Sukčiai tobulėja ir naudoja naujoviškus įrankius
Praėjo 8 metai, nusikaltimo braižas nepasikeitė, bet labai stipriai patobulėjo technologijos. Nepaisant to, kad nesaugias elektroninės bankininkystės kodų korteles pakeitė generatoriai ar „Smart ID“ programėlės, sukčiams tai nesutrukdė vilioti pinigus iš patiklių gyventojų. Šiandien sukčiai gali itin profesionaliai apsimesti bankais. Praėjusių metų vasarį klaipėdietis gavo neva savo banko SMS žinutę. Joje buvo prašoma prisijungti prie užblokuotos paskyros, atnaujinti savo duomenis ir taip atblokuoti paskyrą. Suvedęs duomenis į tikroviškai atrodančią sistemą, vyras pastebėjo, kad į kitą sąskaitą iškart buvo pervesti 2 000 eurų. Tuo tarpu panašiu metu kitas vyras taip sukčiams atidavė 14 000 eurų. Tuo metu su žmona ėmė paskolą iš banko, todėl nenustebo, kad reikia atnaujinti duomenis.
Kaip pastebi SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola, tai yra pakankamai naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje, nors Europoje jis jau paplitęs.
„Iki šiol Lietuvoje buvo žinomi telefoninių sukčių ar netikrų el. laiškų pagalba bandymai išvilioti klientų prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. Tokių ir panašių sukčių atakų ateityje tikėtina daugės, nes sukčiai, pasitelkdami socialinę inžineriją, naudoja vis sudėtingesnius klaidinimo būdus savo tikslams pasiekti“, – rašoma banko pranešime.
Užtenka vieno paspaudimo
Kaip rodo Lietuvos bankų asociacijos duomenys, dažniausiai nuorodos į tokius apgaulingus puslapius pateikiamos socialiniuose tinkluose ar el. laiškuose, gautuose neva iš banko, lizingo, draudimo bendrovių darbuotojų ar elektroninės parduotuvės atstovų. Jos gali užkrėsti įrenginį virusu, ir vartotojui nieko neįtariant, formuoja pinigų nuskaitymą iš sąskaitos. Kitu atveju programa gali nuskaityti įvestus kodus ir juos perduoti tretiesiems asmenims.
Bankai pripažįsta, kad klientui atskleidus sukčiams prisijungimo prie interneto banko duomenis, susigrąžinti lėšas gali būti sudėtinga. Kai lėšos įskaitomos į gavėjo sąskaitą, pats bankas jų grąžinti negali. Jei lėšos tebėra sąskaitoje, jas įmanoma sugrąžinti.
Svarbios detalės, į kurias reikia atkreipti dėmesį
Būtent dėl šios priežasties žmonės turėtų būti budrūs ir atidūs. Lietuvos bankų asociacijos ekspertai rekomenduoja nespausti (neatidarinėti) nuorodų SMS žinutėse, o atidarius interneto svetainę patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, kad tai yra oficiali interneto banko svetainė. Tai yra pats pirmas veiksmas, kurį reikia atlikti, jei kyla įtarimų.
Taip pat jokiais būdais tretiesiems asmenims ar interneto svetainėms negalima atskleisti savo internetinės bankininkystės duomenų. Saugokite juos kaip saugotumėte savo piniginę, nes tai yra tiesioginis raktas nuo jūsų sąskaitos banke. Atminkite, kad bankai, lizingo bendrovės, mobiliojo ryšio operatoriai ir kitos paslaugų įmonės neskambina ir nesiunčia elektroninių laiškų prašydami elektroniniu būdu pateikti asmeninę informaciją. Tai tik jums priklausanti informacija.
Saugius interneto tinklalapius galima atskirti pagal jų adreso struktūrą. Niekada neveskite jokių mokėjimo duomenų, jeigu to prašoma tinklalapyje, kurio adresas prasideda http://. Saugus tinklalapis turi prasidėti https://, o naršyklės lango apačioje arba adreso juostoje turi būti matoma spynelės piktograma, kurią paspaudus parodoma informacija apie sertifikatą, jo galiojimą.
- Baigę darbą el. bankininkystės svetainėje, saugiai išeikite iš elektroninio banko paslaugos (paspauskite mygtuką „Išeiti“, „Atsijungti“ ar pan.) ir uždarykite naršyklės langą.
- Pasirūpinkite savo kompiuterio ar mobilaus telefono saugumu, atnaujinkite operacinę sistemą, antivirusinę programą.
- Nespauskite nuorodų ir neatidarinėkite dokumentų, gautų iš nežinomų asmenų.
- Tikrinkite adresus asmenų, kurie siunčia el. laiškus (ypač jei prašoma finansinės pagalbos ar pan.) – sukčiai gali siųsti laiškus nuo neva jūsų pažįstamų, tik, pavyzdžiui, pakeičia ar praleidžia vieną raidę el. pašto adrese (pavyzdžiui, vietoj pavardenis@... – vardenis.pavardenis@...).
- Būkite atsargūs, naudodamiesi neapsaugotais Wi-Fi (pavyzdžiui, oro uostuose, kavinėse) – stenkitės nesijungti prie savo el. pašto ar kitų asmeninių duomenų.
- Patartina, jungiantis prie socialinio tinklo paskyros ar el. pašto, pasirūpinti dviejų faktorių autentifikavimu (pavyzdžiui, slaptažodis ir telefono numeris).
- Jeigu pastebite, kad prisijungiant prie el. bankininkystės programa „stringa“ ar prašo pakartoti duomenis dar kartą, susisiekite su banku, pasiteiraukite dėl galimų techninių nesklandumų.
Užsakymo nr.: PT_85416345
