Vis dėlto investicijų ekspertai svarsto, kad sprendimą kiekvienu individualiu atveju vertėtų priimti vadovaujantis ne emocijomis, o faktais, ir priduria, kad dauguma II pakopos pensijų kaupimo dalyvių ilguoju laikotarpiu turi galimybes gerokai pakeisti savo finansinę situaciją. Tomas Bučys, investicijų grupės INVL atstovų tinklo koordinatorius, pripažįsta, kad pastarųjų metų geopolitinė situacija niekaip neleidžia žmonėms atsipalaiduoti, tačiau, nepaisant natūralių nuolatinių pokyčių rinkoje, finansinė disciplina ypatingai reikalinga tiems, kam nesiseka taupyti ir investuoti patiems, bei skaičiuoja, kad vertinant5 proc. metinę grąžą, vidutinį atlyginimą gaunantis asmuo, kuriam iki pensijos liko 30 metų, pensijai gali sukaupti papildomus 105 tūkst. eurų.
Ilgametę patirtį pensijų kaupimo srityje turintys profesionalai, investicijų grupės INVL mažmeninių paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui ir INVL atstovų tinklo koordinatorius Tomas Bučys atsako į aktualius klausimus ir pataria, kaip priimti didžiausią asmeninę vertę turintį sprendimą.
– Vykdant paskutiniąją pensijų reformą 2019-aisiais, žmonės stabdė pensijų kaupimą turėdami vienokių motyvų, šiemet tie motyvai gali būti pagrįsti karo įvykiais. Kaip pensijų kaupimui daro įtaką geopolitinė situacija?
Tomas Bučys: Prisimenant 2019-uosius, žmonės pensijas stabdė motyvuodami neužtikrintumu, baime ir nežinomybe. Tais pačiais motyvais jie rėmėsi ir pandeminiais metais. Dabar dalis investavimu besidominčių žmonių klausia, kiek šiemet investuojama į karo zoną. Negaliu kalbėti už kitas bendroves, tačiau pensijų fondai, kuriuos valdo INVL, investuoja labai plačiai diversifikavę lėšas, o tiesioginių investicijų į Rusiją nėra. Šiuo metu didžioji dalis lėšų investuojama į Vakarų Ameriką ir tai leidžia išvengti didelių svyravimų.
Dr. Dalia Kolmatsui: Nepaisant natūralių rinkos svyravimų, reikia nepamiršti, kad paskutinius trejus – ketverius metus rinkos nuolat augo ir šiuo metu fiksuojamas trumpalaikis pakritimas yra natūrali rinkos būsena. Praėjusiais metais rinkos uždirbo tikrai ženklią grąžą: akcijų pensijų fondų vidutinė metinė grąža netgi viršijo 20 proc. ir visi šie pinigai jau yra žmogaus pensijų kaupimo fonde. Apibendrinant geopolitinės situacijos įtaką pensijų fondams, galima pastebėti nežymią korekciją, tačiau tai yra būdinga rinkų svyravimams ir dabar, pakritus rinkoms, kaip tik yra tinkamas metas pradėti investuoti į pensijų kaupimo fondus. Rinkų kritimų metu atsiranda galimybė pigiau įsigyti finansinių priemonių – akcijų, obligacijų, o tai suteikia didesnes uždarbio galimybes ateityje. Apskritai, apie pensijų kaupimą svarbu galvoti nepaisant visų geopolitinių įtampų, o II ir III pakopos pensijų kaupimo fondai yra papildomai skatinami valstybės lengvatomis.
– Kiek pinigų prarado prieš trejus metus pensijų kaupimą sustabdę gyventojai?
