Nedarbas, skurdas, veiklų ir galimybių trūkumas, korupcija – tokie ir panašūs mitai apie Lietuvą iki šiol sklando tarp išeivijos lietuvių. Tačiau ar tikrai situacija tokia bloga? Šiuo metu nedarbo lygis Lietuvoje yra 6,2 proc., vidutinis darbo užmokestis siekia kiek daugiau nei 2018 eurų, o kvalifikuotų specialistų poreikis nuolat auga. Tad kodėl vis dar egzistuoja tokie mitai?
I. Laučienės teigimu, atsakymas į šį klausimą reikalauja platesnio situacijos įvertinimo.
„Pripažinkime, kad suprasti, kas vyksta išvykus iš šalies prieš dešimtmetį ar dar daugiau, gali būti nelengva. Tik trumpam sugrįžtant į Lietuvą aplankyti šeimos ar draugų, sunku spėti sekti ir įvertinti šalyje vykstančius pokyčius“, – teigia pašnekovė.
Iš dalies neigiamą požiūrį apie šalį formuoja ir socialinė erdvė. „Įprasta, kad blogos naujienos yra paveikesnės – išgirdęs, kad kažkur nėra mokami atlyginimai ar su darbuotojais netinkamai elgiamasi, žmogus gali pradėti galvoti, kad tai vyksta visoje šalyje. Sutikite, mes ir patys vadovaujamės tam tikrais stereotipais apie diasporą, tad nepagrįstų nuostatų turi abi pusės – tiek emigrantai, tiek juos samdantys Lietuvos darbdaviai“, – teigia Užimtumo tarnybos atstovė.
Tačiau grįžtantiesiems informacijos apie Lietuvą yra išties daug, tiesiog ji labai išskaidyta ir dažnai pateikiama per sudėtingai.
„Didelė dalis informacijos yra pateikta nesistemingai ir biurokratine forma, todėl žmonėms ne tik sunku ją surasti, bet ir suprasti. Tad vienas pagrindinių Užimtumo tarnybos tikslų – paprastai ir aiškiai pateikti Lietuvos darbo rinkos tendencijas, akcentuojant svarbiausius ir aktualiausius dalykus sėkmingam grįžimui ir integracijai gimtinėje“, – sako pašnekovė.
Regionų potencialas ir išskirtinumai
Vienas pagrindinių klausimų, kurį sau užduoda svarstantys grįžti į Lietuvą, – kur norėčiau gyventi? Analizuojant 2023 m. Emigrantų tyrimo ataskaitos duomenis, pastebima, kad didžiausia respondentų dalis – 24,1 proc. – norėtų gyventi didžiuosiuose miestuose, tačiau net apie 60 proc. nurodė, kad jiems artimesnis gyvenimas regionuose ir/arba kaimiškose vietovėse.
„Regionų populiarumas auga. Kasmet jie sulaukia vis daugiau investicijų, kuriamos naujos darbo vietos. Žinoma, negalima sakyti, kad nedarbas Lietuvoje išnyko. Jis yra, tačiau jo dydis priklauso nuo konkretaus regiono“, – sako I. Laučienė.
Neabejotiną regionų infrastruktūros pagerėjimą, akivaizdų proveržį Užimtumo tarnybos atstovė iliustruoja Laisvųjų ekonomikos zonų (LEZ) pavyzdžiu.
„Lietuvoje veikia 7 LEZ, o labiausiai iš jų išsiskiria visai ne Kauno ar Klaipėdos, o Akmenės LEZ. Šiame regione dar visai neseniai būsto kainos buvo žemos, o nedarbas didžiulis. Tačiau jis sugebėjo pritraukti investicijų, darbdavių, sukurti tinkamą infrastruktūrą, įkurti LEZ'ą ir sudaryti palankias sąlygas dideliems baldų pramonės gamintojams, kurie sukūrė daug darbo vietų“, – pasakoja pašnekovė.
Jos teigimu, Lietuvos regionai turi lankstumo ir problemas sprendžia įvairiais būdais: padeda įsikurti, susirasti darbo vietą, pagelbėja ugdymo įstaigų vaikams paieškose, prisideda prie lengvesnės integracijos į bendruomenę, palaiko.
„Svarbu suvokti, kad nepaisant to, jog Lietuva yra nedidelė šalis, kiekvienas regionas turi savų ypatumų ir skirtumų, kurie yra susiję su nedarbu, investicijomis ar darbdaviais. Tad regiono specifika ir nevienodumas yra labai svarbus aspektas, – sako I. Laučienė ir iliustruoja pavyzdžiais:
– Štai Klaipėdos regionui išskirtinumo suteikia jūrinė pramonė. Nemažą dalį regiono rinkos užima maisto pramonė, jo gamyba ir logistika. Taigi jūrininko profesijos žmogus darbo Vilniuje veikiausiai nesuras.
