Naudinga ne tik būsimiems inžinieriams
„Pedagoginį darbą dirbu jau dvidešimt penktus metus. Visą šį laiką dalinu į du etapus – iki Šiaulių Ragainės progimnazijos ir Šiaulių Ragainės progimnazijoje. Ši mokykla didžiausias mano „pedagoginis kūlverstis“. Prieš 8 metus priėmiau iššūkį, kuris virto mano aistra ir meile. Jau devintus metus šioje mokykloje mokau inžinerijos“, – pasakoja I. Donielienė.
Inžinerinis ugdymas – tai specializuoto ugdymo kryptis, kurią prieš 9 metus pasirinko Šiaulių Ragainės progimnazija. Tai reiškia, kad be tokių įprastų mokomųjų dalykų kaip lietuvių kalba ar matematika, moksleiviai turi ir vieną savaitinę inžinerijos pamoką.
Mokytoja sako, kad tie, kurie inžineriją tapatina tik su profesija, gali pamanyti, kad pamokose ji ruošia būsimuosius inžinierius, tačiau iš tiesų šių pamokų tikslas visai kitoks.
„Sutinku, kad veiklos mano pamokose gali pažadinti vaiko suvokimą, kad tai jam labai patinka ir jau dabar jis apsispręs ateityje rinktis kurios nors inžinerijos srities specialybę. Bet pirmiausia mano pamokos yra apie mokinių bendrąsias inžinerines kompetencijas. Tai gebėjimą ir drąsą kelti probleminius klausimus, apie bendradarbiavimą, apie darbą su informacija, apie aktyvų mokymą(si) projektuojant, konstruojant prototipus ir tyrinėjant, apie supratimą, kaip veikia aplink mus esantys daiktai, prietaisai ir pan.“, – atskleidžia inžinerinio ugdymo mokytoja.
Pedagogė pamokų turinį planuoja vadovaudamasi inžinerinio ugdymo programos gairėmis ir bendradarbiaudama su kitais mokytojais. „Bendradarbiavimas su kolegomis padiktuoja veiklų turinį – tai, ko mokiniai mokosi kitų dalykų pamokose, galime tyrinėti praktiškai, pritaikyti žinias praktikoje, ieškoti atitikmenų gyvenimiškoje vaikų aplinkoje“, – pasakoja mokytoja.
Mokykloje I. Donielienė organizuoja ir su inžinerija susijusią popamokinę veiklą. Pasak jos, tokia veikla – tai galimybė mokiniams dar labiau gilintis į techninę kūrybą.
„Su mažiausiais mokiniais atsakinėjame į inžinerinius klausimus konstruodami iš „Lego“, pavyzdžiui, kaip pastatyti aukščiausią pastatą, ilgiausią labirintą, tvirčiausią tiltą, sėkmingai griūnančią Goldbergo mašiną ir t.t. Su kiek ūgtelėjusiais programuojame su „Micro:bit“ kompiuteriukais ir juos integruojame į išmanius įrenginių prototipus. Su vyresniaisiais modeliuojame. Šiais metais su mokiniais jau ėmėmės dviejų projektų, kurių sėkme neabejoju, bet jaudinuosi gal net labiau nei mokiniai. Pavasarį miestui turėtumėme padovanoti originalius Šiaulių šachmatus ir pristatyti vaikiško šviestuvo-konstruktoriaus rinkinį“, – atskleidžia mokytoja.
Mokosi kartu su savo mokiniais
Kalbėdama apie vaikų sudominimą pamokų turiniu, I. Donielienė sako tikinti „veidrodžio principu“. – veiklos, kurias ji atlieka su vaikais, labai įtraukia ir ją pačią.
„Man patinka tyrinėti kartu su vaikais. Būna, kad ir pati patiriu netikėtumų, kuriais garsiai dalinuosi su vaikais. Būna, kad mokytojais kartu su manimi tampa ir patys mokiniai. Nebijau mokytis iš vaikų, nes tikiu jais. Tikiu jų išmintimi, užsidegimu, galimybėmis. Būna visko – ir nenoro dirbti, ir paburbėjimų, bet momentai, kai jie džiaugiasi veikla, dirba užsidegę, stebina netikėtais rezultatais – ima viršų“, – teigia pašnekovė.
