Po daugiau nei 20 metų nuo lošimų paslaugų legalizavimo Lietuvoje susiformavo mišri rinka – čia veikia kazino, A kategorijos ir B kategorijos lošimo automatų salonai bei lažybų punktai. A ir B kategorijos skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju lošimų automatuose statomos pinigų sumos (ir išlošiama suma) yra neribojamos, o B kategorijos – ir lošimų suma, ir išlošimo dydis ribojamas pagal nustatytus parametrus. Per pastaruosius ketverius metus iš visų lošimų paslaugų Lietuvoje dominuoja nuotoliniai (internetiniai) lošimai, kurie šiuo metu sudaro apie 70 proc. rinkos.
Tačiau lygiagrečiai su legalia nuotolinių lošimų rinka beveik tuo pačiu metu Lietuvoje atsirado nelegali. Nelegalūs lošimai yra tie, kurie organizuojami mūsų šalyje neturint licencijos ir leidimo vykdyti šią veiklą. Internetinė erdvė, įvairios tarptautinės mokėjimų sistemos sudaro galimybes nelegaliems organizatoriams veikti iš esmės neribojamiems. Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) per metus blokuoja keliasdešimt legalių lošimų svetainių, tačiau tai menkai keičia situaciją, nes „nelegalai“ mikliai registruoja vis naujus domenus ir toliau tęsia savo veiklą.
ALVA inicijuoto reprezentatyvaus tyrimo pagrindu atlikti paskaičiavimai parodė, jog nelegali rinka sudaro apie 25 proc. nuo legalios lošimų rinkos Lietuvoje, tad tokių organizatorių pajamos gali siekti net 50 mln. eurų, kurie surenkami iš niekaip neapsaugotų paslaugų vartotojų. Dėl nelegalaus tokios veiklos pobūdžio mūsų valstybė negauna kelių dešimčių milijonų eurų pajamų į biudžetą per metus. O vartotojai kartais net nesuvokia, kad naudojasi „nelegalų“ paslaugomis.
ALVA vadovo Mindaugo Ardišausko teigimu, svarbu suprasti, kad jog lošimams Lietuvoje taikomi apribojimai realiai galioja tik legaliai veikiantiems lošimų organizatoriams. Nelegaliai veikiantys, nežinia kam priklausantys ir jokių mokesčių šalies biudžetui nemokantys nuotolinių lošimų organizatoriai niekaip mūsų įstatymų nėra varžomi ir gali siūlyti potencialiems lošėjams žymiai patrauklesnes sąlygas nei legalių paslaugų teikėjai.
Problemos mastas
Viešojo valdymo ekspertai teigia, jog prieš kalbėdami apie griežtesnes lošimų reguliavimo priemones, politikai pirmiausia turėtų įvertinti galimos problemos dydį ir jos priežastis.
2011 m. Lošimų priežiūros komisijos skelbti duomenys teigė, kad maždaug 0,02 proc. visų arba 0,03 proc. suaugusių 20–59 m. amžiaus Lietuvos gyventojų yra priklausomi nuo azartinių lošimų. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos pastarojo dešimtmečio duomenys teigia, jog vidutiniškai per metus patologiška priklausomybė lošimams diagnozuojama apie 50 asmenų.
Azarto žaidimų paplitimą tyrinėjančio psichologo profesoriaus dr. Gedimino Navaičio teigimu, lošimai mūsų šalyje patenka į labai retai diagnozuojamų ligų apibrėžimą. Pagal Lietuvos įstatymus, labai reta liga laikoma tuomet, kai yra diagnozuojamas ne daugiau kaip 1 naujas atvejis 200 tūkst. gyventojų per metus. O priklausomybė lošimams šios ribos neviršija.
Kalbant apie probleminius lošėjus (žmones, kurių lošimas yra nesaikingas ar kitaip neatsakingas), profesoriaus dr. G. Navaičio 2022 m. atlikto tyrimo duomenys rodo, jog apie 0,6 proc. Lietuvos visuomenės narių gali turėti probleminio lošimo požymių. ES šalyse toks rodiklis svyruoja nuo 0,5 proc. iki 6,5 proc.
Šių metų vasario mėnesį, spaudos konferencijoje pristatydamas 2023 m. lošimų ir loterijų rinkos rezultatus, Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys teigė, jog kiek asmenų Lietuvoje „lošia problemiškai, kiek pramogai, kiek patologiškai, sunku pasakyti, kadangi mes tų duomenų nevaldome“.
Svarbiausia – prevencija
Šiuo metu ES šalyse nėra vieningos loterijų ir lošimų reklamos reglamentavimo praktikos, nes esmingai skiriasi ir reguliavimas. Pavyzdžiui, Italija bei Latvija pastaraisiais metais nusprendė priimti visišką lošimų reklamą draudžiančius įstatymus, tačiau iš esmės iškart susidūrė su nelegalių lošimų plėtra. Šių šalių patirtis rodo, jog reklamos draudimai ribotai veikia paklausą. Todėl progresyvios reguliavimo linijos šalininkai akcentuoja būsimų ir esamų lošimų paslaugų vartotojų edukaciją, probleminio lošimo prevenciją bei reguliacinius svertus, minimizuojančius socialines lošimų rizikas.
