Darbo rinkoje stebimas nuolat augantis kvalifikuotų inžinierių trūkumas
VDU Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis pasakoja, kad visame pasaulyje trūkstant kvalifikuotų inžinerijos profilio specialistų, ši tendencija matoma ir Lietuvoje. Inžinerinis išsilavinimas minimas dažname darbuotojo ieškančio darbdavio skelbime, trūkstant kvalifikuotų specialistų, juos siekiama sudominti didesniais atlyginimais, išskirtinėmis darbo sąlygomis, karjeros galimybėmis. Nepaisant to, inžinerijos studijas renkasi vis mažiau abiturientų.
„Šiuolaikinėse žemės ūkio mašinose integruojami išmanūs kompiuteriai, jutikliai, valdikliai ir programinės įrangos komplektai, leidžiantys generuoti reikalingą informaciją, o mobilieji įrenginiai ir juose naudojamos programos supaprastina sudėtingų inžinerinių procesų valdymą. Glaudi precizinių technologijų ir mobiliųjų programų sąveika leidžia išvengti klaidų, gerina darbuotojų veiklą, lengvina turimos technikos priežiūrą, didina mašinų darbo našumą ir efektyvumą, – pastebi prof. dr. E. Šarauskis. – Kita labai svarbi sritis – skirtingais įrenginiais kaupiamos informacijos ir duomenų gausa, kurios žmogus įprastai nesugeba iki galo apdoroti ir tinkamai išnaudoti.“
Anot profesoriaus, akivaizdu, kad ateitis priklausys tiems, kurie sugebės tinkamai suvaldyti duomenis ir juos pritaikyti žemės ūkio inžineriniams įrenginiams ir visam ūkiui valdyti. „Inžinieriams reikalingos vis platesnės žinios, apimančios ne tik mechaniką, bet ir informatiką, robotiką, mechatroniką, programavimą ir kitas sritis, tačiau tokių kvalifikuotų specialistų parengiama vis mažiau – mokiniai labiau renkasi socialinių, humanitarinių mokslų sritis. Visuomenėje nesimato tinkamo inžinerijos mokslų įvertinimo, inžinerinės studijos Lietuvoje surenka vis mažiau studentų, tuo tarpu darbo rinkoje inžinerijos specialistų poreikis nuolat auga. VDU Žemės ūkio akademija glaudžiai bendrauja su verslu, kuris nuolat primena, kad trūksta inžinerinio profilio specialistų, visi jų ieško. Dabar jau ne darbdaviai renkasi būsimus darbuotojus, o darbuotojai darbdavius, – atkreipia dėmesį prof. dr. E. Šarauskis. – Šiandien inžinieriai dažnai eina vadovaujamas arba vadybines pareigas, kvalifikuotų universitetinį išsilavinimą įgijusių žemės ūkio inžinierių laukia švarus, gerai apmokamas darbas. Kvalifikuotas inžinerijos specialistas, išmanantis informacines technologijas, galintis konstruoti, programuoti ir valdyti išmanius žemės ūkio įrenginius dabar tampa aukso vertės“.
Sumanioji inžinerija – tarpdisciplininės studijos perspektyviai karjerai
VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys taip pat pastebi, kad Lietuvos žemės ūkis išgyvena sudėtingą laikotarpį, susidurdamas su kvalifikuotų specialistų trūkumu. „Robotai gali išanalizuoti daug duomenų, bet kol kas sprendimus turi priimti specialistas. Labai trūksta aukšto lygio specialistų, kurie galėtų išnaudoti sumaniosios inžinerijos ir informacinių technologijų teikiamas galimybes, išmanytų žemės ūkio technologijas, augalų ir gyvulių fiziologiją, gebėtų plačiai mąstyti ir priimti sprendimus. Reaguojant į rinkos poreikius, bendradarbiaujant su verslu, sukurta bakalauro studijų programa Sumanioji inžinerija“, – apie inžineriją ir informatiką apjungiančią bakalauro studijų programą pasakoja prof. dr. R. Bleizgys.
