Staiga atsidūrę „priešakinėse linijose“, visuomenės sveikatos specialistai greitai pajuto, kokių dar įgūdžių reikėtų didelio masto epidemijoms valdyti ir analizuoti – atsižvelgus į tai, universitetinės studijos sparčiai papildytos naujausiomis žiniomis, įgūdžiais, technologijomis.

Visuomenės specialisto darbas, iki pandemijos neretai mažai pastebimas, šiandien siūlo itin plačių saviraiškos galimybių. Nebūtinai – užkrečiamųjų ligų srityje.

Paieškos sistemoje įvedę žodžius „visuomenės sveikatos specialistas“, atrastume apie 748 tūkst. rezultatų, ir kai kurie iš jų šią specialybę apibūdina itin iškalbingais žodžiais: nuo „sveikatos sargybinių“, „sveikatos herojų“ – iki „žmonių, kurie sprendžia visas problemas“.

Platus žinių pritaikymas

„Šios profesijos žavesys – itin platus spektras gebėjimų, kuriuos galima pritaikyti atsižvelgiant į savo polinkius“, – su šypsena pastebėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė.

Tai studijos, kuriose sutelktos ne tik biomedicinos, bet ir tiksliųjų, socialinių, humanitarinių mokslų srities žinios. Jei mėgsti dirbti su duomenimis ir dokumentais – gali rinktis sveikatos duomenų analitiko, epidemiologo, sveikatos priežiūros kokybės vertintojo darbą, jei labiau patinka bendrauti gyvai – gali darbuotis mokykloje visuomenės sveikatos specialistu arba savivaldybės visuomenės sveikatos biure.

Prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė

Tapęs gyvensenos specialistu, gali dirbti gydytojų komandoje ir gydyti žmones, koreguojant jų gyvenseną. Mėgstantys vadovauti ir organizuoti, gali tapti sveikatos vadybininkais, sveikatos priežiūros įstaigų administratoriais, jei domina sveikatos mokymas – galima rinktis sveikatos edukatoriaus kelią.

Nori keisti pasaulį? Gali!

Ar ketini visą likusį savo gyvenimą praleisti prekiaudamas saldintu vandeniu – ar vis dėlto norėtum gauti galimybę pakeisti pasaulį? Šią S. Jobso frazę LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotojas, lektorius Tomas Vaičiūnas pasitelkia kalbėdamas apie visuomenės sveikatos studijas.

„S. Jobsas savo srityje iš tikrųjų keitė pasaulį visapusiškai. Mes, visuomenės sveikatos specialistai, savo srityje taip pat galime pasiekti svarbių pokyčių, kad pasaulis būtų geresnis ir sveikesnis“, – įsitikinęs pašnekovas.

Lektorius dr. T. Vaičiūnas – vienas daugelio gerųjų pavyzdžių Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kai studijos ir dėstytojai jauną žmogų įkvepia, paskatina toliau gilintis į pamėgtą studijų sritį. Šiandien LSMU baigęs specialistas – ne tik savo mokytojų, autoritetų kolega, bet ir pats dėsto universiteto studentams, dirba mokslinį darbą, koordinuoja vieną iš perspektyviausių visuomenės sveikatos mokslo krypties magistro programą – gyvensenos medicina.

Pašnekovas pabrėžia, kad nors visuomenės sveikata viešumoje pastaruoju metu labiausiai siejama su užkrečiamųjų ligų, epidemijų valdymu, šios srities mokslininkų akiratyje – ir dar viena aktuali pasaulinė problema, neretai pavadinama tyliuoju žudiku.

Tai – lėtinės neinfekcinės ligos: diabetas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos ir pan., o jas dažniausiai sukelia netinkama gyvensena.

„Per 90 proc. visų netekčių Lietuvoje yra dėl lėtinių neinfekcinių ligų, septynios iš dešimties šių ligų yra absoliučiai išvengiamos, valdant pagrindinius penkis rizikos veiksnius, kurių keturi yra ne kas kita, kaip mūsų pačių pasirinkimas“, – vaizdžiai paaiškino T. Vaičiūnas.

Spręs globalius iššūkius

LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė pabrėžė, jog visuomenės sveikatos specialistų bei sveikatos vadybininkų poreikis, jų įgytų įgūdžių svarba tik didės. Šiuo metu ir artimoje ateityje – daug iššūkių, kuriuos teks spręsti visame pasaulyje.

COVID-19 dar ne visiškai pasitraukė: šios ligos bangos dar ne kartą gali grįžti. Reikės parengtų specialistų, gebančių remtis visa jau įgyta pandemijos valdymo patirtimi, veikti visuose lygmenyse – nuo gyventojų iki valdžios institucijų.

Valstybėse ir tarp valstybių, ištisuose regionuose didėja sveikatos priežiūros netolygumai: dėl ligų, epidemijų, karo padarinių kai kurie regionai gali tapti labai pažeidžiami, o tai sukels ir sveikatos, ir ekonomikos problemų.

„Pandemija atskleidė ir silpnąsias visuomenės sveikatos praktikos sritis. Paaiškėjo, kokia svarbi su sveikata susijusi komunikacija. Susidūrę su skirtingais visuomenės, verslo, politikos interesais, turėjome tapti sveikatos advokatais, tai yra, patys žinoti ir sugebėti įrodyti kitiems įvairių suvaržymų, intervencijų poreikį, rasti balansą.

Taip pat paaiškėjo, kad trūksta žinių prognozuojant epidemijas, numatant pacientų srautus, ligoninių užimtumą“, – pasakojo profesorė, siaučiant pandemijai dalyvavusi LR Vyriausybės Nepriklausomų ekspertų patariamojoje taryboje COVID-19 prevencijos, diagnostikos, gydymui ir valdymui bei LR Prezidento suburtoje Sveikatos ekspertų taryboje.

Šiandien reikiamomis naujausiomis žiniomis, įgūdžių formavimo metodikomis papildytos visos Visuomenės sveikatos fakulteto studijų programos. Ateities specialistai bus geriau pasirengę laukiantiems iššūkiams.

Profesija, orientuota į ateitį

Prof. R. Kalėdienė pabrėžė visuomenės sveikatos ir sveikatos vadybos specialistus matanti kaip ateities visuomenės vedlius, gebančius atpažinti, analizuoti ir valdyti visuomenės sveikatos problemas ir prognozuoti iššūkius, diegti intervencijas ir vertinti jų veiksmingumą.

„Mums reikia specialistų, gebančių valdyti ekstremalias situacijas: vadybininkų, administratorių, sveikatos analitikų, duomenų mokslininkų, gyvensenos medicinos, poveikio sveikatai vertinimo, sveikatos politikos bei strategijos formavimo specialistų. Jų veikla ateityje bus itin vertinama“, – kalbėjo LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė. Atpažinai savo polinkius? Susidomėjai? Daugiau sužinoti galima čia.