Tai žmonės legendos – Lietuvos krepšinio šviesulys Jonas Kazlauskas, vargonų muzikos patriarchas Leopoldas Digrys, iškiliausia Lietuvos futbolo figūra Benjaminas Zelkevičius, daugybės titulų ir prizų savininkas lenktyninkas Stasys Brundza, mūsų lakštingala Judita Leitaitė. Ne viena iš šių įžymybių ryžosi kandidatuoti į Vilniaus miesto tarybą. Atskirai pristatinėti Kosto Smorigino turbūt nereikia.
Be šio žmogaus orkestro „Gedimino miesto“ sąraše regime žinomą sostinės švietimo veikėją, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorę Danutę Puchovičienę; sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ įkūrėją ir valdybos pirmininką, buvusį Seimo narį Gintautą Kniukštą; buvusį Kauno m. merą, Lietuvos bendruomenių asociacijos įkūrėją bei pirmąjį vadovą Arimantą Račkauską; vaikščiojančią Vilniaus paveldo enciklopediją Gražiną Drėmaitę; vieną iš Specialiųjų tyrimų tarnybos įkūrėjų Kęstutį Zaborską; buvusį ilgametį Rusų dramos teatro ir Vilniaus Sporto rūmų direktorių Elijų Romanovą ir jaunimo simpatijas pelniusią aktyvią vilnietę Eskeder Maštavičienę, savo pavyzdžiu patvirtinačia Gedimino laiškuose paskelbtą Vilniaus svetingumo, atvirumo, tolerancijos pasauliui principą.
Šią, iš įvairių sričių autoritetų sudarytą „Gedimino miesto“ komandą, rinkimuose į Vilniaus miesto tarybą veda kandidatas į merus Arūnas Degutis, Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs Europos parlamento narys, ten dirbęs Transporto ir turizmo komitete. Šiame komitete įgytos žinios ir kontaktai, pažintis su kitų Europos sostinių patirtimi leis kompleksiškai spręsti Vilniaus transporto problemas, atkemšant susisiekimo arterijas, integruojant Lietuvos sostinę į visos Europos geležinkelio infrastruktūrą. Žinoma, tai neturi nieko bendra su dabar tiesiamais dviračių ir paspirtukų takais, kurie veda į niekur.
Nebus geresnės progos atgaivinti Šiaurės Atėnų svajonę, nei artėjantys rinkimai. Viskas vilniečių rankose.”
Kandidatas į Vilniaus merus Arūnas Degutis:
„Vilnius, Gedimino miestas, Lietuvos politinis, ekonominis ir kultūrinis centras, sykiu – viena iš Europos sostinių, patogi ir saugi vilniečiams bei patraukli svečiams. Tam Vilnius artimiausioje ateityje turi išspręsti transporto ir socialinės infrastruktūros problemas, pradėti įgyvendinti realią savivaldą.
Vilnių smaugiančius transporto kamščius galima įveikti tik kompleksiškai pertvarkant visą miesto transporto infrastruktūrą. Artimiausia užduotis – suformuoti naują transporto mazgą vakarinėje miesto dalyje – Pilaitėje.
Vilnių privalu sujungti su Europos transporto tinklais
Vilniaus oro uostas pasiekė savo plėtros ribas, europinio standarto geležinkelio vėžė tik tolimuose planuose, todėl niekaip nesusijusi su dabartiniu miesto plėtros planavimu. Vėl planuojame fragmentiškai. Vilniui gresia tapti periferine ir provincialia sostine.
Vilnių regiu sujungtą Europos geležinkelio atšaka nuo Pilaitės per Karmėlavą (pakeliui – oro uostas) į Rail Baltica sistemą, į šiaurę leidžiančią pasiekti Rygą, Taliną ir Helsinkį, o į vakarus – Varšuvą, Berlyną, Paryžių, į pietus – Varšuvą, Prahą, Vieną. Nuo Vilniaus bokštų Gediminui atsivėrė plačiausios erdvės. Mūsų karta turi matyti taip pat turi plačiai ir toli.
