Kasmetinėje kardiologijos konferencijoje apie diuretikų derinimą su širdies ligų gydymui skirtais vaistais kalbėjęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ambulatorijos vadovas, išeminės širdies ligos profilaktikos sektoriaus vadovas prof. Rimvydas Šlapikas sako, kad saugių vaistų derinių parinkimas – gydytojo atsakomybė, tačiau budrūs turi būti tiek pacientai, tiek vaistininkai.
Deriniai – efektyvesniam gydymui
Pasak profesoriaus, vaistų deriniai reikalingi tada, kai norime stipriau paveikti kokį nors vieną patologinį procesą. „Tarkime, vaistų derinimas labai populiarus gydant arterinę hipertenziją: kartais, norint sureguliuoti spaudimą, gali būti reikalingi du, trys ar net keturi medikamentai.
Hipertenzija, tikriausiai, yra ta patologija, kuriai gydyti naudojama daugiausiai vaistų derinių. Siekdami efektyvumo, derindami vaistus, mes, gydytojai, taikome tam tikrus principus ir gaires“, – sako kardiologas prof. R. Šlapikas. Anot jo, kiekvienas vaistas turi šalutinį poveikį, tačiau tai neturi stabdyti gydymo.
„Pavyzdžiui, diuretikai sumažina kalio koncentraciją kraujyje, gali šiek tiek sutrikdyti lipidų apykaitą, tačiau tos diuretikų dozės, kurios skiriamos hipertenzijai gydyti, yra tokios mažos, kad praktiškai minėtiems žymenims įtakos nedaro.
Žinoma, reikia žinoti, kaip gali būti teorijoje ir praktikoje, tačiau nustatytos dozės yra saugios ir vien dėl galimų šalutinių poveikių diuretikų tam tikruose vaistų deriniuose atsisakyti nereikia“, – teigia medikas.
Kalbėdamas apie galimas patologijas, profesorius kaip vieną iš dažnų nesuderinamumo pavyzdžių pamini vaistus nuo skausmo, kurie patys savaime kelia spaudimą, todėl esant hipertenzijai jų reikėtų vengti.
Gydant dislipidemiją, pagrindiniai vaistai yra statinai ir fibratai. Anot mediko, šis derinys yra ne tiek rizikingas, kiek reikalaujantis dėmesio. Pavyzdžiui, gydytojas turi nepamiršti, kad statinų negalima skirti su gemfibrozilu, o su fenofibratu juos reikia skirti labai atsakingai, nes galimas neigiamas poveikis raumenims ir kepenims.
Reikalingas budrumas
Profesorius sako, kad vaistų širdies ligoms gydyti derinimas su kitais preparatais, pavyzdžiui, nuo skausmo, raminančiais, maisto papildais ar vitaminais, yra sudėtingas procesas, todėl džiaugiasi, kad Lietuvoje atsiranda tokių technologinių naujovių, kaip vaistų suderinamumo sistema, galinčių padėti užtikrinti dar geresnį gydymo rezultatą.
„Žmonės turi būti budrūs. Situacijų gali būti labai daug, todėl vaistų suderinamumo sistema, leidžianti matyti, kokie galimi pavojai derinant kurį nors vaistą su kitais medikamentais, yra labai naudinga tiek gydytojams, tiek vaistininkams. Žinoma, tai neturi būti stabdis gydyti ligonį – viską reikia žinoti ir žinant rinktis tarpusavyje gerai derančias vaistų grupes“, – sako prof. R. Šlapikas.
Jis pritaria, kad ir pats pacientas turėtų būti aktyvus bei prisipažinti gydytojui apie visus vartojamus preparatus, klausti apie jų suderinamumą, tačiau atsakomybę vis dėlto yra linkęs priskirti vaistus skiriančiam medikui.
„Stiprūs vaistai, kurie sukelia pašalinius reiškinius, dažniausiai yra receptiniai, todėl gydytojas, skirdamas vaistų derinį patologijai gydyti, turi įvertinti visas aplinkybes ir informuoti pacientą netgi apie vaistus, kurių jam derėtų vengti ateityje. Pavyzdžiui, vartojant statinus, peršalus gerti antibiotikus ar makrolidus rizikinga, nes gali atsirasti toksiškumas. Numatyti tokias gyvenimiškas situacijas būtų naudinga“, – sako prof. R. Šlapikas.
Nauja sistema galima pasinaudoti ne visur
Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos ir nuo 2016 m. Estijos gydymo įstaigose bei vaistinėse naudojama sistema nuo šių metų spalio įdiegta ir Lietuvoje – „Gintarinėse“ ir „Norfos“ vaistinėse. Sistema leidžia stebėti pacientų perkamų ir vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas ir taip padeda užkirsti kelią galimiems rimtiems sveikatos sutrikimams.
Tyrimų duomenimis, apie 6 proc. vaistinėse apsilankančių žmonių susiduria su rimtu vaistų nesuderinamumu, tačiau apie būtinybę derinti vaistinius preparatus daugelis apskritai nežino. Kardiologų konferencijoje kalbėjęs „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas ir valdybos narys Martynas Gelžinis, teigia, kad kai kurie vaistai yra ypač paveikūs kitiems medikamentams, o jų šalutinis poveikis sąveikos atveju pasireiškia rimtomis formomis.
„Daugiausia vaistininkų atsiliepimų gauname apie širdies ligoms skirtų vaistų nesuderinamumą su kitais vaistais. Taip pat vieni sunkiausiai derinamų ir pavojingiausių vaistų yra kraujo krešėjimui reguliuoti skirti vaistai. Todėl, jei vartojate šiuos vaistus, labai svarbu gydytoją ar vaistininką informuoti net ir apie, pavyzdžiui, nereceptinius, peršalus vartojamus vaistus“, – sako vaistininkas.
Vaistų nesuderinamumo pasekmės gali būti labai rimtos. Pavyzdžiui, netinkamai vartojant kraujo krešėjimui reguliuoti skirtus vaistus kartu su preparatais nuo skausmo gali atsirasti opų virškinamajame trakte, kilti kraujavimas žarnyne. Šalutinis poveikis gali kilti ne tik vartojant skirtingus vaistus, bet ir maisto papildus, vitaminus ar, rodos, nekaltus nereceptinius vaistus nuo skausmo.
Tyrimai rodo, kad žmonėms, vartojantiems 5-9 vaistus, tikimybė susidurti su bent viena neigiama vaistų sąveika siekia net 50 procentų, o 20-30 procentų vaistų nesuderinamumų sudaro receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas vienu metu, galintis sukelti rimtų pasekmių sveikatai.
Užsakymo nr.: PT_72725212