Pasirinkus šią studijų programą ugdomi gebėjimai inžinerinėmis priemonėmis ir skaitmeninių technologijų metodais projektuoti gamybos technologijas, komunikuoti su robotais, dronais ir naudoti sumaniąsias inžinerines sistemas bei dirbtinio intelekto taikomąsias programas modernizuojant žemės ūkio produktų gamybą, organinių atliekų utilizavimą.
„Ruošiame specialistus, kurių pagrindiniai įrankiai bus kompiuteris ir programinė įranga. Jie programuos, diegs robotus, analizuos technikos darbo procesus. Absolventų laukia dinamiškas darbas, plačios kvalifikacijos kėlimo galimybės, o studijų metu – tarpdisciplininės žinios, su šiuolaikinėmis technologijomis praktikoje dirbantys ir patirtimi atvirai pasidalinantys dėstytojai. Verslas labai laukia šios srities specialistų, dar studijuojant siūlo patrauklias darbo sąlygas ir atlyginimus. Tokie specialistai ypač reikalingi įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, nes jie gebės optimizuoti procesus, didinti darbo našumą, gyvulių produktyvumą nedidinant poveikio aplinkai, – akcentuoja prof. dr. R. Bleizgys. – Skaičiuojama, kad gyvulininkystės produkcijos efektyvumą padidinus du kartus, klimato kaitai įtaką darančių dujų emisija sumažėja apie 30 %. Sumaniuose ūkiuose išsprendžiama ir daug kitų klausimų: pagerėja gyvulių gerovė, jie yra prižiūrimi pagal individualų grafiką, todėl didėja jų produktyvumas, mažėja tarša produkcijos vienetui pagaminti. Ne mažiau svarbu ir tai, kad darbas bei uždarbis tokiuose ūkiuose tampa žymiai patrauklesni ir jaunimui.“
Žemės ūkio mechanikos inžinerija – plačias galimybes atveriantis inžinerinis išsilavinimas
Šiandien žemės ūkyje gamyba neįsivaizduojama be modernių technologijų ir našios technikos. Šiai sričiai specialistus ruošia VDU Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio mechanikos inžinerijos programos dėstytojai. Technikos progresas padidino mašinų galią, sumažino patikimumą, iškėlė reikalavimus kokybei ir eksploatacijai. Tik naudojantis mechanikos ir kitų inžinerijos mokslų laimėjimais galima pažinti ir vertinti žemės ūkio technologinius procesus, mašinų medžiagas, jų projektavimo ir gamybos technologijas, žemės ūkio bei transporto technikos ir jos sistemų veikimo principus, pateikti racionalius efektyvaus naudojimo ir techninio serviso sprendimus.
VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto profesorius dr. Vytenis Jankauskas pasakoja, kad bakalauro studijų programa Žemės ūkio mechanikos inžinerija skirta žemės ūkio technikos kūrimui, tobulinimui, efektyviam naudojimui. „Inžinerijos pagrindas – naujų technologijų kūrimas. Kad galėtum kurti naujus dalykus, pirmiausiai turi žinoti, kas ir kaip jau sukurta, kaip funkcionuoja, kokie gamtos dėsniai realizuojami, kokie kyla iššūkiai. Tik tai išmanydamas gali galvoti apie tobulinimą, funkcionalumo plėtimą, technikos gamybos procesų kūrimą, kitų mokymą kaip ja naudotis“, – apie stiprių teorinių žinių svarbą kalba profesorius V. Jankauskas.
Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad įsisavinęs Žemės ūkio mechanikos inžinerijos programoje pateikiamas žinias, specialistas gali dirbti ir kituose verslo sektoriuose, neapsiribojant žemės ūkiu. „Studentai gauna stiprius mechanikos inžinerijos pagrindus, tai leidžia jiems dirbti įvairiose srityse. Mechanikos žinios panaudojamos ir dirbant su pramonės ar transporto mašinų įrenginiais. Statybos mašinas, sunkvežimius, lengvuosius automobilius ar motociklus iš principo dažniausiai sudaro tie patys agregatai – vidaus degimo varikliai, reduktoriai, pavarų dėžės, hidraulinės, pneumatinės pavaros, mechatroninės grandinės. Jei nepatinka žemės ūkis, absolventai gali rinktis techninį, organizacinį darbą statybos, transporto, pramonės srityse ar miškininkystės sektoriuje. Skiriasi mašinos, jų funkcijos, bet jas sudarantys mechanizmai ir jų veikimo principai – vienodi“, – apie studijų metu įgytų žinių universalumą kalba prof. dr. V. Jankauskas ir pastebi, kad rinkoje jaučiamas labai didelis mechanikos inžinerijos specialistų poreikis, todėl dauguma programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentų pagal specialybę įsidarbina dar studijų metu.
„Studijuodami dirba 50 procentų pirmosios pakopos studentų ir beveik 100 procentų magistrantų. Darbo rinkoje vertinami žinių turintys ir inžinerinio mąstymo dėka teisingus sprendimus randantys specialistai. Džiaugiamės, kad mechanikos inžinerijos programų absolventus galima sutikti ministerijose, tarp didžiųjų Lietuvos įmonių vadovų, Lietuvos ir užsienio universitetų mokslininkų ar Lietuvoje savarankiškai kuriančių savo įmones startuolių. Ruošiame lanksčius, gebančius prisitaikyti prie situacijos ir rasti savo nišą specialistus su baziniu inžineriniu išsilavinimu, atveriančiu plačias galimybes“, – apie karjeros galimybes kalba prof. dr. V. Jankauskas.
Vandens ir žemės inžinerijos programos absolventai – ateities aplinkos kūrėjai
VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete taip pat vykdoma perspektyvi studijų programa – Vandens ir žemės inžinerija. Švarus vanduo ir tvari aplinka – svarbiausi dabarties ir ateities prioritetai. Bakalauro studijų programos Vandens ir žemės inžinerija pagrindinis tikslas – parengti plačios erudicijos ir aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistus, žinančius šiuolaikines aplinkos inžinerijos mokslo teorijas, metodus ir pažangiausias technologijas, gebančius analizuoti gyvojoje gamtoje vykstančius reiškinius, vertinti supančios aplinkos kokybės būklę, spręsti darnaus žemės ir vandens išteklių naudojimo bei aplinkosaugos problemas, realizuoti inovatyvius techninius ir technologinius sprendimus įvairiose žemės ir vandens išteklių tvarkymo srityse.
Anot Vandens inžinerijos katedros vedėjos doc. dr. Ingos Adamonytės, Vandens ir žemės inžinerija – unikali ir vienintelė Lietuvoje universitetinių studijų programa, apimanti tris specializacijas: akvakultūros inžinerijos, hidrotechnikos ir žemėtvarkos.
Pasak pašnekovės, pirmosios – hidrotechnikos specializacijos – absolventai po studijų projektuoja, stato, prižiūri ir vertina įvairius vandens ūkio statinius, tokius kaip hidrotechnikos, vandens uostų, melioracijos, vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo. Antroji – akvakultūros specializacija – vienintelė universitetinė Lietuvoje ruošianti akvakultūros specialistus, kurios absolventai geba diegti inovatyvias technologijas, auginti akvakultūros produktus uždarose auginimo sistemose. Jie kuria tinkamą aplinką auginamoms žuvims, užaugina žaliavą kokybiškiems maisto produktams. Tai daugialypė studijų specializacija, apjungianti biotechnologijų, hidraulikos, veterinarinės medicinos, tvaraus išteklių naudojimo ir kitas sritis.
„Trečioji – žemėtvarkos specializacija – neprarandanti ypatingos svarbos, nuolat kintanti veiklos sfera. Tai viena seniausių, tačiau aktualumo iki šių dienų nepraradusi sritis, be kurios šiuo metu neįsivaizduojami bet kokie su teritorijų vystymu, projektavimu, naudojimu ir jų administravimu susiję darbai“, – apie studijų programos žemėtvarkos specializacijos aktualumą kalba Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja doc. dr. Jolanta Valčiukienė.