Šiai vizijai realizuoti būtina pradėti vystyti Vilniaus metro. Lėšos, kaip numatyta metro įstatyme – privačios.
Miegamieji rajonai nuosekliai keičiami į pilnavertiškai gyvenamuosius. Decentralizuojama socialinė infrastruktūra, steigiant darželius, mokyklas, neformalaus ugdymo centrus (tame tarpe sporto bei laisvalaikio) privačiu pagrindu, taip sukuriant naujas darbo vietas bei mažesnius kaštus miestui ir vilniečiams.
Reali savivalda ir tiesioginė demokratija pradedama įgyvendinti tiesioginiais seniūnų rinkimais (nekeičiant įstatymo ir esant stipriai vietos bendruomenei reikia skirti tokį seniūną, kuris turi bendruomenės mandatą). Vilniaus m. savivaldybės taryba suformuoja realų kiekvienos seniūnijos biudžetą.“
Kandidatai į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą
Kostas Smoriginas, aktorius, režisierius, dainininkas: „Vilniaus aikštėse beveik kiekvieną savaitę vyksta šventės, tačiau jeigu užsuksi į net centre esantį pirmą pasitaikiusį kiemą, išvysi šiukšlių krūvas bei perpildytus konteinerius, jau nekalbant apie nevalomus, plikledžiu padengtus šaligatvius ir virš galvų grėsmingai kabančius varveklius. Tarytum keista, kad aš, kultūros ir meno žmogus, kalbu apie tokius buitinius dalykus, bet teatro sezono įkarštyje uždaryti net du sostinės teatrai. Vilnius, visais laikais buvęs teatro miestu, virto uždarytų teatro miestu, o mes – uždarytų teatrų artistai.“
Arimantas Račkauskas, savivaldybininkas, mokslų daktaras: „reikia inicijuoti savivaldybės tarybos sprendimą, kad tarybos nariai atstovautų atskirų miesto teritorijų gyventojams pagal rinkimų apygardas; savivaldybių tarybų sprendimu įgyvendinti Vilniaus m. seniūnijų finansinį savarankiškumą, skiriant joms lėšų ir kontroliuojant jų panaudojimą; pasitelkiant gerąją praktiką su seniūnijomis planuoti ir įrengti bendruomenių centrus Vilniaus mikrorajonuose; kartu su Vilniaus vietos bendruomenių asociacija organizuoti savivaldybės bendruomenių organizacijų tarybos veiklą ir sudaryti jai palankias sąlygas”.
Kęstutis Zaborskas, korupcijos prevencijos ekspertas, mokslų daktaras: „taryboje parengsime ir įdiegsime atnaujintą savivaldybės tarnautojo elgesio kodeksą, numatantį konkrečias sankcijas už elgesio standartų pažeidimus. Nuolatos organizuosime tarnautojų etiško elgesio mokymus. Ugdysime nepakantumo korupcijai santykius. Pasieksime, kad aukščiausiojo rango savivaldybės tarnautojai prisiimtų lyderystę kovoje su korupcija. Sukursime efektyviai veikiančią interesų konfliktų prevencinę sistemą.”
Danutė Bronė Puchovičienė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė:
1. Visų mokinių iki 18 metų važiavimas miesto visuomeniniu transportu – nemokamas;
2. Panaikinamas mikrorajonas gimnazijoms (dėl teisingos konkurencijos pažeidimų, nes tėvai priregistruoja savo vaikus fiktyviai, vaikai žino tėvų netikusį elgesį. Tai blogas pavyzdys vaikams, stojantiems į gimnazijas bei neužtikrinamas lygių galimybių principas).
3. Siūlyti ŠMM keisti sovietinį požiūrį į mokyklų veiklų organizavimą: atskirti ugdymo veiklas nuo ūkio veiklų. Ugdymo veiklomis rūpinasi vienas direktorius, ūkio veiklomis – kitas direktorius. Už ugdymą atsako ŠMM, o už ūkį – savivaldybė. Taip būtų išvengta blogų mokyklų.
