Nustatė išplitusį vėžį
39-erių klaipėdietė Janina (vardas pakeistas – red.) prieš trejus metus krūtyje užčiuopė guzelį ir skubiai kreipėsi į onkologus. Moteriai medikai nustatė piktą krūties vėžį. Gydymas buvo pradėtas nedelsiant – skirta chemoterapija. Keturis mėnesius kartą per savaitę ji lankėsi ligoninėje.
Janina sako, kad vaistai sukėlė daug sunkumų – buvo didžiulis nuovargis, kaulų skausmai, bet labiausiai vargino tai, kad pakito skonio pojūtis – kad ir ką valgė, buvo kartu, nežinojo, ką rinktis. Ji prarado svorio.
Po šio gydymo buvo skirta biologinių vaistų, išoperuotas navikas ir pašalinti 7 limfmazgiai. Tuomet sekė gydymas spindulių terapija – 25 seansai, po jos moteris vartojo monokloninius antikūnus. Janina teigia, kad jautėsi labai gerai. Tačiau praėjus metams pastebėjo, kad ėmė trikti kalba, norint ką pasakyti, reikėdavo smarkiai susikaupti. Tyrimai parodė, kad atsirado metastazė smegenyse. Janinai metastazė buvo pašalinta gama peiliu.
Dabar moteris jaučiasi gana gerai ir tikisi geriausio. Ji vartoja kitus monokloninius antikūnus, naujų metastazių neatsirado. Šiuos vaistus moteris turės vartoti tol, kol liga neprogresuos.
Vėžys vėžiui nelygu
Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas teigia, kad gydytojų siekiamybė yra nustatyti krūties vėžį kuo anksčiau, nes tokiais atvejais galimybės pasveikti yra didžiausios. Vis dėlto krūties vėžys turi daugybę veidų. „Nežinodami ligos giluminių savybių, kartais galime padaryti klaidų, nepaskirdami ilgesnio negu standartinis gydymo ar neskirdami papildomų priemonių“, – sako gydytojas.
Krūties vėžį labai svarbu pašalinti, todėl atliekama operacija. Gydytojai sprendžia, kada tikslingiau operuoti – ar iš karto, ar pirma skirti vaistų, kurie sumažintų naviką.
Ankstyvų stadijų krūties vėžiu sergančias pacientes pagal jų vėžio tipą ir potipius galima suskirstyti į keturias grupes. Pasak gydytojo, šių grupių ligonių ligos eiga skirtinga, skiriasi ir vėžio atsinaujinimo po gydymo rizika. Todėl šių grupių pacienčių gydymas skiriasi, nepaistant to, kad visos jos serga krūties vėžiu.
„Dažnai manęs pacientės klausia esą kodėl mano draugei, kuri serga tokiu pat vėžiu, skyrėte chemoterapiją, o man ne? Chemoterapiją skiriame pacientėms, kurioms yra didelė rizika, kad liga atsinaujins. Kaip geriausia gydyti, sprendžiama pagal daugybės tyrimų duomenis ir nustačius vėžio profilį – koks yra konkrečios pacientės navikas“, – teigia klinikos vadovas.
Jei atlikus išsamius genetinius molekulinius tyrimus nustatomas vadinamasis liuminalinis A tipas, tikėtina, kad ligos atsinaujinimo rizika maža, tad skiriami hormonai ir neskiriama chemoterapija. Šitaip pacientė apsaugoma nuo chemoterapijos sukeliamų šalutinių poveikių. Jeigu nustatomas liuminalinis B tipas, vadinasi, tikimybė, kad liga atsinaujins, didelė. „Mes turime pagalvoti, ar tokiai pacientei skirti chemoterapiją“, – sako A. Česas.
Dar viena grupė yra pacientės, kurios turi HER2 teigiamą geną. Jų liga yra agresyvi, tad jos turi būti gydomos agresyviai. Ketvirtajai grupei priklauso pacientės, kurios serga trigubai neigiamu krūties vėžiu. Šią ligą veikia chemoterapija ir imunoterapija.
„Mes turime labai tiksliai atrinkti pacientes, kad galėtume užbėgti už akių galimam ligos progresavimui. Tam mums reikia priemonių ir kompensuojamų genetinių bei molekulinių tyrimų“, – teigia A. Česas.
