Mažakraujystė, arba anemija, yra hemoglobino sumažėjimas kraujyje, kurį gali išprovokuoti daugybė faktorių. Retesniais atvejais mažakraujystės priežastimi tampa įvairios ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, inkstų ar kraujo ligos ir kur kas dažniau ji išsivysto dėl mūsų organizmui reikalingų vitaminų ir maistinių medžiagų trūkumo.

Simptomai, kurių nevertėtų ignoruoti

Tik labai maža dalis ligų pasireiškia staiga, dauguma iš jų vystosi gana ilgai, apie save įspėdamos atsirandančiais vis naujais, skirtingais simptomais. Mažakraujystė – viena iš tokių būklių, kurią galima nustatyti laiku, jei nėra ignoruojami organizme vykstantys reikšmingi pokyčiai.

Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja” gydytoja hematologė Austėja Dapkevičiūtė-Purlienė teigia, kad žmonės, turintys mažakraujystę, gali jausti ne tik įvairius fizinius negalavimus, tokius kaip bendras silpnumas, nuovargis, galvos svaigimas, atminties sutrikimas ar apetito stoka, bet ir pastebėti vizualius pokyčius. Didesnis geležies trūkumas organizme paskatina plaukų slinkimą ir nagų lūžinėjimą.

Retesniais atvejais, kai anemija, susijusi su piktybinėmis kraujo ligomis, anot A. Dapkevičiūtės-Purlienės, gali pasireikšti ir vadinamieji „B simptomai“ – nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas ar naktinis prakaitavimas.

Jei jaučiate minėtus simptomus, mažakraujystės nustatymo tyrimus galite atlikti „Antėja“ medicininių tyrimų laboratorijose, kuriose visą sausio mėnesį šioms tyrimų programoms bus taikoma 20 procentų nuolaida.

Laiku nenustačius anemijos, pasekmės gali būti itin rimtos

Mažėjant geležies kiekiui organizme, anemijos simptomai gali pasireikšti tik po tam tikro laiko, po vieną ar kelis vienu metu. Dauguma žmonių šiuos simptomus yra linkę ignoruoti, manydami, kad tai nuovargio, įtampos ir nuolatinio streso pasekmė. Tačiau toks požiūris tik padidina riziką susirgti arba laiku nepastebėti kitų, kur kas rimtesnių ligų.

 Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja” gydytoja hematologė Austėja Dapkevičiūtė-Purlienė

Anemija gali įspėti apie tai, kad žmogus jau serga įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, inkstų arba kraujo ligomis. Jei anemiją išprovokavo įvairių medžiagų trūkumas, pavyzdžiui, geležies stoka, tuomet laiku nustatyta anemijos diagnozė gali padėti užkirsti kelią anemijos progresavimui ar net paskatinti išsitirti kas lėmė geležies stokos atsiradimą. Tokiu būdu kai kuriais atvejais pavyksta anksčiau nustatyti pagrindines geležies stokos atsiradimo priežastis – žarnyno, skydliaukės, ginekologinas ir kt. ligas.

Ligos diagnozavimui pakanka paprasto ir greito kraujo tyrimo

„Antėja“ medicininių tyrimų laboratorijoje mažakraujystė diagnozuojama itin greitai ir paprastai – užtenka bendro kraujo tyrimo, kuriame fiksuojamas sumažėjęs hemoglobino kiekis. Anot gydytojos hematologės, jau patvirtinus mažakraujystę, gali būti reikalingi įvairūs papildomi „Antėja“ procedūriniuose atliekami tyrimai, kurie padeda nustatyti mažakraujystės priežastis.

Kai kurie anemijos priežasties tyrimai atliekami iš kraujo, tačiau kai kuriais atvejais gali būti reikalingos ir kitų specialistų konsultacijos, instrumentiniai tyrimai, pavyzdžiui endoskopiniai žarnyno tyrimai. Retais atvejais, kai įtariamos hematologinės ligos, gali būti atliekama sudėtingesnė procedūra – kaulų čiulpų biopsija.

Galimi keli skirtingi geležies įsisavinimo būdai

Mūsų organizmui reikalingą geležies kiekį galime įsisavinti kartu su maistu, reguliariai vartodami produktus, kuriuose jos koncentracija yra didžiausia. Pagrindiniu geležies šaltiniu yra laikomi gyvulinės kilmės produktai – mėsa, žuvis, jūros gėrybės. Taip pat šio mikroelemento gausu kiaušiniuose, lapinėse daržovėse, ankštiniuose augaluose, sėklose, grūduose ir net juodajame šokolade. Visgi, jei jau nustatyta geležies stoka ar geležies stokos anemija, paprastai vien su maistu gaunamos geležies nepakanka – reikėtų vartoti papildomus geležies preparatus, o kai kuriais atvejais gali prireikti net geležies infuzijos į veną.