4. Siekti mokytojų kvalifikacinių kategorijų panaikinimo. Taip mokyklose išvengtume mokytojų priešiškumo, nesveikos konkurencijos, ne visada doro popierizmo bei sutaupytume daug laiko. Darbo kodeksas, koeficientų reguliavimas (valstybės mastu) pagal išdirbtą laiką, puikiausiai viską išspręstų ir užtikrintų lygių galimybių principą.
5. Taryba turėtų užtikrinti skaidrumą, atvirumą ir pasitikėjimą žmonėmis, o ne vien dokumentų – popierių kontrolę. Per popierius nebematyti nei mokytojo, nei mokinio! Laikas tvirtinti geranoriškus santykius, bendradarbiavimą, savanoriškumą ir atsisakyti gąsdinimo politikos. Jau atėjo laikas siekti privalomo mokymo iki 18 metų, tokiu būdu jauniems žmonėms užtikrintume prasmingas veiklas iki pilnametystės.
6. Mažinti mokinių skaičių klasėse.
Gražina Drėmaitė, paminklosaugininkė: „Vilnius yra Lietuvos sostinė, bet Vilnius yra viso pasaulio miestas. 1994 m. VILNIAUS MIESTO ISTORINIS CENTRAS yra įrašytas į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą (UNESCO) už išlikusią viduramžių gatvių struktūrą, už įvairių architektūros stilių sankaupą, už unikalų miesto reljefą ir t.t. Tai mus ypatingai įpareigoja visa tai išsaugoti. Lietuva taip pat pasirašė Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją, kurioje nurodyta miesto savivaldybės atsakomybė. Šis Vilniaus išskirtinumas sudaro visas sąlygas tarptautiniam turizmui, todėl visiems mums būtina siekti, kad miestas būtų švarus, tvarkingas, svetingas ir kad įrašytas CENTRAS nebūtų sužalotas naujomis statybomis, o paveldo objektai būtų nuolat tvarkomi ir prižiūrimi. Tik savo miesto paveldu mes esame įdomūs Europai ir visoms pasaulio šalims. Tai šventa mūsų pareiga.
Beje, šiais metais sukanka 25 metai, kai esame Pasaulio kultūros paveldo sąraše.”
Rinkėjo žodis: kodėl „Gedimino miesto“ kandidatais verta pasitikėti ir ką jie privalo padaryti?
Romualdas Grigas, akademikas: „Vilnius – ne tik Lietuvos sostinė. Savo metu (XVI – XVII a.) jis garsėjo čia puoselėjama renesanso kultūra ir tuo puošė bendrą Europos peizažą. Panašiai ir šiandien turėtume žvelgti į lietuvių kunigaikščio Gedimino išgarsintą sostapilį. Įvairiais skersvėjais „pasišiaušusiame“ pasaulyje labai svarbu išsaugoti ir išmintingai toliau puoselėti jo originalų veidą. Reikia išvengti „vamzdžių ir kablių poetikos“...
Džiugu, kad į Vilniaus tarybos rinkimus pasuko nemaža grupė iškilių, kultūrą ir jos šaknis giliai suvokiančių asmenybių. Džiugu, kad jų tarpe regime tokias asmenybes, kaip turiningo laikraščio „Šiandien“ leidėją ir redaktorių Gintautą Kniukštą, širdimi ir siela mūsų kultūriniam paveldui pasiaukojusią Gražiną Drėmaitę...
Sėkmės jiems ir tiems, kurie suvokia Vilnių kaip lietuvių tautos išlikimo garantą.”
Leopoldas Digrys, Lietuvos vargonų muzikos korifėjus, profesorius: „Vienas iš būsimos Vilniaus savivaldybės tarybos, taigi ir „Gedimino miesto“ įsipareigojimų – puoselėti seną, jau pagarsėjusią visoje Europoje Vilniaus miesto kultūros tradiciją – nuo 1963 m. vykstančius klasikinės ir nūdienės vargonų muzikos koncertus.