Tyrimas kompensuojamas, bet neatliekamas
Nuo 2014 m. Lietuvoje veikia Nacionalinė vėžio profilaktikos ir kontrolės programa, kurios svarbiausias tikslas – pasiekti, kad iki 2025 m. sumažėtų Lietuvos gyventojų mirštamumas nuo onkologinių ligų. Deja, sergančiųjų vėžių ir mirštančiųjų nuo šios ligos daugėja. Specialistai sutaria, kad programos tikslų galima pasiekti tik anksti ir tiksliai diagnozavus ligą. Anksti aptikti vėžį padeda krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal ją nuo šių metų vasario 1 dienos galės pasitikrinti daugiau moterų – nuo 45-erių iki 74-erių metų amžiaus (imtinai). Deja, pasitikrinti ateina tik pusė moterų, kurioms sukurta ši programa. Taigi, didėja rizika, kad vėžys bus nustatytas pavėluotai. O nustatyti tikslų vėžio profilį, t. y. kokiu vėžiu serga konkreti pacientė, padeda genetiniai ir molekuliniai tyrimai. Jų reikia, kad gydytojai parinktų tinkamiausią gydymą.
Kaip minėta, panašiu ankstyvų stadijų krūties vėžiu sergančioms pacientėms vėžio atsinaujinimo rizika gali skirtis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė aiškina, kad taip yra dėl jų vėžio genetinių savybių. Dėl to šių pacienčių negalima gydyti vienodai. Jeigu joms nebus parinktas tinkamiausias gydymas, vėžys gali atsinaujinti.
„Vėžio atsinaujinimo riziką galima nustatyti atlikus genetinį krūties vėžio molekulinių žymenų tyrimą. Šį tyrimą reikia atlikti ne visoms moterims, o tik toms, kurių navikas pasižymi didele hormonų receptorių raiška“, – sako profesorė.
Tik vienas tokių tyrimų „Prosigna“ yra kompensuojamas nuo 2022 m., tačiau dabar jis Lietuvoje neatliekamas, nes sugedo įranga. Kai kurių pacienčių mėginiai siunčiami į užsienį. Už brangų tyrimą ligonės turi susimokėti.
Profesorės teigimu, šis tyrimas svarbus, nes jeigu nustatoma maža ligos atsinaujinimo rizika, pacientei nebereikia chemoterapijos, dėl to ji nepatiria šalutinių poveikių, kuriuos sukelia vaistai, o valstybė sutaupo.
„Sveikatos apsaugos ministerija turėtų skirti lėšų universitetų ligoninėms atlikti genetinius krūties vėžio molekulinių žymenų tyrimus arba pirkti paslaugą iš užsienio, kompensuojant pacientėms tyrimo kainą“, – sako prof. E. Juozaitytė.
Paveldimo vėžio tyrimai – ne visoms
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai genetikė prof. Sonata Jarmalaitė sako, kad Lietuvoje daugiau kaip dešimt metų moterys tiriamos dėl paveldimo vėžio rizikos, o poreikis atlikti tokius tyrimus yra gerokai didesnis, nei leidžia dabartinė genetinių paslaugų finansavimo tvarka. Be to, Lietuva gerokai atsilieka nuo ES ir pagal personalizuotos medicinos vaistų prieinamumą. Nors specialistai yra pasirengę atlikti išsamius genetinius tyrimus vaistams parinkti, valstybė šių tyrimų nekompensuoja.
Šiuo metu Vakarų Europos šalys jau kalba ir apie vėžio prevencijos programų personalizavimą. Poligeninio rizikos įverčio testai leidžia anksti įvertinti ligos riziką ir sutrukdyti jai atsirasti keičiant gyvenseną bei sudarius profilaktinių tikrinimų planą. O Estijoje greta mamogramos bus atliekamas ir genetinis kraujo tyrimas, kuris leis tiksliau įvertinti krūties vėžio riziką.
Nedovanotina, kad susirgusios Lietuvos moterys turi mokėti už tyrimus, kai kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos – ligoniai nemoka. Čia atsiranda ir dar viena problema – neretai pacientės, suvokdamos,kaip svarbu, kad būtų parinktas tinkamiausias gydymas, renkasi komercinius testus. Deja, šie testai ne visuomet yra patikimi. Todėl, profesorės S. Jarmalaitės nuomone, valstybė turi sukurti efektyvią komercinių tyrimų kokybės kontrolę ir, žinoma, didinti valstybės kompensuojamų personalizuotos medicinos tyrimų apimtis.