Kaunas ir Panevėžys – inžinerijos miestai. Panevėžyje vyksta inžinerinė gamyba, miesto ir regiono mokyklose yra dėstomos robotikos pamokos. Kaune yra kuriamos aukštos pridėtinės vertės technologijos, verslas glaudžiai bendradarbiauja su aukštojo mokslo įstaigomis. Šiaulių regione vyrauja pramoninė gamyba, ypač stipri baldų gamyba, veikia pažangi dviračių gamykla. Vilnius – tai fintech, lazerių pramonės miestas, orientuotas į paslaugas ir jų sektorius“.
Kvalifikuotų specialistų trūkumas
Sparčiai augant Lietuvos regionams, natūraliai pradeda trūkti darbo jėgos, ypač kvalifikuotų darbininkų.
„Matome, kad ypač didelėms įmonėms sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų, todėl jos savo sąskaita vežasi žmones iš kitų regionų, siūlo kitų naudų, pavyzdžiui, suteikia gyvenamąją vietą“, – sako I. Laučienė.
Reklamos ir rinkodaros specialistai, administratoriai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, statybininkai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai, suvirintojai – tai tik keletas iš daugybės kvalifikuotų specialybių, kurių poreikis, ypač regionuose, yra labai didelis.
„Negalime išskirti, kad Lietuvai reikia tik tam tikro sektoriaus darbuotojų arba tik tam tikro kvalifikacijos lygio. Darbo jėgos trūkumas – tendencija visuose regionuose ir nemažoje dalyje skirtingų sektorių. Tai reiškia, jog grįžtantys žmonės, kurie yra motyvuoti ir ryžtingi, sėkmingai randa darbą. Dažniausiai tai yra vos kelių mėnesių klausimas“, – teigia Užimtumo tarnybos atstovė.
Kad Lietuvoje rasti darbą gali net ir labai išskirtinių kompetencijų specialistai, puikiai iliustruoja ir viena sėkmės istorija, kurią prisimena I. Laučienė.
„Į mūsų kolegas, kurie dirba su aukštos kvalifikacijos specialistų atrankomis, kreipėsi iš užsienio grįžęs žmogus, pageidavęs rasti darbą pagal įgytą išsilavinimą, susijusį su kosmoso pramone. Pradėjome ieškoti darbo pasiūlymų, domėtis, kiek kosmoso pramonės Lietuvoje turime. Paaiškėjo, kad turime daugiau nei galvojome. Žinau, kad tam žmogui buvo suorganizuoti bent keli darbo pokalbiai“, – prisimena pašnekovė.
Regionų pranašumai prieš didmiesčius
Kaip jau minėta, ne visi grįžtantieji renkasi didžiuosius Lietuvos miestus. Gamta, patogus susisiekimas, neilgos kelionės į darbą, greitas mokyklų, darželių, gydymo įstaigų pasiekiamumas – tai aspektai, kuriais mažesni regionai laimi prieš didžiuosius.
„Tokie dalykai grįžtančiam suteikia pridėtinės vertės. Negana to, grįžti į gimtąjį regioną, namus, kur žmogus užaugo, kur gyvena jo tėvai, draugai, yra kur kas saugiau, maloniau ir psichologiškai lengviau“, – tikina I. Laučienė, pridėdama, jog ne tik aplinka, bet ir pragyvenimo lygis yra svarbus aspektas, renkantis gyvenamąją vietą – būsto ir paslaugų kainos regionuose yra mažesnės nei didžiuosiuose miestuose.
Užimtumo tarnybos atliktos apklausos rodo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios lietuviai emigruoja, yra geresnės finansinės sąlygos. Iš to atsiranda ir dar vienas ryškus mitas – Lietuvoje darbo užmokestis yra gerokai mažesnis nei šalyse, kurios traukia emigrantus.
Tačiau, pasak I. Laučienės, pradėjus gilintis ir praėjusiais metais atlikus tyrimą, koks atlyginimas Lietuvoje emigrantus paskatintų sugrįžti, paaiškėjo: daugiau kaip iš tūkstančio unikalių respondentų didžioji dalis atsakė, kad juos tenkintų nuo 1200 iki 2000 eurų darbo užmokestis (atskaičius mokesčius), antras pagal populiarumą atsakymas buvo nuo 2000 eurų ir daugiau.
„Toks atlyginimas Lietuvoje yra labai realus net ir regionuose, ypač, kai kalbame apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių darbo užmokestis pastaraisiais metais augo. Įdomus ir dar vienas aspektas – remiantis apklausų duomenimis, dalis lietuvių sutiktų Lietuvoje dirbti ir už mažesnį atlyginimą, nei gaudavo užsienyje“, – sako pašnekovė.