Įgyvendinant ugdomąjį turinį, pedagogei labai gelbsti ir IT žinios, kurios jai leidžia dirbti dar efektyviau.
„Nuo pačių seniausių laikų žmogus bandė, ieškojo naujų medžiagų, tyrinėjo, kūrė naujus įrankius. Visa tai lėmė pažangą. Informacinės technologijos – istoriškai kol kas paskutinis, didžiulį veiklos pokytį lėmęs žmonių kūrinys. Žinoti, kaip jos veikia, suprasti, kokias galimybes jos atveria, įsivertinti, kada ir kokias jas pasirinkti – reiškia veikti efektyviai ir dirbti sėkmingai.
Mano pamokose IT yra priemonė kitiems tikslams įgyvendinti. Dirbdama su mokiniais, visuomet akcentuoju – nebūk tik vartotojas, kurk su technologijomis: piešk, modeliuok gaminius, projektuok pastatus, programuok procesus, dirbk su informacija, galų gale, kurk žaidimus. Informacinių technologijų „vartojimas“ yra malonus, bet informacinių technologijų kūrimas arba darbas su jomis lemia kompetencijų augimą ir sėkmę“, – teigia I. Donielienė.
Neįsivaizduoja ugdymo be STEAM
Jau iš pačios krypties pavadinimo „Inžinerinis ugdymas“ galima suprasti, kad praktikos I. Donielienės pamokose išties gausu.
„Vadovaujantis liaudies išmintimi – „Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“. Dirbdama pamokose vadovaujuosi kiek pakoreguotu posakiu: „Geriau vieną kartą patirti praktiškai, nei šimtą kartų išgirsti“. Atlikdami tyrimus, kurdami, eksperimentuodami vaikai daug aiškiau supranta, kaip veikia mokslo dėsniai, geriau įsimena informaciją, geba kritiškai ją analizuoti.
Kartais mus, mokytojus, suerzina mokinių abejonės „kam man to reikia?“ ir panašūs teiginiai. Todėl kurdama užduotis pamokoms, stengiuosi, kad jose keliami probleminiai klausimai būtų susiję su jų artima aplinka, jų kasdiene veikla. Pavyzdžiui, kuriame interaktyvius žemėlapius apie savo miestą, paaugliams svarbius objektus, projektuojame mokyklos erdves, konstruojame prietaisų prototipus ir tyrinėjame namų, mokyklos, miesto aplinkas“, – pasakoja I. Donielienė.
Ne paslaptis, kad inžinerijos mokslas yra dalis ir šiais laikais vis dažniau naudojamo ugdymo modelio STEAM (angl. Science, Technologies, Enginering, Arts, Mathematics), kuris remiasi skirtingų mokomųjų dalykų tarpusavio integracija.
„Manau, kad STEAM ugdymas šiai dienai labiausiai atliepia visuomenės poreikius, sudaro sąlygas siekti švietimo kokybės: vaikų susidomėjimo, šiandien ir ateity reikalingų bendrųjų kompetencijų ugdymo(si), prasmingo žinių įsisavinimo. Juk pagal apibrėžimą, STEAM ugdymas yra integralus į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą. Sau esu susidėliojusi tokį STEAM paaiškinimą: inžinerinių klausimų sprendimas, vadovaujantis mokslo žiniomis ir matematikos dėsniais, naudojant technologinius ir meninius įrankius. O tarp inžinerijos ir kūrybos neretai esu linkusi dėti lygybės ženklą“, – sako pedagogė.
Tad vadovaujantis šiuo ugdymo modeliu, yra planuojamos ir vedamos visos I. Donielienės pamokos.