Atgavus nepriklausomybę, nemokami koncertai kiekvieną savaitę, ištisus metus, vyksta Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Juose dalyvauja geriausi šalies ir užsienio vargonininkai, solistai, chorai bei orkestrai. Koncertiniai vargonai pastatyti Vyriausybės, savivaldybės ir rėmėjų lėšomis.”
Judita Leitaitė, dainininkė: „būsimiesiems Vilniaus šeimininkams linkėčiau atgauti savigarbą: anglų kalba – tarptautinė, be jos šiuolaikiniame pasaulyje nežengsi nė žingsnio, o angliški užrašai rodo mūsų svetingumą užsieniečiams, tačiau ne lietuvių kalbos sąskaita. Lietuvių kalba ujama iš centrinių Lietuvos sostinės gatvių – tai rodo mūsų servilizmą ir nepilnavertiškumo kompleksą. Juk Vilnius diktuoja madas visai Lietuvai, todėl savivaldybės taryba turėtų būti ypač principinga. Tegu Dievo palaima lydi Gedimino miestą.“
Benjaminas Zelkevičius, buvęs ilgametis Vilniaus „Žalgirio“ ir Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas ir vyriausias treneris: „mums nereikia išradinėti dviračio – turime Lietuvos futbolo išbandytą ir pasiteisinusią metodiką – vaikai privalo žaisti ir turėti kur žaisti. Dabar yra daug gabių ir perspektyvių vaikų, tačiau, sulaukę 17-19 metų, jie nustoja tobulėti, augti, nes neturi kur žaisti, o jų vietas Lietuvos klubuose užėmė užsieniečiai. Nuviliami ne tik vaikai, bet ir tėvai, aukoję laiką bei nemažai investavę. Aš atėjau į Vilniaus „Žalgirį“ būdamas 18 metų, o dabar 25 metų vyrai laikomi jaunais žaidėjais. Nesinori kartotis dėl Lietuvos ir Vilniaus gėdos – futbolo stadiono ir aikščių. Tie, kurie agituoja už mažą stadioną, gyvena tik šia diena ir neturi strategijos. Be valstybės strateginio mąstymo neprikelsime Lietuvos futbolo. Čia galėtume pasimokyti iš mažytės Islandijos, kuriai pakako dešimties metų, kad priverstų pasaulį kalbėti apie islandiško futbolo stebuklą.”
Korupcijai – NE
Kadangi Vilniuje bus pradėti įgyvendinti tokie grandioziniai projektai kaip Vilniaus metro ar nacionalinis futbolo stadionas, naujoji taryba privalo juos apsaugoti nuo korupcijos. Vilnius privalo apsivalyti nuo korupcijos, kuri nuo seno susisukusi lizdą miesto savivaldybėje. „Gedimino miesto“ atstovai siūlys tokią pirmojo Antikorupcijos komisijos posėdžio darbotvarkę:
1. Dėl kokių priežasčių nuo 2016 m. nepatvirtintas Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrasis planas? Kam tai naudinga? Pranešėjas – Miesto plėtros departamento direktorius, Vilniaus m. vyriausiasis architektas, Mindaugas Pakalnis.
2. Išklausyti Miesto ūkio ir transporto departamento veiklos ataskaitą. Pranešėjas – departamento direktorius Virginijus Pauža.
3. Ar neištiks Vilniaus „Šiukšlių infarktas“? Kodėl vis gilėja atliekų išvežimo ir tvarkymo krizė sostinėje? Peržiūrėti Vilniaus savivaldybės žemės sklypo Liepkalnio g. 172C nuomos sutartį, statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir utilizavimo konkursą ir tuo pagrindu su nugalėtoju sudarytą sutartį. Pranešėjas – miesto atliekų tvarkymo programos skyriaus vedėjas Valdas Juodis.
Politinė reklama bus apmokėta iš visuomeninio rinkimų komiteto „Gedimino miestas“ sąskaitos, užs.nr. 19-023-DJ.
Užsakymo nr.: PT_80412947