„Uostai šiais laikais vystosi pagal laivų dydžius. Jeigu pažiūrėtume statistiką, vidutinė registrinė laivo, atplaukusio į Klaipėdos uostą, talpa 2014–2021 m. išaugo 35,5 proc. 2014 m. ji nesiekė nė 8000 tonų, o 2021 m. jau priimame beveik 11 tūkst. tonų talpos laivus. Tad norint, kad uostas ir toliau išliktų konkurencingas ir patrauklus, galėtų priimti pilnai pakrautus didžiausio tonažo laivus, būtina jį vystyti“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius.
Šiai dienai didžioji Klaipėdos uosto kanalo dalis siekia beveik 15 metrų gylį, tačiau artimiausiu metu vidinį kanalą planuojama gilinti iki 15,5 metrų, o ateityje tiek vidiniame, tiek išoriniame laivybos kanale pasiekti maksimalų 17 metrų gylį. Anot uosto vadovo, šie gilinimo darbai yra būtini didinant uosto pajėgumus ir transporto grandinės efektyvumą, gerinant laivybos saugumo sąlygas, skirtas didiesiems laivams.
Sudėtinga geopolitinė situacija planų nekeičia
Dėl šiuo metu Europoje susiklosčiusios sudėtingos geopolitinės situacijos pasigirsta kalbų ir apie uostų laukiantį sunkmetį. Svarstoma, ar krovos darbų apimtims mažėjant, laikas investuoti į Klaipėdos uosto modernizavimą yra tinkamas. Anot A. Latako, kintanti geopolitinė situacija neturėtų būti kliūtimi projektų vystymui, mat uostas, kuris nežiūri į ateities perspektyvas ir vadovaujasi tik dabartine situacija, konkurencinėje kovoje yra pasmerktas pralaimėjimui.
„Uostas tikrai jaučia situacijos rimtumą ir atsiradusius trikdžius, tačiau reikia nepamiršti, kad tai –laikini pokyčiai, o konkurencinė kova, kurioje mes dalyvaujame, vyksta nuolatos. Infrastruktūriniai projektai neįgyvendinami per kelias dienas ar mėnesius. Juos būtina planuoti, ruošti aplinkosauginius, finansinius dokumentus ir tik tuomet galima imtis jų įgyvendinimo. Tai gali trukti kelerius metus, todėl kol kiti uostai aktyviai plečiasi, turime ir mes veikti dabar. Būtų neprotinga laukti geresnių laikų ir prarasti tiesiogines investicijas“, – sako pašnekovas.
Lyginant konteinerių krovą (TEU) šių metų sausio–balandžio mėnesiais su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krova šiemet augo net 60 procentų. Anot uosto direktoriaus, to priežastis yra ta, kad Klaipėdos uostas nuo pernai liepos buvo įtrauktas į keturias naujas laivybos linijas, Klaipėdos uostą sujungusias su Niujorko, Ekvadoro, Pakistano ir kitų tolimųjų šalių uostais. Tam, kad Klaipėdos uostas ir toliau galėtų priimti vis didesnius okeaninius laivus, gylis uoste ypatingai svarbus, o sustoti dirbti ties jo gilinimu tiesiog negalima.
„Šiandien itin jaučiame spaudimą iš okeaninius laivus turinčių konteinerinių įmonių, mat iš JAV, Ekvadoro, Pakistano ar kitų šalių atplaukiantys laivai dėl nepakankamo uosto gylio mus pasiekia nepilnos krovos ar mažesnių gabaritų, nei galėtų. Pasitaiko situacijų, kuomet vienoje kompanijoje pasikrovęs laivas yra priverstas plaukti prie kitos kompanijos krantinės, kurioje gylis yra didesnis, nes tik taip laivas galės papildomai pasikrauti krovinį“, – pasakoja A. Latakas.
Uosto modernizavimas atvers naujas galimybes
Bendra Klaipėdos uosto gilinimo darbų vertė siekia 46,8 mln. eurų, iš jų apie 28 mln. eurų kompensuos ES struktūrinių fondų lėšos, likusi dalis bus finansuojama iš Uosto direkcijos lėšų. KVJUD strateginiame veiklos plane numatyta per keturių metų laikotarpį į uosto vystymą iš viso investuoti 350 mln. eurų.
