„Šiandien Lietuvoje bendrai turime beveik 4,5 tūkst. renovuotų daugiabučių namų, apie 35 tūkst. daugiabučių dar laukia savo eilės. Svarbu paminėti, jog 1,4 tūkst. jų šiuo metu yra renovacijos procese, rangos darbai vyksta daugiau nei 500 daugiabučių. Kviečiu sureaguoti į mūsų gruodžio mėnesį paskelbtą kvietimą, jo sąlygas, pasirengti investicinį planą, nubalsuoti ir prisijungti“, – pažymi APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Ji džiaugiasi, kad buvo paskelbtas naujas ir kitoks kvietimas – juo siekiama sumažinti biurokratinių slenksčių mynimą, sutrumpinti procesus ir palengvinti tiek patį paraiškų teikimą, tiek administravimo procesą. Visi šio kvietimo veiksmai vyksta elektroninėje erdvėje, atsisakius popierinių dokumentų – informacinė sistema APVIS buvo programuojama ne tik paraiškų pateikimui, bet ir investicinio plano parengimui, taip supaprastinant procesą tiek prisijungiantiems prie jo, tiek jį vertinantiems. Šiek tiek pasikeitė valstybės paramos sąlygos – prie 30 proc. subsidijos, kuri buvo ir anksčiau, yra nuo 10 iki 20 proc. padidinta papildoma parama, kai yra planuojama įsirengti naują atskirą šilumos punktą arba seną neautomatizuotą automatizuoti, atnaujinant karšto vandens ir šildymo sistemas.
„Svarbiausia žinutė, kuria noriu pasidalinti – keičiasi pastato energinio efektyvumo reikalavimai – iš anksčiau buvusios minimalios C klasės, šio kvietimo metu reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Nors ankstesniuose kvietimuose teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui vienas iš reikalavimų buvo pasiekti ne mažesnę nei C energinio naudingumo klasę, didžioji dalis pasiekė B klasę. Lietuvos mastu vidutiniškai sutaupoma apie 68 proc. šilumos sąnaudų“, – teigia G. Burbienė.
Telefoninių skambučių ir paklausimų skaičius parodo, kad susidomėjimas renovacija didžiulis. Pastaruoju metu gyventojai dažniausiai teiraujasi, ar bus pratęstas paraiškų teikimo terminas gruodžio mėnesį paskelbtam kvietimui: „Paleidus jį per elektroninę informacinę sistemą, galime stebėti, koks srautas ateina, kiek investicinių planų ir paraiškų yra ruošiama. Šiuo metu ruošiama apie 630 investicinių planų, kas savaitę jų padaugėja apie 20–30 ir tai ne pabaiga – kvietimas baigiasi gegužės 31 d.“
Anot G. Burbienės, aktyviausi yra ir didieji miestai, ir mažesnės savivaldybės: „Kai analizuojame, kas pirmauja atnaujintų arba planuojamų atnaujinti daugiabučių sąraše, priekyje yra ne didmiesčiai, nors paraiškų jie visuomet pateikia daugiausiai. Pavyzdžiui, Birštono savivaldybėje šiandien renovuota daugiau nei 60 proc. visų daugiabučių. Palanga, Jonava, Druskininkai, Panevėžys – tai pirmaujantys miestai renovuotų namų skaičiumi, kurie artėja prie 50 proc. atnaujintų visų savivaldybėse esančių daugiabučių. Taip, didieji miestai pateikia daugiausiai paraiškų, tačiau modernizuotų daugiabučių dešimtukuose nefigūruoja, nes potencialas yra labai didelis, daug daugiabučių dar turės būti atnaujinti. Nelaukite – ateikite ir naudokitės dabartinėmis siūlomomis sąlygomis“, – kviečia APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė.
Kodėl verta atnaujinti daugiabutį iki A energinio naudingumo klasės?
Kalbėdama apie antrą galiojantį kvietimą, paskelbtą š. m. vasario 24 d., LR aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės Vyresnioji patarėja Laura Lukoševičienė sako, jog pagal energinio naudingumo ir energijos vartojimo direktyvas, Lietuva pasirengė ir pasitvirtino Ilgalaikę Lietuvos renovacijos strategiją, kurios tikslas – taip transformuoti esamą pastatų fondą, kad jis taptų efektyviai energiją vartojančiu, su galimybe persitvarkyti į beveik nulinės energijos pastatus ir tapti nepriklausomu nuo iškastinio turto.
