją leis sužinoti daugiau.
1. Kodėl svarbu pasitikrinti kraujospūdį?
Dauguma hipertenzija sergančių žmonių nejaučia jokių simptomų. Arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg. Dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas. Dideliu laikomas 140/90 mmHg arba didesnis kraujospūdis, matavus mažiausiai du kartus. Bent vieną kartą per metus pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą rekomenduojama asmenims nuo 35 metų, nes būtent kraujospūdžio patikrinimas yra geriausias būdas sužinoti, ar žmogus serga hipertenzija.
2. Kodėl arterinė hipertenzija yra klastinga liga?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje arterine hipertenzija serga apie 1,28 mlrd. suaugusių gyventojų. Ligą lemia tokie rizikos veiksniai kaip paveldimumas, antsvoris, padidėjęs cholesterolio kiekis, menkas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas. „Arterinė hipertenzija neturi vieno aiškaus ir paprasto mechanizmo, kaip ir kodėl ji prasideda. Priežasčių ir jų derinių gali būti gausybė, nes organizme nuolat vienu metu vyksta begalė procesų, tad ir ligos variantų bei mechanizmų yra apsčiai. Dėl to gydytojų ir sprendimų ieškančių medicinos mokslininkų darbas yra toks sudėtingas, o pačių pacientų įsitraukimas ir sąmoningumas – be galo svarbus“, – tikina A. Berūkštis.
Anot kardiologo, kraujospūdžio padidėjimą gali sukelti įvairūs organizme vykstantis procesai. Savo ruožtu, specialistai siekia nustatyti šiuos lemiamus veiksnius ir patogenetinius mechanizmus, kuriuos būtų galima paveikti gyvenimo būdo korekcija, blokuoti vaistais ar intervencine procedūra.
3. Kokią klaidą dažnai daro pacientai?
Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose dirbantis gydytojas kardiologas A. Berūkštis pastebi, kad Lietuvoje arterinė hipertenzija yra dažna liga, bet visuomenė jos nevertina rimtai. „Kartais susidaro įspūdis, kad danties skausmas žmonėms rūpi labiau negu aukštas kraujospūdis. Mat danties skausmas yra aštrus ir kankinamas, jį norisi iškart numalšinti vaistais. Tuo metu hipertenzija tokių kančių nesukelia – neretai organizmas po truputį prisitaiko prie aukšto kraujospūdžio. Nejausdami nemalonių potyrių pacientai dažnai daro didelę klaidą – nustoja vartoti paskirtus vaistus“, – konstatuoja medikas. Anot jo, tai yra lemtinga klaida, nes galiausiai ateina laikas, kai kraujotakos sistema neatlaiko. Pasekmės dažnai gali būti mirtinos.
Medicininėje literatūroje nurodoma, kad arterinė hipertenzija gali sukelti širdies ir vainikinių arterijų pažeidimus, įskaitant infarktą, širdies nepakankamumą, aortos atsisluoksniavimą ir aterosklerozę. Insultas, inkstų pažeidimai, regėjimo praradimas, erekcijos sutrikimai, atminties praradimas, skystis plaučiuose, stenokardija – visa tai irgi pakliūva į galimų pasekmių sąrašą.
4. Kas padeda suvaldyti ligą?
Kardiologo A. Berūkščio teigimu, gydant ir valdant ligą labai svarbus vaidmuo tenka šeimos gydytojams. Būtent jiems dažniausiai tenka pareiga inicijuoti hipertenzijos gydymą, sudaryti ligos gydymo planą ir esant poreikiui nusiųsti pacientą pas specialistus. A. Berūkštis įsitikinęs, jog svarbiausias tikslas yra ne atitinkami skaičiai kraujospūdžio matuoklio ekrane, o geresnis ligos valdymas ir sumažintas dažnis įvykių, kurie gali nusinešti gyvybę arba labai smarkiai pakenkti sveikatai.
Pašnekovas įsitikinęs, kad didžiausią efektą pacientams suteikia gyvenimo būdo korekcijos – sveikų įpročių ugdymas, žalingųjų atsisakymas. Pavyzdžiui, svarbu aktyviai ir periodiškai judėti, valgyti daug vaisių ir daržovių, mažinti bendrą suvartojamą riebalų kiekį, mesti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą, palaikyti tinkamą kūno svorį, valdyti stresą, riboti druskos vartojimą. Kardiologo nuomone, apie gerų įpročių ugdymą šeimos gydytojai turėtų kalbėtis su pacientu per kiekvieną vizitą – įvertinti pažangą, motyvuoti, patarti.
„Paprastai specialistai iš pradžių pacientus skatina pasiekti pokyčių be vaistų ir per kelis mėnesius pajausti permainų rezultatus. Bet koreguoti gyvenimo būdą ne visi pasiryžta, ne visi atranda motyvacijos ir galimybių. Įprastai vaistai skiriami po 3–6 mėnesių, kurių metu turėjo vykti gyvenimo būdo korekcija“, – dalijasi A. Berūkštis.
5. Ką daryti, jeigu liga atspari vaistų poveikiui?
Įvairiais skaičiavimais, apie 10 proc. pacientų pasireiškia rezistentinė arterinės hipertenzijos forma – liga būna atspari vaistų poveikiui. Tokie atvejai nustatomi, kai gydymas yra nepakankamai efektyvus ir hipertenzijai valdyti skiriama trijų ar daugiau klasių vaistų. Kitas hipertenzijos galvosūkis gydytojams – aukštos rizikos grupės pacientai, kuriems reikia ypatingo dėmesio ir gydymo sprendimų.
Minėtais atvejais gali būti nuspręsta taikyti kraujospūdžio gydymo procedūrą, kurios metu specialistas į inkstus krauju aprūpinančią arteriją laikinai įveda nedidelį vamzdelį ir pasiekia į inkstus vedančius nervus, kurie yra pernelyg aktyvūs ir lemia aukštą kraujospūdį. Į pernelyg aktyvius nervus paskleidžiama radijo dažnio energija ir taip nuslopinamas jų aktyvumas. Ši procedūra paprastai trunka apie valandą. Daugelis pacientų namo gali grįžti praėjus vienai ar dviem dienoms po procedūros.