„Vertėtų įvertinti tai, kad į uostą atplaukę didelių gabaritų laivai ne tik atgabena didesnius krovinius – jiems išsikrovus atplaukia mažesnių gabaritų laivai, kurie krovinį išgabena po kitus aplinkinius uostus. Be to, tinkamo gylio uostas leistų pritraukti įvairesnius krovinius gabenančius laivus: didesnių gabaritų tanklaivius, dujovežius ir visus kitus didžiuosius laivus, iš kurių būtų surenkamos rinkliavos“, – aiškina A. Latakas.
Uosto direkcija nėra išlaikoma mokesčių mokėtojų lėšomis, kasmet valstybės biudžetą ji papildo stabiliu įnašu. Už praėjusius metus 70 proc. įmonės paskirstytino pelno nukeliavo į šalies biudžetą. Uosto direkcija 2021 m. uždirbo 36,3 mln. Eur pelno prieš apmokestinimą – tai yra 2,67 proc. daugiau nei 2020 m., kai pelnas prieš apmokestinimą siekė 35,4 mln. Eur.
Šiuo metu Klaipėdos jūrų uoste paraleliai vykdoma maždaug 40 skirtingų infrastruktūros projektų, kuriais siekiama didinti konkurencingumą ir tęsti uosto plėtrą. Pagrindinių prioritetų sąraše: uosto kanalo gilinimas, bangolaužių rekonstrukcija, pietinės jo dalies teritorijos plėtojimas, išmanaus uosto vystymas ir kita.
„Pernai baigėme Malkų įlankos gilinimą iki 14,5 metrų. Nuo to laiko įlankos apkrova padidėjo nuo 6 iki 8 milijonų tonų krovinių. Įlankoje veikiančioje „Vakarų laivų gamykloje“ atsirado galimybė plėsti pridėtinės vertės veiklą – pasistatyti moderniausius dokus. Tęsiame Klaipėdos naftos krantinių rekonstrukciją ir jau pasirašėme investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai. Klaipėdos uostas, planuojant Baltijos jūroje statyti 700 MW vėjo jėgainių parką, turėtų tapti itin svarbia šiam projektui reikalingų išteklių platforma. Visa tai – akivaizdus pridėtinės vertės kūrimas uoste“, – sako pašnekovas.
Klaipėdos uoste paraleliai su kitais projektais vykdomi ir bangolaužių rekonstrukcijos darbai. Dabar, esant nepalankioms oro sąlygoms, didesniam bangavimui, siekiant užtikrinti saugumą, laivų įplaukimams į uostą yra taikomi apribojimai, ypač didiesiems laivams. A. Latakas skaičiuoja, kad per metus dėl blogų oro sąlygų susidaro net 100 dienų, kuomet laivai tiesiog stovi ir negali patekti į uostą. Bangolaužių rekonstrukcija užtikrins didesnį navigacijos saugumą. Numatoma, kad laivų eismo ribojimo parų skaičius per metus sumažės beveik trečdaliu. Šis projektas leis uosto kanalą gilinti iki 17 m bei ateityje priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Tai reiškia naujas galimybes ne tik Klaipėdos uosto, bet ir Lietuvos ekonomikos konkurencingumui.
„Mūsų pelnas yra sugeneruojamas per rinkliavas, tad svarbiausia uosto užduotis – sukurti tinkamas, konkurencingas sąlygas, kurios leistų pritraukti daugiau laivų. Pavyzdžiui, Lenkijos uostai investuoja milžiniškus pinigus ir naudojasi visomis galimybėmis infrastruktūros gerinimui. Žiūrėdami į juos, turėtume ne seilę varvinti, o patys imtis veiksmų. Juk puikiai suprantame, kad tinkama infrastruktūra natūraliai stiprina ekonomiką, atveria naujas galimybes ir pritraukia naujus žaidėjus“, – teigia KVJUD vadovas.