Dideliam sergamumui įtakos turi dvi priežastys
Neretai galima išgirsti, kad širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) Lietuvoje serga itin daug žmonių. Ir nors ši problema aktuali visame pasaulyje, mūsų šalyje širdies ligos – dažniausia priežastis, dėl kurios miršta gyventojai.
„Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas yra itin didelis. Tam įtakos turi tam tikri rizikos veiksniai, gyventojų polinkis į cholesterolio padidėjimą, pirmųjų ligos požymių ignoravimas“, – teigia kardiologė D. Audzijonienė.
Anot jos, galima išskirti dvi sergamumo priežastis: pirma, širdies ligos – itin klastingos, o joms genetinį polinkį turi nemažai žmonių; antra, svarbus ir netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas, kuris taip pat turi didelės įtakos sergamumui.
Kaip elgtis per karščius: šių taisyklių ignoruoti nevalia
Labiausiai aptarinėjama tema šiomis dienomis Lietuvoje – šalį alinantis itin didelis karštis. Medikė sako, kad šiomis dienomis itin budrūs turėtų būti žmonės, kurie kenčia nuo kraujotakos ligų.
„Karštis kiekvieno iš mūsų organizmui sukelia stresą. Natūralu, kad organizmas į stresą reaguoja – dažniausiai tai pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu. Žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis, tokiomis dienomis privalo savimi ypač rūpintis. Svarbiausia – vartoti daug skysčių. Geriausia rinktis vandenį, o ne arbatas, kavą, gazuotus gaiviuosius gėrimus“, – pataria pašnekovė.
Taip pat ji rekomenduoja vengti tiesioginės saulės spindulių, nebūti pačiu karščiausiu dienos metu lauke, jei įmanoma – nuo 12 iki 15 val. laiką leisti uždaroje, vėsioje patalpoje.
„Itin svarbu būnant lauke dengti galvą, naudoti odą apsaugančius kremus. Jei yra nustatytos tam tikros širdies ir kraujagyslių ligos – nepamiršti vartoti gydytojo paskirtų vaistų“, – nurodo „Baltijos ir Amerikos klinikos“ kardiologė.
Šiems žmonėms rizika sirgti širdies ligomis – didesnė: pasakė, kokie faktoriai tai lemia
Nors Europoje statistika dėl širdies ligomis sergančių žmonių mirštamumo – bauginanti, tinkamai besirūpinant savo sveikata dažnu atveju nemalonios diagnozės galima išvengti arba bent pasiekti ligos remisiją.
„Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės turėtų būti itin budrūs. Taip pat tie, kurie skundžiasi šokinėjančiu kraujospūdžiu, ar žmonės, kuriems yra nustatytos kraujagyslių ligos. Be abejo, save saugoti akyliau privalo ir tie, kuriems nustatytas cukrinis diabetas, taip pat nėščiosios“, – pasakoja D. Audzijonienė.
Medikė rekomenduoja neignoruoti savo kūno siunčiamų signalų – stengtis tinkamai ilsėtis, vartoti daug skysčių bei gyventi sveiką, aktyvų gyvenimą.
Žalingų įpročių verčiau atsisakyti
Kalbėdama apie žalingus įpročius, kurie reikšmingai prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų, medikė išskiria rūkymą.
„Rūkymo žala yra nenuginčijama. Vis dėlto šiuo metu apie tai vertėtų kalbėti dar daugiau. Būtent rūkymas per tokius karščius gali būti itin kenksmingas širdžiai, sukelti dar daugiau problemų“, – pasakoja D. Audzijonienė.
Taip pat ji išskiria ir alkoholio vartojimą. Anot jos, karštomis dienomis žmonės kartais išgeria alaus, sidro. Medikė pataria išvis atsisakyti svaigiųjų gėrimų.
„Karštą dieną naudingiausia rinktis vandenį. Visgi, jei mėgstate arbatą ar kavą, jos galima išgerti. Tačiau patariama po karšto gėrimo, kuris geriau būtų nesaldintas, visada išgerti stiklinę vandens“, – rekomenduoja medikė.