„Lengviausia inžinerijoje integruoti gamtos mokslus, matematiką, technologijas, bet džiaugiuosi kolegų užsidegimu ir išradingumu. Drauge kuriame su kalbomis, doriniu ugdymu integruotas veiklas. Džiugu, kad mokykloje visi dirbantys mokytojai labai kūrybiški ir atviri. Mes visi savo pamokose siekiame tikslingos integracijos ir kokybiško STEAM ugdymo. Esame inicijavę bendradarbiavimo tinklą su kitomis Lietuvos mokyklomis, įgyvendinančiomis inžinerinio ugdymo kryptį arba savo mokymą grindžiančiomis STEAM metodika. Šio tinklo tikslas – padėti vieni kitiems siekti kuo kokybiškesnio patirtinio ugdymo“, – pasakoja mokytoja.
Konkursai leidžia didžiuotis pasiekimais, bet svarbiausia – ne tai
I. Donielienė sako, kad patys mokiniai, kalbėdami apie STEAM naudas, akcentuoja žingeidumą, kūrybinę laisvę, praktikos gausą.
„Mokiniai sako, kad STEAM veiklose jiems patinka, jog kiekvienoje veikloje jie sužino kažką naujo ir įdomaus, kad patinka praktinės bei kūrybinės užduotys, kad sužino įdomių dalykų, patinka tyrimai ir eksperimentai. Labiausiai pralinksmina mažųjų atsakymai. Jie sako: „mums patinka inžinerija“. Tikslinuosi, kodėl. Sako: „nes patinka“. Taip pat mini eksperimentus ir tyrimus, konstravimą. Jiems patinka ir kitokia klasės erdvė“, – teigia pedagogė.
Pašnekovė sako tikinti ir mokymosi žaidžiant metodo veiksnumu. „Yra be galo daug gerų pavyzdžių, kaip žaidimų metodą taikyti su ikimokyklinukais. Dirbant su vyresniais – tai jau iššūkis. Tokia slidi riba, kad tai netaptų tik geras emocijas keliančiu laiko leidimu. Keliu sau iššūkį kurti žaidimų metodu grįstas veiklas, kuriose vaikai žaisdami mokosi labai rimtų dalykų, pavyzdžiui, veikti pagal apibrėžtas taisykles, kurti atsakingai ir, be abejo, ugdytis bendrąsias kompetencijas. Būtent šioms veikloms pavykus džiaugiuosi kaip vaikas“, – juokiasi I. Donielienė.
Negana to, mokytoja visuomet ieško galimybių vaikams dalyvauti pažintinėse veiklose ir konkursuose. Tai, pasak jos, mokiniams leidžia didžiuotis savo pasiekimais, dalintis žiniomis, pasitikrinti savo inžinerinius gebėjimus, patirti sėkmę.
„Dalyvaujame visuose inžineriniuose konkursuose mieste. Per 8 metus net du kartus esame nukeliavę iki „Makaronų tiltų čempionato“ finalo ir galėjome varžytis su geriausiomis komandomis universitete. Dalyvaujame VGTU „Ateities inžinerijos“ platformos veiklose. Mokiniams tai ypatinga galimybė ir jų pastangų įvertinimas. Mokykla dalyvauja ir „Tūkstantmečio mokyklų I“ programoje. Tai sudaro galimybes organizuoti dar daugiau kokybiškų STEAM veiklų tiek mokyklos, tiek miesto mokiniams. LINPRA organizuotame Goldbergo mašinų konkurse taip pat puikiai pasirodėme. Ir ne visada džiugina tik pasiektas rezultatas. Didžiausia dovana – procesas“, – įsitikinusi pedagogė.
Šiaulių Ragainės progimnazijoje ne tik mokiniai dirba komandomis. Dar viena mokyklos stiprybė – buriamos mokytojų komandos, kurių diskusijose gimsta daug inovatyvių idėjų renginiams ir konkursams. Viena tokių sėkmingų praėjusiais metais startavusių iniciatyvų – „Jaunųjų kūrėjų mugė“.
„Joje sėkmingiausius inžinerinius projektus pristatė mūsų mokyklos inžinieriukai ir kūrėjai iš kitų Lietuvos mokyklų. Vaikams tai didžiulis įvertinimas, galimybė ir garbė dalintis savo idėjomis. Aš tokių renginių metu mintyse sau šypsausi ir galvoju, kad viskas su Lietuvos ateitimi bus gerai, nes vienoje vietose matau daug šviesaus ir kuriančio jaunimo“, – sako mokytoja.