„Vandens ir žemės inžinerijos studijų programos hidrotechnikos ir akvakultūros specializacijų absolventai tampa darbo rinkoje vertinamais kūrėjais, nuo kurių sprendimų priklauso kaip bus suprojektuotas vandens ūkio statinys, kaip tai derės su aplinka ar kokios sąlygos bus sukurtos auginamoms žuvims. Inžinerinį išsilavinimą turintys specialistai gali save realizuoti įvairių statinių statymo, statinių priežiūros, inžinerinių tinklų, vandentiekio, nuotakynų projektavimo ir įrengimo srityse. Karjeros galimybės apima vandens išteklių valdymą, administravimą, priežiūrą, vandens telkinių aplinkosaugą savivaldybės institucijose, ministerijose ir kitose tarnybose“, – kalba doc. dr. I. Adamonytė.
Anot Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėjos doc. dr. Jolantos Valčiukienės, Vandens ir žemės inžinerijos studijų programos žemėtvarkos specializacija skirta rengti plačios erudicijos ir aukštos kvalifikacijos žemėtvarkos specialistus.
„Žemėtvarka – dvilypė sritis, apimanti geodeziją – žemės ir pastatų matavimus bei projektavimą – teritorijų planavimą, žemės sklypų formavimą, pertvarkymą, teisinių prielaidų bei procedūrų administravimą, susijusį su tolesniais teritorijų ir kito nekilnojamojo turto vystymo veiksmais. Šiandieninis aukštos kompetencijos žemėtvarkininkas turi būti puikus žemės teisės, informacinių, matavimų bei projektavimo technologijų žinovas, gebantis efektyviai šias žinias taikyti savo veikloje. Be žemėtvarkos specialistų praktiškai neįmanomas joks teritorijos pokytis, esamų pastatų rekonstrukcija, tai visada aktuali ir perspektyvi specialybė, todėl nuolat sulaukiame užklausų ir pasiūlymų iš mūsų socialinių partnerių, kurie ieško ir siūlo darbą ne tik būsimiems mūsų absolventams, bet ir studentams“, – apie Vandens ir žemės inžinerijos studijų programos žemėtvarkos specializacijos patrauklumą ir perspektyvas kalba doc. dr. J. Valčiukienė.
Studentams – dosnios stipendijos
Atsižvelgiant į tai, kad VDU Žemės ūkio akademijos absolventai yra labai paklausūs darbo rinkoje, jie skatinami viešojo sektoriaus ir verslo įmonių įsteigtomis stipendijomis. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija (LR ŽŪM) 200 eurų mėnesines stipendijas skirs įstojusiems į Sumaniosios inžinerijos, Vandens ir žemės inžinerijos, Agronomijos, Žemės ūkio mechanikos inžinerijos studijų programų valstybės finansuojamas vietas pirmakursiams. LR ŽŪM skatinamosios stipendijos bus skiriamos 2022–2023 studijų metams ir mokamos 10 mėnesių.
Su žemės ir miškų ūkio sektoriumi susijusių studijų programų studentams paramą taip pat teikia VDU Žemės ūkio akademijos partneriai ir mecenatai. Inžinerijos studijų klasterio įmonių 300 eurų mėnesio stipendijos bus skiriamos įstojusiems į Sumaniosios inžinerijos studijų programos valstybės finansuojamas studijų vietas, 100 eurų mėnesio stipendijos bus skiriamos įstojusiems į Žemės ūkio mechanikos inžinerijos valstybės finansuojamas vietas. Stipendijos bus mokamos pirmaisiais studijų metais. Vandens ir žemės inžinerijos studijų programos pirmakursiai, įstojusieji į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas vietas, taip pat turės galimybę gauti VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubo „ŽŪA alumni“ Labdaros ir paramos fondo 100 eurų mėnesines stipendijas, mokamas pirmaisiais studijų metais.
Prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje, vyks iki liepos 25 d. 12 val. Stojantieji gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.