Kaip rodo patirtis, dažniausiai pranešama apie aplinkosaugos pažeidimus, pavojų visuomenės sveikatai, netinkamai tvarkomus finansus, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, netinkamą vadovo arba kolegos elgesį. Įstatyme nurodyta, kad pranešti galima apie įvairius pažeidimus, jeigu jie yra susiję su viešuoju interesu. Šis įstatymas taip pat numato galimybę valstybei atlyginti pranešėjui už jo suteiktą ypač vertingą informaciją.
Gausiausias pagalbos paketas Europoje ir akivaizdi nauda valstybei
„Pranešėjų apsaugos įstatymas numato ne tik apsaugą žmogui nuo jo tapatybės atskleidimo ir nepageidaujamo poveikio, tačiau taip pat ir paskatinimą finansiniu atlygiu tiems pranešėjams, kurių suteikta informacija buvo itin vertinga. Tai tokie atvejai, kurie padeda valstybei ženkliai sutaupyti, apsaugoti, susigrąžinti biudžeto lėšas, dideles sumas, arba kitą brangų turtą“, – į mažai žinomą Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatą atkreipia dėmesį Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas.
Nors Pranešėjų apsaugos įstatymas neleidžia prokuratūrai viešai kalbėti apie konkrečius atvejus ir tyrimus, statistiniai duomenys apie finansinius rodiklius daro įspūdį.
Pranešėjų pateiktos informacijos pagrindu pradėtuose ir jau baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatyti beveik 38 mln. eurų nesumokėtų mokesčių. Dar apie 48 mln. eurų vertinama kitokio pobūdžio valstybei padaryta žala. Civilinių reiškinių pareikšta už beveik 2,5 mln. eurų bei tenkinta už beveik 71 tūkst. eurų, o į valstybės biudžetą jau yra sumokėta 317 672 eurų.
„Mūsų valstybė užtikrina pranešėjams labai plačią apsaugą. Taip daroma, nes pranešėjų dėka sužinome tai, ko kitaip nepavyktų sužinoti ir galime tinkamai reaguoti. Juk gamtos teršimas, mokesčių slėpimas, korupciniai sandoriai yra žala, kuri daroma mums visiems. Bet ryžtis apie tai pranešti nėra lengva.
Todėl pranešėjui užtikrinamas konfidencialumas, apsauga nuo neigiamo poveikio, nemokama teisinė pagalba bei galimybė gauti kompensaciją dėl patirtos žalos arba finansinį atlygį“, – pasakoja R. Petrauskas, kuris priduria, kad pranešėjas neprivalo būti įsitikinęs informacijos tikrumu arba turėti tai pagrindžiančių įrodymų. Nepaisant to, teikti melagingą informaciją yra griežtai draudžiama.
Paskata būti pilietiškais
Nors nuostata dėl finansinio atlygio Pranešėjų apsaugos įstatyme yra nuo pat įstatymo įsigaliojimo, Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėjos Gintarės Bliujienės teigimu, pranešėjai šia galimybe naudojasi itin retai.
„2023 metais gavome iš viso 54 pranešimus, 30 asmenų buvo pripažinti pranešėjais, tačiau nei vienas iš jų nepateikė prašymo dėl finansinio atlygio. Praėjusiais metais toks prašymas buvo tik vienas. Sunku pasakyti, kodėl žmonės nesikreipia, gal nežino, gal nedrįsta, bet mes manome, kad už mums visiems padarytą naudingą darbą turi būti tinkamai atlyginta“, – sako G. Bliujienė.
Generalinės prokuratūros atstovės teigimu, formulės, pagal kurią yra apskaičiuojamas atlygio dydis, nėra, tačiau paprastai manoma, kad pagrįsta finansinio paskatinimo suma pareiškėjui yra 10 proc. nuo pažeidėjui skirtos baudos dydžio.