Grįžta ir kuria darbo vietas
Sugrįžti į Lietuvą ir užimti laisvas darbo vietas – tik viena galimybė, kurią renkasi emigrantai. Užimtumo tarnybos apklausos duomenimis, beveik 20 proc. korespondentų grįžta su mintimis Lietuvoje kurti savo verslą.
„Tai žmonės, kurie užsienyje greičiausiai yra sukaupę kapitalą, įgiję reikiamos patirties, sugeneravę idėjų, kurias norėtų įgyvendinti. Įvairūs klausimai, susiję su verslo sąlygomis Lietuvoje, mums užduodami labai dažnai, o tai rodo, kad yra poreikis kurti darbo vietas, – atskleidžia I. Laučienė, pridurdama, jog lietuviai yra išties kūrybingi ir grįžta su pačiomis įvairiausiomis idėjomis:
– Verslo pavyzdžių turime pačių įvairiausių: sugrįžusieji steigia kelionių agentūras, gamina tautinius atributus ar atidaro viešojo maitinimo įstaigas, kviečia į pramogų parkus. Tačiau įdomiausia, jog didelę dalį verslų lietuviai kuria būtent regionuose, kuriems tai yra itin vertinga, – naujos darbo vietos, naujos veiklos, naujos investicijos. O jei tokio verslo ar paslaugos regionas neturi, tai būna dviguba nauda tiek pačiam regionui, tiek ir idėjos autoriui – maža arba neegzistuojanti konkurencija ir naujos veiklos aplinkiniams gyventojams“.
Kaip pasiruošti, jei nusprendėte sugrįžti?
I. Laučienė sako, kad visais atvejais grįžimas į Lietuvą turėtų būti apgalvotas ir suplanuotas sprendimas, kuriam reikia tinkamai pasiruošti.
„Pirmiausia reikėtų įvertinti turimą patirtį, įgūdžius, kompetencijas. Pagalvoti, ką aš dar galėčiau ar norėčiau veikti šalia arba vietoje to, ką darau dabar. Labai svarbi yra informacijos paieška. Egzistuoja tokios sritys, kurių specialistų poreikį reikėtų labai objektyviai įvertinti – ar tai, ką norėčiau daryti, galėsiu daryti konkrečiame Lietuvos regione. Tinkamai atlikus namų darbus, tikimybė susirasti darbą gerokai išauga”, – teigia pašnekovė.
Pasak jos, labai verta pasidomėti ir tuo, kokią pagalbą galima gauti konkrečiame regione – galbūt to regiono savivaldybėje yra specialistas, dirbantys su diaspora, kreiptis į Užimtumo tarnybą ir gauti konsultacijas iš specialiai su emigrantais dirbančių specialistų.
„Kaip ir minėjau, mes turime stiprią komandą, visa centrą, kuris dirba su aukštos kvalifikacijos specialistų atrankomis, atitinkamai su tų specialistų ieškančiais darbdaviais. Tai žmonės, kurie gerai pažįsta rinką, žino abiejų pusių poreikius, lūkesčius, organizuoja įvairius renginius, konferencijas užsienyje. Tad kokybiškų, specializuotų paslaugų, orientuotų į skirtingas tikslines grupes, spektras tiek Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, tiek išeivijoje, yra labai platus“, – sako Užimtumo tarnybos specialistė.
I. Laučienė rekomenduoja pasirūpinti ir reikalingos dokumentacijos susirinkimu: darbo sutartys, atlyginimo mokėjimų įrodymai, darbo užmokesčio konvertavimas į eurus, dokumentai, įrodantys darbo stažą ir pan.
„Tai techniniai dalykai, kuriuose romantikos mažai, tačiau jie labai reikalingi ir ypač palengvina gyvenimą, jei norima sėkmingai integruotis į Lietuvos darbo rinką, sulaukti norimo darbo pasiūlymo“, – teigia pašnekovė.
Taip pat būtina pasidomėti ir šeimos narių, kurie grįžta kartu, integracijos galimybėmis.
„Tai labai svarbu tiems, kurie grįžta su mažais vaikais ar nepilnamečiais bei tiems, kurių antra pusė yra kitatautis. Reikėtų įvertinti, ar jie kalba lietuviškai, ar konkrečiame regione yra galimybių jiems mokytis, dirbti, studijuoti. Iš to kyla gausybė kitų klausimų. Ir čia vėl reikėtų grįžti prie pagalbos – susiorientuoti padėtų LR užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamentas, internetinė platforma griztu.lt, ta pati Užimtumo tarnyba“, – teigia pašnekovė.