Šie požymiai nežada nieko gero: kada medikams pasirodyti būtina nedelsiant?
Šiltuoju sezonu norisi gyventi itin aktyviai – sportuoti, džiaugtis grynu oru, nuolat judėti. Vis dėlto per karščius svarbu save saugoti, o pajutus tam tikrus negalavimus – jų neignoruoti.
„Jei kalbame apie miokardo infarktą, jį dažniausiai „išduoda“ stiprūs skausmai krūtinėje. Jei jaučiate stiprų spaudimą, atsirado itin didelis sunkumas fizinio krūvio metu, kuris nesilpsta – verta pasitarti su gydytoju“, – nurodo medikė.
Jei prasidėjęs skausmas krūtinės srityje intensyvus, pašnekovė rekomenduoja vykti į skubios pagalbos skyrių, kuriame būklė bus įvertinta ir suteikta visa reikiama pagalba.
„Insultą išduoti gali sutrikusi kalba, atsiradęs vienos kūno pusės silpnumas. Jei su tuo susidūrėte – laukti nėra ko. Tik pasikonsultavus su gydytoju galės būti atmestos skaudžios diagnozės“, – įsitikinusi ji.
Norint apsisaugoti – itin svarbus kasdienis gyvenimo būdas
Išgirdus širdies ir kraujagyslių ligos diagnozę, svarbu ne tik reguliariai gerti vaistus. Nors paskirtas gydytojo gydymas – būtinas, sau padėti galima ir keičiant gyvenimo būdą.
„Gydantis svarbu koreguoti darbo krūvį, stengtis normaliai ilsėtis. Šiais laikais jauni žmonės linkę itin daug dirbti, siekti karjeros bei netausoti savęs. Vis dėlto širdžiai stresas pavojingas, tad vertėtų propaguoti kiek lėtesnį ir tausojantį jėgas gyvenimo būdą“, – pataria D. Audzijonienė.
Ji sako, kad taip pat svarbus ir miegas bei mityba. Gydantis vertėtų nenumoti ranka į kokybišką miegą. Taip pat patartina valgyti daug sezoninių daržovių, vengti riebaus, kepto maisto.
„Sergant širdies ligomis, nereikėtų piktnaudžiauti riebia mėsa. Bijoti fizinio krūvio nereikėtų, nebent konkrečiu atveju gydytojai pataria kitaip. Paprastai rekomenduojama mėgstama aktyvia veikla užsiimti 3–5 kartus per savaitę, tam skiriant maždaug pusvalandį“, – vertinga informacija dalinasi gydytoja.
Medikė pabrėžia, kad jei kraujospūdis net ir sergant yra koreguotas tinkamai, nėra tokių sporto šakų, kuriomis negalima užsiimti. Visgi kraujospūdžio kontrolės efektyvumą įvertinti gali tik gydytojas, su kuriuo ir reikėtų reguliariai pasikonsultuoti.
Padidėjęs cholesterolis – visai ne juokai: kodėl jis toks kenksmingas širdžiai?
Viena dažniausių širdies ligų priežasčių – nekoreguotas padidėjęs cholesterolis.
„Jei kalbame apie „blogąjį“ cholesterolį, jis blogina kraujotaką, kaupdamasis arterijų sienelėse ir formuodamas aterosklerozines plokšteles, ir yra vienas dažniausių rizikos veiksnių, skatinančių aterosklerozės vystymąsi“, – supažindina gydytoja.
Ji paaiškina, kad kuo cholesterolis mažesnis – tuo ir nemalonių širdies susirgimų rizika mažėja. Tad naudinga periodiškai tikrintis sveikatą bei propaguoti sveiką gyvenimo būdą.
Gydytoja kardiologė D. Audzijonienė nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ji skirta žmonėms nuo 40 iki 60 metų amžiaus. Tokiems pacientams verta kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs žmogaus būklę, prireikus konsultacijai nukreips į kardiologą.