Padėkime greitajai madai išeiti iš mados

Sakoma, kad mėgdžiojimas yra nuoširdžiausia meilikavimo forma. Tačiau greitosios mados atveju masiškai gaminamų, trumpalaikių ir prastos kokybės kopijų antplūdis palieka planetai baisų randą. Tiesa tokia, kad šiandien vieniems marškinėliams pagaminti sunaudojama net 2 700 litrų vandens. Tiek geriamojo vandens pakanka vienam žmogui dvejiems su puse metų. Kitas iššūkis – žmonių, kurie šiuos drabužius gamina (greičiausiai ne Europoje) gerovė. Dažnai šie greitosios mados produktai pasiekia mūsų parduotuves jų žmogaus ir darbo teisių sąskaita.

Tačiau tai dar ne viskas. Pasibaigus tų marškinėlių naudojimo laikui (jiems susidėvėjus, jų nepardavus ar tiesiog išėjus iš mados), jie bus išmesti. Visame pasaulyje kas sekundę į sąvartyną išverčiama arba sudeginama pilnas sunkvežimis tekstilės. Europos Sąjungoje kasmet išmetama apie 5,8 mln. tonų tekstilės, t. y. daugiau nei 11 kg vienam asmeniui.

Prisiminkite, kada paskutinį kartą pirkote naują megztinį, suknelę ar marškinius. Ar susidūrėte su tuo, kad vos po kelių skalbimų drabužis susidėvėjo ir prarado savo formą? Prastos kokybės audiniai naudojami daugybei greitosios mados gaminių, o tai atneša didžiulių paslėptų išlaidų ir jums (nes drabužiai greitai susidėvi ir juos reikia keisti), ir aplinkai.

Šie pigūs sintetiniai audiniai daugiausia gaminami iš iškastinio kuro, kurio turėtume vengti kurdami neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomiką. Jie taip pat kasmet į aplinką išskiria apie pusę milijono tonų mikroplastiko – šios nedidelės molekulės išsiskiria kaskart, kai skalbiame sintetinį drabužį. Galiausiai jos patenka į mūsų upes ir vandenynus, jūrų gyvūnų ir žmonių mitybos grandines.

Turime sulėtinti ir pakeisti šią švaistūnišką perteklinės gamybos ir vartojimo grandinę. Ir tai daryti reikia kūrybiškai, kad galėtume didžiuotis pasirinktais drabužiais.

ES lygmeniu įgyvendiname svarbias iniciatyvas, tačiau prisidėti gali kiekvienas iš mūsų. Mes įsipareigojome siekti nulinės taršos ir kurti žaliąją žiedinę ekonomiką, todėl ES šalys remia daugybę naujų priemonių, kurios apibendrinamos praėjusiais metais paskelbtoje ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategijoje. Joje pateikiami nauji būdai, kaip priversti gamintojus atsakyti už parduodamus tekstilės gaminius, bei pristatomos naujos paskatos remti pakartotinio naudojimo ir taisymo sektorius.

Naujoji ES strategija taip pat padės kiekvienam iš mūsų perkant drabužius priimti geriau pagrįstą sprendimą. Be pažįstamos etiketės „Pagaminta…“ ir skalbimo instrukcijos, naujame ES skaitmeniniame gaminio pase vartotojai ras išsamų perkamo drabužio aprašymą, įskaitant informaciją apie jo poveikį aplinkai ir kilmę. Be to, ruošiamasi naujomis ES taisyklėmis panaikinti „ekologinį manipuliavimą“ – klaidingus teiginius apie tvarumą ir neaiškias etiketes, tokias kaip „žalias“ ir „nekenksmingas aplinkai“.

Gaminio projektavimas lemia maždaug 80 proc. jo poveikio aplinkai. Todėl taip pat svarstome naujas drabužių projektavimo taisykles, kad drabužiai būtų patvarūs, pataisomi ir perdirbami. Šiuo metu konsultuojamės su visuomene, kurie sektoriai turėtų būti pirmieji. Spustelėkite šią nuorodą ir išsakykite savo nuomonę.

Taip pat pasitelkiant pameistrystės ir mokymo galimybes bus galima užtikrinti pakankamą skaičių kvalifikuotų amatininkų ir taisytojų, kurie pratęstų drabužių naudojimo laiką.

Yra daugybė dalykų, ką galite padaryti. Pirmiausia galite prisijungti prie kampanijos „Reset the Trend – #ReFashionNow“, kuri padės sužinoti, kaip atsisakyti greitosios mados, ir tampant sektinu pavyzdžiu prisidėti prie sektoriaus pertvarkos.

Iš seno džinsinio švarko galima padaryti krepšį, o iš batų – piniginę. Senus marškinėlius galima atnaujinti siuviniais ar aplikacijomis. Jei nesinori imtis kūrybos, galima tiesiog peržiūrėti savo drabužius ir parduoti, iškeisti ar atiduoti tai, ko nebedėvite. Užuot pirkus kažką naujo internetu ar prekybos centre, galima išbandyti sendaikčių ar dėvėtų drabužių parduotuvę. O vietoj pigaus palto su užtrauktuku, kuris suges po kelių savaičių, galima sutaupyti ir nusipirkti geresnės kokybės drabužių ir vėliau juos prižiūrėti, kad tarnautų ilgiau.

Mes visi galime padėti greitajai madai išeiti iš mados. Pats laikas madai pasikeisti – „Reset the Trend“. Taigi kitą kartą, kai kas nors pagirs jūsų marškinėlius, galėsite didžiuotis jų atsiradimo jūsų spintoje istorija.

Virginijus Sinkevičius yra Lietuvoje gimęs už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys