Praktika ir nuolatinis tobulėjimas

„Fizikos mokytoja dirbu dvidešimt penktus metus, o istorijos mokytoja – jau dvidešimt ketvirtus. Prieš dvejus metus įgijau ir chemijos mokytojos kvalifikaciją“, – pasakoja L. F. Jonaitienė.

Mokytoja sako, kad pamokų metu ji stengiasi kuo didesnį dėmesį skirti praktikai.

„Mano pamokose daug praktinių dalykų. Pagal galimybes visa teorinė medžiaga pateikiama per pačių mokinių potyrius, sąsajas su kasdieniu gyvenimu. Dominuoja pavyzdžiai iš kasdienio gyvenimo. Daug tiriamųjų darbų. Kai kuriuos darbus mokiniai atlieka ne tik klasėje, bet ir namuose, pavyzdžiui, yra tokių darbų, kuriems priemones mokiniai gaminasi patys namuose.

Štai šviesos fizikos temai želatinoje ir glicerolyje septintokai verda plastiką ir taip gamina norimos spalvos šviesos filtrus, su kuriais vėliau pamokose atlieka įvairius tyrimus. Kitas pavyzdys – visai neseniai įelektrinimui iš aliuminio folijos vaikai gaminosi priemones: tūteles, „balerinas“. Iš organinio stiklo gamina prizmes, tiria cukraus kiekį gaiviuosiuose gėrimuose. Namuose moksleiviai pagal nurodymus taip pat nustatinėja buitinių prietaisų galią, teikia rekomendacijas, ar verta pirkti tokius įrenginius“, – sako pašnekovė.

Laima Filomena Jonaitienė

Pasak jos, mokiniai geriausiai išmoksta ir pasiekia aukštų rezultatų būtent tada, kai teorija yra paremiama praktinėmis užduotimis.

„Mokiniams svarbu suvokti, o neretai ir įtikinti, kad jiems to reikia ir reikės, kad gamtos mokslai nėra kažkas atskiro nuo šiandieninio gyvenimo. Gamtos mokslai ir yra gyvenimas – neatskiriamas nuo kiekvieno mūsų“, – teigia L. F. Jonaitienė.

Taip pat svarbu prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų, naujovių.

„Pasaulis nestovi vietoje, atsiranda naujovės, kurioms įgyvendinti neretai reikalingos žinios ir gebėjimai, kaip tas naujoves pritaikyti. Reikalingas gilus gamtos pažinimas, inžinieriai, gebantys su visu tuo dirbti, todėl chemija ir fizika šiandien labai svarbūs dalykai. Mokiniams reikės spręsti, koks bus pasaulis, jiems reikės tvarkytis su ateities iššūkiais sprendžiant ekologines problemas, klausimus, susijusius su tvarumu. Čia jiems kaip tik ir padės gamtos mokslai fizika ir chemija“, – neabejoja pedagogė.


STEAM ugdymo modelio naudos

L. F. Jonaitienė savo pamokose taiko inovatyvų ugdymo metodą STEAM (angl. – science, technology, engineering, arts, maths). Tai toks ugdymo būdas, kai vieno dalyko pamokos yra integruojamos su kitais mokomaisiais dalykais.

Šis ugdymas, kaip aiškina pašnekovė, suteikia mokiniams galimybių į tikrovės reiškinių pažinimą pažvelgti kompleksiškai, o kasdienines problemas ir iššūkius leidžia spręsti pasitelkiant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos žinias.

„Viskas, ką mes darome, kaip gyvename, yra susiję, kaip yra susiję ir visi mokomieji dalykai. STEAM kaip tik geriausiai tas sąsajas ir parodo. Gilus dalykų integravimas, STEAM yra nuolatiniai mano pamokų palydovai. Giliausia integracija mano pamokose su matematika, chemija, istorija, IT, lietuvių kalba, biologija, inžinerija, neretai užsienio kalba. Iš tiesų, man sunku ir išvardinti, su kuo nėra integracijos“, – sako L. F. Jonaitienė.