„Strategijos rezultatai parodė, jog didžiausia ekonominė grąža yra sukuriama ties 45–55 proc. energijos sutaupymų zonoje, o tai reiškia, kad renovacijai keliame tikslą ne tik iki B, bet ir iki A bei aukštesnių energinio naudingumo klasių, pritaikant atsinaujinančių energijos išteklių priemones. Svarbu paminėti, jog pastatai yra atnaujinami ciklais – kapitalinis remontas yra svarbiausias renovacijos aspektas, nes daugelis įsivaizduoja, jog tai yra tik sienų apšiltinimas, tačiau renovuojant pastatus kapitaliai mes prailginame jo gyvavimo ciklą iki 30 metų. Todėl ir toliau yra svarbu užtikrinti renovacijos judėjimą ne tik link B klasės, bet ir aukštesnių“, – teigia aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės Vyresnioji patarėja.
Anot jos, svarbu ne tik matyti, kodėl tai yra reikalinga, bet ir kodėl tai yra naudinga. Iš esmės, svarbu keisti pačią renovacijos sampratą – tai ne tik išlaidos, bet ir investicijos į nuosavą turtą, nes po atnaujinimo būsto vertė išauga nuo 15 iki 30 proc.: „Mes gyvename šaltojo klimato zonoje, šildymo sezonas trunka apie pusę metų, todėl svarbu orientuotis ne tik į sutaupymus, bet ir rūpintis nuosavu turtu. Taip pat ministerijos užsakymu buvo atlikta analizė, kurios metu buvo palygintos energinio naudingumo klasės A, B ir C, kuri parodė, jog rangos kainų skirtumai nėra tokie dideli – 10–15 proc. Nepamirškime, jog kiekviena klasė pasiekia tam tikrus reikalavimus – pavyzdžiui, atnaujinant iki B klasės, dažnai yra nepakeičiami langai, neapšiltinamos rūsio perdangos, nepakeičiamos inžinerinės ir nesprendžiamos vėdinimo sistemos, todėl mes nerenovuojame kapitaliai, o tiesiog apšildome sienas ir renovacija nesuteikia tokios kokybės, kokios gyventojai nori.“
G. Burbienė papildo, jog atnaujindami savo butą neklausiame ir neskaičiuojame, kada tai atsipirks, nes ne dėl to atliekami remonto darbai. Todėl tą dieną, kai yra baigti renovacijos darbai, įėjus į daugiabutį, gyventojui investicijos iškart atsiperka komfortu, higiena, temperatūra, bendru klimatu, o jeigu prie darbų prisijungė ir savivaldybė, gyventojas gali pasidžiaugti ir sutvarkyta aplinka aplink daugiabutį.
Artimiausi valstybės planai renovacijos srityje
L. Lukoševičienė sako, jog artimiausia ministerijos planai – tobulinti ir efektyvinti daugiabučių renovacijos procesą ir mechanizmus: „Šiuo metu kaip tik vertiname fiksuoto įkainio nustatymą daugiabučių renovacijos paramai, vykdoma kompleksinės kvartalinės renovacijos modelio peržiūra, kad jis vyktų efektyviai. Prie to prisidės šiuo metu rengiamos tvarių miestų gairės – kuriame įrankį, kuris padės urbanizuotas teritorijas vertinti per sociokultūrinį, gamtinį, antropogeninį ir ekonominį aspektą. Sieksime tvariais skydinės modulinės renovacijos sprendimais – tiek statybiniais, tiek medžiagiškumu (naudojant medieną) renovuoti pastatus ateityje.“
„Dėsime visas pastangas įgyvendinti išvardintus planus, nes APVA yra renovacijos proceso šeimininkas, kuris šį procesą ves į priekį. Planuojame sulaukti kuo daugiau paraiškų, nestabdyti procesų ir paleisti projektus įgyvendinimui, kad žmonės, kurie šiandien sugalvojo, jog nori atnaujinti daugiabutį, 1–2 metų bėgyje galėtų jau džiaugtis atliktais darbais“, – sako G. Burbienė.