Kodėl reikia uždaryti oro erdvę?

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatoriaus, aeronautikos katedros lektoriaus Vinco Šnirpūno, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos oro erdvės kontrolę ir saugumą NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu, Susisiekimo ministro įsakymu yra įsteigtos laikinos draudžiamos skraidymo zonos aplink Vilniaus ir Kauno tarptautinius oro uostus.

„Atitinkamai nurodyta, kad Vilniaus tarptautinis oro uostas uždaromas komerciniams skrydžiams nuo liepos 11 iki liepos 12 d. Kauno ir Palangos tarptautiniai oro uostai uždaromi nebus, todėl reguliarūs skrydžiai gali būti nukreipiami į šiuos oro uostus. Čia svarbus ir Rygos tarptautinis oro uostas – tai puiki alternatyva keleiviams – į jį atskridus didžiuosius Lietuvos miestus galima pasiekti per keletą valandų, keliaujant autobusu“, – apie alternatyvas pasakoja V. Šnirpūnas.

Saugumui užtikrinti – pasitelkiami dronai

Aerokosmoso duomenų centro direktorius dr. Ignas Daugėla atkreipia dėmesį, kad NATO viršūnių susitikimo metu į dangų negalės kilti dronai. Taip yra todėl, kad susibūrimuose dalyvaus aukšto rango pareigūnai iš įvairių pasaulio šalių, bus imamasi ypatingų saugumo priemonių, norint išvengti bet kokių galimų grėsmių. Taip pat ir dėl to, kad dronai nebūtų naudojami stebėjimui, šnipinėjimui, informacijos rinkimui apie tam tikrą vietą ar saugumo priemones.

VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutas

„Esame akademinės bendruomenės atstovai, specializuojamės dronų technologijų ir dirbtinio intelekto srityse, tad suprantame bei palaikome atsakingą ir teisėtą bepiločių orlaivių naudojimą, visiškai palaikome šias būtinas atsargumo priemones, kurių imamasi per tokius aukšto lygio renginius“, – pabrėžia VILNIUS TECH novatorius I. Daugėla.

Pasak jo, nepaisant bendrųjų bepiločių orlaivių operacijų apribojimų, bepiločiai orlaiviai NATO viršūnių susitikimo metu atliks ypatingą vaidmenį teisėsaugos ir saugumo tarnybų rankose. Dronai su didelės raiškos kameromis užtikrins stebėjimą iš oro realiu laiku – stebės aplinką ar nėra vykdoma įtartina veikla. Kai kuriuose bus įrengti ir specializuoti jutikliai, galintys aptikti sprogmenis ar kitas kenksmingas medžiagas.

Didelio masto renginiuose dronai taip pat gali veikti kaip ryšio kartotuvai, padidinantys saugumo pajėgų belaidžio ryšio aprėptį ir signalo švarumą. Šis gebėjimas gali būti labai svarbus, palaikant nenutrūkstamą apsaugos darbuotojų koordinavimą.

„VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto novatoriai tiria dronus, tobulina įvairias jų pritaikymo galimybės. Mūsų tikslas – prisidėti prie dronų technologijų ir dirbtinio intelekto srities tam, kad šie įrenginiai būtų naudojami efektyviai bei atsakingai tiek kasdieniame gyvenime, tiek svarbiuose renginiuose, pavyzdžiui, NATO viršūnių susitikime“, – dėmesį atkreipia aerokosmoso duomenų centro direktorius.

Paruošiamieji darbai oro uostams

Lektorius V. Šnirpūnas pabrėžia, kad Vilniaus ir Kauno tarptautiniai oro uostai atlieka keleivių patikrą ir užtikrina oro uostų saugumą reguliariai ir kiekvieną dieną yra pasirengę reaguoti į saugumo grėsmes. Vienas iš iššūkių, NATO viršūnių susitikimui vykstant Vilniuje – sklandi ir maksimaliai efektyvi skirtingų šalių saugumo tarnybų sąveika, reikalinga užtikrinti operatyvų skirtingų komandų bendravimą, tinkamą darbų paskirstymą ir savalaikį reagavimą į galimus saugumo pažeidimus.

VILNIUS TECH priėmimų kampanija

„Kelionės oro transportu yra planuojamos iš anksto, todėl didelių nepatogumų keleiviai ir oro uostų darbuotojai nepatirs – iš anksto yra įvertinami galimi keleivių srautai ir atitinkamai planuojami reikiami resursai, tarp jų – ir žmogiškieji. Jeigu matoma, kad didesnio srauto keleivių nepavyks aptarnauti, paprasčiausiai neparduodami keleivių bilietai ir keleiviai turi rinktis kitas kelionės datas arba kitus keliavimo būdus“, – pažymi VILNIUS TECH novatorius.

###

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – inovatyvi aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus specialistus. VILNIUS TECH užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 4 mokslo centruose, 22 laboratorijose. Universitete veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VILNIUS TECH suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.