Mokytojos pasiteiravus, kas patiems mokiniams labiausiai patinka STEAM veiklų metu, jos teigimu, tai praktinės veiklos, iššūkiai atliekant tiriamąją veiklą.

„Neretai reikia patiems atrasti, nustatyti, apskaičiuoti, kad „prisikastų“ prie tiesos. Tai kitokios veiklos, neretai verčiančios išeiti iš komforto zonos, priimti netradicinius sprendimus, spręsti probleminius iššūkius. Įveikus atsiranda pasitenkinimas savo atliktu darbu ir suvokimas, kad išmokai, darei ir atradai kažką naujo“, – teigia L. F. Jonaitienė.

Pasak jos, STEAM – tai mokslų visuma, kurioje nėra silpnesnio, mažiau reikalingo ar iš viso nereikalingo mokslo ar gebėjimo.

„STEAM parodo visapusiškumą, gebėjimą mąstyti globaliai. Tačiau parodo ir mūsų pačių ribotumą, nes, norint išspręsti iškilusį iššūkį, asmeninių žinių ir gebėjimų gali ir neužtekti, reikia tartis su šalia esančiais, mokėti bendrauti ir bendradarbiauti. Į atliekamas užduotis reikia žiūrėti kūrybiškai, spręsti iškilusias problemas, taikyti darbo būdus, kurių tau galbūt dar neteko taikyti, apie kuriuos tu ir pamokose dar negirdėjai. Tačiau būtent per STEAM gali būti įgyjamos reikiamos žinios ir gebėjimai. Taip pat, tai labai geras būdas „pasimatuoti“, įvertinti ir atsirinkti tai, ką dar reikia išmokti, ko norisi siekti“, – sako mokytoja.

Netradicinis ugdymas

L. F. Jonaitienė pasakoja, kad pamokų metu mėgsta derinti sunkiai derinamus dalykus, o nemažai idėjų jai pasiūlo patys mokiniai.

„Viena iš tokių pamokų – šokoladinių saldainių gamyba fizikos pamokose, aptariant agregatines medžiagų būsenas. Čia mokiniams reikalingos ne tik fizikos, tačiau ir biologijos bei chemijos žinios, nes juk skaičiavimų neatliksi be matematikos, gaminio neparduosi be reklamos – čia neįkainojamos ekonomikos ir IT žinios. Pats darbas vyksta technologijų kabinete, reikalingos žinios ir iš maisto technologijų. Galiausiai – lietuvių kalba, nes padeda aprašyti visą procesą“, – sako pedagogė.

Dar viena pamoka išskirtinė – „Nuo kregždės iki flamingo“. Tai pusiausvyros tyrimai, atliekami fizinio ugdymo pamokose.

„Mokiniams, atliekant pusiausvyros pratimus, tenka aiškintis, kokios sąlygos būtinos pusiausvyros išlaikymui, nustatyti masės centro padėtį, gebėti paaiškinti, kuo jis svarbus pusiausvyrai. Čia susiduriama su biologijos, matematikos pamokose įgytų žinių poreikiu“, – aiškina L. F. Jonaitienė.

Anot jos, organizuojant tokias pamokas ypač svarbus kartu dirbančių kolegų palaikymas bei pasitikėjimas, nes dalis darbo atiduodama būtent jiems.

„Reikia tartis, derinti ugdymo planus, pasidalinti darbus. Bendraujant ir bendradarbiaujant gimsta pačios geriausios ir kokybiškiausios veiklos. Viena iš tokių – Respublikinis konkursas „Penktokiški labirintai“, kurio metu penktokų komandos lankydamos skirtingas stoteles atlieka įvairias su STEAM susijusias užduotis“, – pasakoja mokytoja.

STEAM ugdymo plėtra ir mokymosi aplinkos, skatinančios mokinių kūrybiškumą ir gebėjimą kurti ar pritaikyti technologijas praktikoje, prieinamumas yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.