Kokie yra pagrindiniai neformalaus ugdymo privalumai?
Austėja Landsbergienė atsako:
Ne viename tyrime yra pastebėta, kad labai dažnai paaugliai nederamai pasielgia tuo tarpu, kai tėvai dar nėra grįžę iš darbo, o pamokos jau pasibaigę. Natūralu, kad kai šalia nėra suaugusiųjų, kurie padėtų priimti teisingus sprendimus, vaikai kartais pasielgia netinkamai. Neformalus ugdymas padeda vaikus užimti, formuoja pozityvius įpročius, ugdo ir lavina gebėjimus, moko planuoti savo laiką. Tai labai naudingi įgūdžiai, kurie vaiką lydi visą gyvenimą.
Kuo neformalus švietimas skiriasi nuo formaliojo?
Austėja Landsbergienė atsako:
Formaliajame ugdyme yra privalomi egzaminai ir jų rezultatai vis dar lemia jauno žmogaus ateitį. Tai veikia vaiko pasitikėjimą savimi.
Neformaliame ugdyme vaikas patiria daug mažiau streso. Jei vaikui mokykloje ne taip gerai sekasi, neformalus ugdymas gali pakelti jo savivertę. Užklasinėse veiklose vaikas gali pabandyti ir atrasti, kas jam įdomiausia, plėsti akiratį. Kai vaikui smagu ir jis patiria sėkmę, kartu auga ir jo pasitikėjimas savimi.
Pasidalinkite praktika, kaip Robotikos akademija prisideda prie vaiko asmenybės augimo?
Kristijonas Vasiliauskas atsako:
Mūsų užsiėmimų fokusas - padėti vaikams pamilti problemų sprendimą ir mokymąsi nuo mažų dienų. Kiekvienam vaikui skiriame dėmesio individualiai. Tuo pat metu mokomės komandiškumo, empatijos ir džiaugiamės vieni kitų mažomis bei didelėmis pergalėmis. Tai motyvuoja vaikus atsiskleisti ir kurti. Prie asmenybės augimo prisidedame, šviesdami apie darnaus vystymosi tikslus - tai 17 tarptautinio masto temų, kuriomis siekiama panaikinti skurdą, nelygybę, apsaugoti planetą ir užtikrinti, kad visi žmonės būtų sveiki. Suteikiame vaikams patraukliausius mokymosi įrankius (LEGO Education rinkinius ir Ipad planšetes), skatiname teigiamus įpročius bei laviname kertinius įgūdžius, kurie pasitarnaus ir ateityje.
Kokie yra neformalaus švietimo trūkumai?
Austėja Landsbergienė atsako:
Manau, svarbiausia įvertinti ir parinkti tinkamą vaikui krūvį. Dažnai tėvai, kurie patys nelanko kelių būrelių ir po darbo sako „aš jau pavargęs“, nori, kad po pamokų jų vaikas mokytųsi, pavyzdžiui, prancūzų kalbos, matematikos, šokių ir panašiai. Negana to, nori, kad vaikas ne tik lankytų būrelius, bet ir rezultatus parodytų. Tai matau, kaip vieną didžiausių minusų. Reikėtų suprasti, kad vaikams mokykla yra tas pats, kaip tėvams darbas. Nuo didelio krūvio vaikai pervargsta, pradeda nukentėti jų rezultatai mokykloje. O mokykla, kaip ir darbas, turėtų būti prioritetas. Jei po pamokų nėra didelio nuovargio, tik tada vaikas gali užsiimti papildomomis veiklomis.
Kaip išlaikyti balansą tarp poilsio ir mokymosi?
Kristijonas Vasiliauskas atsako:
Jei vaikui lieka nedaug laisvo laiko grįžus iš mokyklos, rinkitės skirtingas disciplinas lavinančius užsiėmimus. Pabandykite tarpusavyje apjungti iš pirmo žvilgsnio nesujungiamus dalykus. Jei jaunasis išradėjas laisvą laiką praleidžia žaisdamas kompiuterinius žaidimus, susitarkite, kad tuo pat metu klausytų audio knygą. Kurkite balansą tarp fizinių ir intelektualių veiklų.
Kokius vaiko gebėjimus turėtų lavinti neformalus ugdymas?
Austėja Landsbergienė atsako:
Labai dažnai tėvai neformalųjį ugdymą renkasi, norėdami sustiprinti tam tikrą sritį. Aš priklausau tai mokslininkų grupei, kurie sako, kad reikia stiprinti tas sritis, kuriose vaikas yra stiprus. Jeigu stiprinsime tik silpnas vietas, vieną dieną džiaugsimės, kad jis – puiki vidutinybė. Todėl rekomenduoju atkreipti dėmesį į veiklas, kurios vaikui sekasi. Jei jis puikiai rašo – užrašykite į literatų būrelį, o ne į matematikų. Jei vaikas domisi technologijomis – veskite į robotikos, programavimo būrelius. Rinkitės veiklas, kurias lankyti vaikas būtų motyvuotas, nes jos jam iš tiesų įdomios.