„Buvo atvejis, kai pranešėjo suteikta informacija padėjo išaiškinti pažeidimą finansų sektoriuje. Įmonė gavo 40 tūkst. eurų baudą. Komisijos sprendimu pranešėjui kaip piniginis atlygis už jo suteiktą informaciją buvo skirti 4 tūkst. eurų. Kitu atveju buvo nustatyta net kelių šimtų tūkstančių eurų žala valstybei. Pranešėjas gavo pusę jo prašytos atlygio sumos, nes prašymą nagrinėjusi komisija atsižvelgė į tai, kad tam tikru metu pranešėjas ir pats dalyvavo neteisėtoje veikoje“, – pasakoja G. Bliujienė.
Tačiau būna ir taip, kad pranešėjas gauna didesnį atlygį, nei kad tikėjosi. „Pernai už vertingos informacijos suteikimą pranešėjas paprašė 5 tūkst. eurų, tačiau komisija įvertino, kad jo suteikta informacija buvo itin vertinga ir skyrė dvigubai daugiau – 10 tūkst. eurų. Taigi visi atvejai yra labai individualūs, tačiau jei suteikta informacija pasitvirtina ir yra išties reikšminga, pranešėjas visada gauna atlygį“, – teigia Generalinės prokuratūros atstovė.
Įstatymas numato, kad prašymą dėl atlygio galima teikti iškart, nelaukiant teismo sprendimo dėl baudos skyrimo pažeidėjui, tačiau praktika rodo, kad jo sulaukus atlygio dydis yra ir aiškesnis, ir labiau pagrindžiamas, tad rekomenduojama jį teikti kiek vėliau.
Kompensacija už patirtą neigiamą poveikį
Generalinė prokuratūra, vykdydama tyrimus dėl galimų pažeidimų, laikosi griežtų konfidencialumo užtikrinimo tvarkų, tačiau pasitaiko tokių atvejų, kai identifikuoti pranešusį asmenį tampa gana paprasta.
„Taip nutinka, kai pranešama, pavyzdžiui, apie įmonę, kurioje yra vos keli darbuotojai arba pranešime tenka nurodyti tokią specifinę informaciją, kurią žino tik keli asmenys. Tokiais atvejais pažeidėjui nesunku suprasti ar greit išsiaiškinti, kas yra pranešėjas. Kartais pažeidėjai tikisi savo problemas išspręsti darydami neigiamą poveikį pranešėjui. Dažniausia nuskamba grasinimai atleisti iš darbo, sumažinti darbo užmokestį. Kartais poveikio priemonės yra subtilesnės, bet vis vien neteisėtos – neparankaus darbo grafiko sudarymas, premijos neskyrimas, neišleidimas atostogų, darbo krūvio padidinimas, bendravimas pakeltu tonu bei kitos, kurias paprastai vadiname mobingu“, – pasakoja G. Bliujienė.
Kai taip įvyksta, pažeidėjas sulaukia prokurorų dėmesio ir perspėjimo, o pranešėja įgyja teisę į patirtos žalos atlyginimą.
„Kartą į mus kreipėsi du asmenys iš vienos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos. Kadangi pastebėtas įstaigoje negeroves jie iš pradžių bandė aptarti su administracija, nustatyti, kas kreipėsi į prokuratūrą ir tapo pranešėjais, administracijai buvo nesunku. Deja, tačiau netrukus šie asmenys darbo vietoje ėmė patirti tokias neigiamo poveikio priemones, kad net sustreikavo jų sveikata. Abu pranešėjai pateikė prašymus dėl kompensacijos, kuri buvo apskaičiuota nustatant, kiek kartų jie lankėsi pas gydytojus, kokios buvo jų kelionių į gydymo įstaigas bei kitos susijusios išlaidos. Dalį išmokėtos kompensacijos sumos sudarė ir dėl šio nedarbingumo negautas darbo užmokestis. Vienam pranešėjui kaip kompensacija buvo išmokėti 1900 eurų, kitam – 1800 eurų“, – kompensacijos išmokėjimo atvejį pasakoja pašnekovė.
Daugiau informacija apie Pranešėjų apsaugos įstatymą rasti ir pranešimą apie galimai daromą neteisėtą veiką pateikti galite adresu https://www.pranesktiesa.lt/.