Skirtingi tikslai – skirtingos pamokos
G. Guntarskytė-Česnauskienė prisimena, kad apie STEAM ugdymą ji sužinojo dar 2000 metais. Tiesa, ne mokykloje įstaigoje, kuriose ji pradėjo dirbti dar būdama aplinkosaugos inžinerijos specialybės magistro studijų II kurso studente, o dalyvaudama „Natūra 2000“ organizuotame renginyje.
„Tąkart tai buvo Lietuvoje vykusi tarptautinė konferencija „Tausojanti plėtra informacinėje visuomenėje“, kurioje buvau parengusi savo mokslinį stendinį pranešimą. Tačiau apie STEAM metodų taikymą bendrojo ugdymo įstaigose po truputį imta kalbėti gal beveik po 10-mečio. Tad, manau, kad STEAM metodus taikau jau seniai, gal net visus 22 metus. Tik šiais laikais jie yra labiau „įžodinti“ šiuo terminu.
Jau dešimtmetį esu tiriamųjų-kūrybinių darbų, įgyvendinamų gimnazijoje, darbų vadovė, nuo 2017 m. brandos darbų vadovė ir vertintoja, konsultantė. STEAM metodus taikau trumpalaikiuose tyrimuose, eksperimentinėse užduotyse, rengiant įvairias struktūrines užduotis, išplėstiniu kursu besimokantiems mokiniams“, – pasakoja pedagogė.
Mokytoja pasakoja, kad jos pamokos mažai kuo skiriasi, nuo daugelio kitų mokytojų, kurie ruošia mokinius biologijos valstybiniams egzaminams.
„Dirbu pagal Švietimo ministerijos patvirtintą ugdymo programą. Kartais tenka dėstyti nebūtinai tas biologijos sritis, kurias pati labiausiai mėgstu, ar tai, ką dėstyčiau savo nuožiūra. Bazinių žinių dėstymas ir akademinių žinių įsisavinimas yra nuoseklus, kryptingas ir net, sakyčiau, monotoniškas darbas. Tačiau pati pamokos struktūra yra kintanti – labai mėgstu atsižvelgti į auditoriją ir mokymo metodus taikau priklausomai nuo jos: ar tai išplėstinis kursas, ar bendrasis“, – sako G. Guntarskytė-Česnauskienė.
Pasak jos, besiruošiančių biologijos valstybiniam egzaminui atskirai sudominti nebereikia, nebent padrąsinti, kai mokiniai gauna ne tokį įvertinimą, kokio tikėjosi. „Jie jau žino, kad rezultato pasieks nuosekliai ir daug savarankiškai dirbant“, – tikina mokytoja.
Tuo metu bendrojo kurso pamokos struktūra, jos teigimu, jau yra kitokia. „Tokių pamokų metu su mokiniais galime itin daug diskutuoti ir modeliuoti situacijas, kaip dėstomą turinį pritaikyti jų kasdienėje veikloje, nes tiesiog tam turime laiko. Dirbant su 9–10 klasių mokiniais, taikau „motyvatoriaus“ principą, t. y. pradedant dėstyti naują temą, ypač skyrių, stengiuosi gyvenimiškais pavyzdžiais argumentuoti šios temos svarbą, įvardinu daug įdomių faktų. Kad mokiniams tai labai patinka, išduoda jų klausimų gausa“, – pasakoja pašnekovė.
Dar kitaip, anot jos, vyksta biotechnologijos pamokos, kuriose vyrauja praktinė veikla ir mokinių darbas gimnazijos laboratorijoje.
„Tad vieno recepto neturiu, pamoka išties yra it gyvas organizmas, juk dirbu su žmonėmis. Ir sakau nuoširdžiai – kuo ilgiau dirbu gimnazijoje, tuo mažiau tikiu, kad mokinius būtinai reikia stengtis sudominti. Juk dirbu ne teatre, cirke ir kodėl mokinius reikia nuolat laikyti „sudominimo ekstazėje“, dirginant jų kažkokius receptorius su besikeičiančiais vaizdais ir pan. Blogai, jei iš pamokų išsinešamos vien tik emocijos, o ne – žinios.
Būkime sąžiningi, net ir mieliausius darbus dirbantys suaugusieji dirba daug ir nuobodžiai, kad kažką pasiektų savo profesinėje srityje. Tiesa, jei pastebiu tam tikrą socialinę atskirtį turinčius vaikus, stengiuosi juos įtraukti į „mokslo virtuvę“, tuomet juos sudominti jau tampa mano pareiga“, – sako mokytoja.
Biologijos svarba šiandienos pasaulyje
G. Guntarskytės-Česnauskienės pasiteiravus, kiek, jos nuomone, biologija yra svarbus ir aktualus dalykas šiuolaikiniam jaunimui, mokytojos teigimu, viskas priklauso nuo mokinių poreikių – jei norima suprasti save ir mus supančią aplinką bei kritiškai vertinti rinkos pasiūlą, biologijos mokslas vienas iš būtiniausių dalykų.
„Kiekvienas mokytojas pažers argumentų, kad jų dėstomas dalykas yra svarbiausias. Savo dukroms kartoju, jog svarbiausia – dorinis ugdymas ir kūno kultūros pamokos, visa kita – tiesiog svarbu. Dirbant su mokiniais, dažnai kyla poreikis diskusijoms. Pavyzdžiui, visuomenėje vyrauja gero „ekologijos“ žodžio vartojimo mada. Tačiau retas kuris vartotojas supranta, kas yra tikroji ekologija ir ką reiškia gyventi tvariai.