Kaip tėvams nepasimesti tarp didelės pasiūlos ir pagal ką rinktis užklasinę veiklą?
Austėja Landsbergienė atsako:
Tėvai, pastebėję vaiko susidomėjimą kuria nors veikla, turėtų leisti ją pabandyti. Pavyzdžiui, mes vienu metu matėme, kad dukra nepaprastai nori piešti. Ji įstojo į dailės mokyklą, tačiau po kurio laiko suprato, kad jai nepatinka mokyklos struktūra. Žinoma, negalima spręsti, ar būrelis patinka vos po vieno ar dviejų užsiėmimų. Mano patarimas būtų palankyti bent pusmetį, ypač jei vaikas dar mažas ir jautriai reaguoja į griežtesnį mokytojo toną ar pastabas. Turime suprasti, kad naujų dalykų mokytis ne visada lengva, kad pasitaiko nesėkmių, tačiau jos augina charakterį. Mes, tėvai, turime būti šalia ir palaikyti vaikus, bet tikrai neskubėti nutraukti užsiėmimų. Tačiau jei po pusmečio vaikas visgi sako „ne“, tada priimkite sprendimą.
Kristijonas Vasiliauskas atsako:
Kadangi užsiėmimus vedame vaikams nuo 4 metų amžiaus, neretai tenka susidurti su tėvais, kurie baiminasi dėl savo vaikų. Natūralu, kad kyla klausimas, ar vaikui nebus baisu, ar patiks? Antrindami A. Landsbergienei rekomenduojame pasibandymo laikotarpiu laikyti ne vieną užsiėmimą, o bent jau keletą mėnesių. Juk mums, suaugusiems dažnai reikia laiko apsiprasti naujame darbe ar išbandant naują sporto šaką. Kalbant apie vaikus, jie yra labai impulsyvūs ir dažnai pasiduoda emocijoms, tad reikia susitarti taisykles ir jų laikytis.
Kiek būrelių rinktis?
Austėja Landsbergienė atsako:
Mūsų vaikai lankydavo 2-3 būrelius, jie nepervargdavo, galėdavo dar ir namie paskaityti, dviračiu pasivažinėti, kompiuterinius žaidimus pažaisti ir smagiai su draugais parke paplepėti. Labai svarbu, kad vaikas turėtų nestruktūrizuoto laisvo laiko. Kūrybiškumas labiausiai ugdomas, kai mes nuobodžiaujame. Mūsų namuose būdavo tokia taisyklė, kad vaikas turi lankyti vieną lavinantį būrelį ir vieną sporto. Tyrimai rodo, kad mes sportuojame per mažai, o ne kiekvienas turi valios kasdien išeiti pasivaikščioti ir nueiti 10 tūkstančių žingsnių.
Kristijonas Vasiliauskas atsako:
Labai svarbu išlaikyti balansą tarp fizinio aktyvumo bei intelektualių būrelių. Mūsų užsiėmimus priskirčiau prie intelektualių veiklų. Neskaitant to, vistiek integruojame fizinio aktyvumo pertraukėles. Taip vaikai lengviau įsisavina naują informaciją.
Pas mus besisvečiavusi neuromokslininkė Urtė Neniškytė šia tema kaip tik pasakojo, kad norint išsiaiškinti, kiek laiko vaikas gali išlaikyti dėmesį, reikia padauginti jo amžių iš dviejų, pavyzdžiui:
4 metai x 2 = 8 minutes.
Siekiant išlaikyti dėmesį ties viena veikla ilgesnį laiką, reikia įterpti aktyvias užduotis.
Ar svarbu šiais laikais lavinti vaiko kūrybiškumą ir kodėl?
Austėja Landsbergienė atsako:
Pasaulį ir žmoniją į priekį visada veda kūrybingi žmonės. Kūrybiškumas užtikrina mūsų tobulėjimą. Aš tikiu, kad jau yra gimęs vaikutis, kuris arba kuri, ras atsakymą, kaip išspręsti klimato kaitos problemą pasaulyje. Kūrybiškumas – žmonijos variklis, bet jis nėra lavinamas prikišant į dienotvarkę kuo daugiau veiklų. Daug tyrimų rodo, kad vaiko kūrybiškumui ugdyti svarbus nuobodulys. Tai reiškia, kad vaikas turi turėti laiko tiesiog spoksoti pro langą, apie kažką galvoti, pailsėti. Todėl ankstyvame amžiuje nepaprastai svarbus laisvas žaidimas, žaismingumas, smalsumas, noras atrasti, pažinti ir susieti tai, kas iki šiol nebuvo susieta.
Tai visgi nauja kuprinė ar papildomas būrelis?
Dažnu atveju nauja kuprinė būna tik laikinas troškimas, o lavinamosios veiklos vaikui suteikia vertę ne tik tą akimirką, bet daro įtaką ir ateityje. Robotikos akademija kviečia investuoti į PRO vaiko ateitį ir kartu auginti išradėjų kartą!