Tam, kad vartotojų apsauga yra itin svarbi, pritaria ir ALVA vadovas M. Ardišauskas, tačiau, jo teigimu, verslas tikisi konstruktyvios diskusijos dėl ribojančių teisėkūros iniciatyvų.
„Vien tik draudimai retai yra geriausia išeitis, o šiuo metu turime situaciją, kai teisėkūra žengia paskui emocijas, o ne realius argumentus. Pritariame, kad reguliavimą reikia peržiūrėti, tačiau kviečiame kompleksiškai vertinti situaciją ir užtikrinti visų suinteresuotų pusių dialogą“, – teigia M. Ardišauskas.
Anot jo, derėtų remtis išsamia situacijos analize, rinkos ir moksliniais tyrimais, o ne bandyti teisėkūros traukinį statyti ant plačiai nuskambėjusių skaudžių pavyzdžių bėgių ir skubotai judėti į priekį, nes skubotų sprendimų pasekmės dažnai netikėtos ir nebūtinai atitinka gerus pirminius norus.
Draudimai nėra išeitis
2019 m. jau buvo priimti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, kuriais lošimo bendrovių reklama buvo uždrausta, paliekant tik galimybę reklamuoti prekių ženklą. Be to, 2021 m. buvo dar kartą sugriežtintos lošimų rinkodaros priemonės – uždraustos visos skatinimo priemonės. Tačiau ALVA paskaičiavimais, juodoji rinka Lietuvoje per tą laikotarpį padidėjo maždaug nuo 15 iki 25 proc. legalių lošimų rinkos apimties.
Remiantis bendrovės „Spinter tyrimai“ 2023 m. atlikto tyrimo duomenimis, reklamos draudimas neužkirs Lietuvos gyventojams kelio į lošimus – net 69 proc. apklaustų lošėjų turi patirties žaidžiant nelegaliose lošimų svetainėse, o net 33 proc. moka naudoti technines apėjimo priemones.
ALVA vadovo M. Ardišausko teigimu, lošimų reklamos reikšmė yra gana svarbi paskata šių paslaugų vartojime, tačiau probleminio lošimo kontekste jos pervertinti negalima. Lošimų reklamą mato ar girdi turbūt absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma, tik labai mažuma jų susidomi lošimais, jau nekalbant apie tai, kad ta reklama tampa probleminio lošimo priežastimi.
Anot M. Ardišausko, probleminio lošimo priežastys labiau susijusios su dalies žmonių netinkamu supratimu apie lošimų esmę – tai nėra būdas užsidirbti, tai yra mokama pramoga ir laisvalaikis. Kitos priežastys – prasta emocinė būklė, negebėjimas tinkamai tvarkyti asmeninius finansus ir kt. O tai, kad reklamos yra daug ir ji yra erzinanti, ALVA vadovas paaiškina paprastai – reklama yra tokia, kokia jai leidžia būti įstatymas. O jis leidžia minėti tik prekių ženklą ir paslaugos pavadinimą, todėl reklamos yra trumpos ir nekūrybingos, o konkurencinga rinka skatina gana didelį komunikacijos intensyvumą, nes jokie kiti būdai pasiūlyti vartotojams lošimo paslaugas Lietuvoje nėra galimi.
Ką daryti?
ALVA pritaria, jog probleminiams lošėjams reikalingi ribojimai (pavyzdžiui, kaip Atsiribojusių asmenų registras ar priemones pačiam apriboti savo pralošiamas sumas). Tuo pačiu metu asociacija nemano, kad priklausomybių problema gali būti sprendžiama taikant vien draudimus.
Pagalba lošėjams turi būti vykdoma per informacines ir edukacines veiklas, mokant vartotojus, visuomenę atpažinti probleminį lošimą, legalias ir nelegalias lošimų paslaugas, vystant savęs apribojimo registro efektyvumą ir populiarinant pagalbos sau įrankius.
Patarimai, kaip sau padėti:
- Išmokite nemalonius jausmus malšinti sveikesniais būdais nei lošimas, pavyzdžiui, mankšta, laiko leidimas su draugais, kurie nelošia, ar užsiėmimas naujais pomėgiais.
- Sustiprinkite savo palaikymo tinklą. Sunku kovoti su probleminiu elgesiu be palaikymo, todėl papasakokite apie savo problemą šeimai ir draugams. Pabandykite daugiau bendrauti su kolegomis darbe, prisijungti prie sporto komandos ar pradėkite savanoriauti.
- Prisijunkite prie savitarpio paramos grupės.
- Kreipkitės į specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų – tokių kaip depresija, nerimas ar polinkio į psichoaktyvias medžiagas. Negydomi šie sutrikimai gali sustiprinti norą lošti.