Dažniausiai tie, kurie labiausiai giriasi besirenkantys ekologiškus produktus, įsigyja jų daug ir yra didžiausi vartotojai visuomenėje. Svarbu žinoti, kokias prekes žmogus pasirenka, ar moka skaityti jų etiketes. Ir svarbių temų yra itin daug: galima kalbėti apie sportą, žalingus įpročius, įvairias ligas. Visa tai ir net daugiau – aktualu jaunam žmogui, jie tuo nesuvaidintai domisi.
Tad gyvybės mokslai šiuo metu išgyvena renesansą, bet nebūtinai juos reikia studijuoti. Manau, biologijos ir kitų gamtos mokslo žinių taikymas labai padeda mokykloje sudėtingus dalykus suprasti paprastai, kritiškai vertinti mus supančią kasdienybę. Tai paverčia mokymąsi prasmingesniu“, – sako G. Guntarskytė-Česnauskienė.
Jos teigimu, kadangi mokinių veiklas dažniausiai tenka orientuoti į rezultatą, užduotis reikia ne tik individualizuoti, bet ir personalizuoti.
„Tai ypač svarbu gabiesiems mokinimas, kad jie toliau augtų. O tiems, kurių įvertinimai ne patys aukščiausi, svarbu suprasti, kad mokytojas vertina ne asmenybę, o tam tikrų žinių taikymą. Tai labai padeda ir mokiniams tinkamiau išsiprofiliuoti, renkantis dalykus prieš III gimnazijos klasę“, – neabejoja G. Guntarskytė-Česnauskienė.
Visokeriopa STEAM nauda
Nors pašnekovė STEAM taiko jau seniai, pastaruosius trejus metus dirbdama Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje, šiuo ugdymo modeliu grįstus metodus ji taiko dar dažniau.
„Kai pradėjau čia dirbti, nebereikia niekam įrodinėti, kodėl sudarytose biologijos struktūrinėse užduotyse yra skaičiavimų (matematikos), reakcijos lygčių (chemijos) ar garso bangų, šviesos spektro bangų ilgio matavimų (fizikos). Taigi, chemija, matematika ir fizika yra tie dalykai, kurie visada šalia.
Visgi vienam mokytojui sudėtinga plėtoti šią veiklą tinkamu lygiu – reikalinga ir speciali įranga, medžiagos, žinios. Esu įsitikinusi, kad be vieningos mokyklos strategijos ir požiūrio į tarpdisciplininį ugdymą, sunku būtų planuoti ir įgyvendinti STEAM principu grįstas veiklas vienam. Reikalingi centrai, laboratorijos, kuriose galėtų dirbti įvairių gebėjimų ir skirtingų mokyklų mokiniai“, – sako G. Guntarskytė-Česnauskienė.
Atėjusiems į gimnaziją mokiniams, pasak jos, pagal mokytojo paruoštą darbo aprašą patinka atlikti praktinius darbus biotechnologijų dalyko pamokose, daryti pristatymus ir tokiu būdu atskleisti savo kūrybiškumą.
„Kadangi šių dienų mokiniai yra greiti vartotojai, jiems įdomu, kai jie rezultatą pamato iškart. Taikant STEAM, tai, kas spėliojama ar pateikiama kaip teorija, yra įrodoma ir pagrindžiama. Taip pat pastebiu, kad mokiniams labai patinka patiems pristatyti įvairias savo atliktas veiklas. Jiems reikia „asmeninio eterio“ ir jie dažnu atveju tą veiklą atlieka labai kūrybingai“, – pasakoja biologijos mokytoja.
Tačiau didžiausia mokinio sėkme pašnekovė sako laikanti momentą, kai mokinys pats pradeda modeliuoti praktinį darbą, ieškoti metodikos, kurti aprašus.
„Tam reikia ne tik daug akademinių žinių, bet ir kitų kompetencijų. Tuomet mokinys pats įsitraukia ir nepajunta, kad įvaldo naujus IT įrankius, domisi chemija, fizika, inžinerija, verčia metodikas iš užsienio kalbos. O svarbiausia, kad susijungia ne tik tarpdisciplininis ugdymas, bet ir yra auginamas tolerantiškumo laipsnis. Tokie mokiniai itin įvertina ir supranta, ką reiškia parengti mokomąjį turinį. Keičiasi mokinių požiūris į akademinę bendruomenę, į mokytoją“, – pastebi G. Guntarskytė-Česnauskienė.
Jos nuomone, STEAM ugdymas ne tik sustiprina besimokančių žinias, integruoja jų gebėjimus praktikoje, bet ir susidūrus su iššūkiais, moko spręsti problemas.
„Labai svarbu, kad susidūrę su iššūkiais mokiniai supranta, kad nesėkmės – tai mokymosi dalis. Iššūkiai moko spręsti problemas. Kūrybiškumas leidžia mokiniams didelę jų keltą problemą suskaidyti į mažesnes ir pasiūlyti sprendimo būdus. Skatina jaunimą bendradarbiauti, kelia jų inovacijų ir verslumo dvasią. Pagaliau, galiu atsakyti net ir sau, kad juos ruošiu ne tik valstybiniam egzaminui, bet ir gyvenimui“, – įsitikinusi pedagogė.