Tomas Bučys: Galvodamas apie ateitį ir kas mėnesį investuodamas po 30 eurų nuo savo atlyginimo 35 m. asmuo, šiuo metu gaunantis 700 eurų „į rankas“, su tokiu kaupimo modeliu savo senatvei yra pajėgus sukaupti daugiau nei 80 000 eurų. 2019-aisiais pensijų kaupimą sustabdę ir papildomų įmokų nemokėję žmonės, visų pirma, neuždirbo papildomos finansinės grąžos, todėl iš esmės save patys ir nuskriaudė. Iliustruojant konkrečiu pavyzdžiu, fiksuojama, kad 700 eurų „į rankas“ per mėnesį uždirbantis žmogus per šį laikotarpį prarado beveik 500 eurų investicinės grąžos.
Dr. Dalia Kolmatsui: Ir tai yra vien grąža, o ne sukaupta bendra suma, kuri galėjo viršyti ir 2000 eurų. Atitinkamai, tik pusė šios sumos yra žmogaus asmeninės lėšos, o kitą 1000 eurų sudaro valstybės paskata taupyti ateičiai ir negauta grąža, kurios, taupydamas kitais metodais, pavyzdžiui, indėliais banke, žmogus iš valstybės negautų.
– Kodėl šiemet ir vėl reikia apsispręsti dėl pensijų kaupimo?
Tomas Bučys: 89 tūkst. dirbančiųjų iki 40 metų amžiaus šiemet reikia nuspręsti, ar jie pradės kaupti savo ateičiai II pakopos pensijų fonde. Tą padaryti reikia ir 175 tūkst. 2019-aisiais pensijų kaupimą sustabdžiusiems gyventojams. Jie buvo informuoti, kad valstybė tris kartus kas trejus metus ragins nuspręsti, kokią tolimesnę pensijų kaupimo eigą pasirinkti: ar palikti sustabdytą, ar atnaujinti pensijų kaupimą.
Dr. Dalia Kolmatsui: Tai labai gera galimybė tūkstančiams žmonių iš naujo įvertinti savo finansinę situaciją ir apsvarstyti galimybę aktyviai prisidėti prie palankaus rezultato ateityje. Pensijų kaupimą sustabdę gyventojai tai nuspręsti turi iki birželio pabaigos, o nenusprendus, nuo liepos 1 d., sistema automatiškai atnaujins pensijų kaupimą.
– Ar jauniems žmonėms ne per anksti pradėti papildomai kaupti pensijai?
Tomas Bučys: Atsakant trumpai, kuo vėliau žmogus priima sprendimą taupyti savo ateičiai, tuo brangiau jam tas sprendimas kainuoja.
Dr. Dalia Kolmatsui: Tai vadinama atidėto sprendimo kaina. Metams bėgant ir norint susitaupyti, tam reikia skirti vis daugiau pinigų. Dažnu atveju, tai skausminga finansiškai. Kalbant iš praktikos, žmonės iš viso nėra linkę galvoti apie pensiją, o taip pat ir apie tai, kad pensinio amžiaus žmonių skaičius didėja, o dirbančiųjų skaičius mažėja, dėl ko valstybės galimybės išlaikyti tą patį „Sodros“ pensijų dydį ar jį didinti yra apribotos.
Tomas Bučys: Iš tiesų, apie tai, kaip reikės gyventi netolimoje ateityje, dauguma natūraliai pradeda galvoti tik sulaukę 50-55 metų amžiaus. Kartais galvojama, kad sprendimus turi priimti valstybė ar politikai, tačiau kiekvienas esame savo likimo kalvis ir dėl savo ateities patys turime atlikti bent minimalius veiksmus.
Dr. Dalia Kolmatsui: Žmogus gali galvoti, kad jam užteks bazinės pensijos, nes pažiūrėjus į „Sodros“ skaičiuokles, ypatingai jaunesni žmonės pamatys, kad jų pensija gali siekti iki 1800 eurų per mėnesį ir jie visai neblogai gyvens. Tačiau reikia pagalvoti apie pinigų perkamąją galią, kuri laiko perspektyvoje mažėja. Skelbiama, kad šiuo metu metinė infliacija jau siekia apie 14-15 proc., todėl tai, ką dabar galima nupirkti už 600 eurų, po 20 metų gali kainuoti 1500 eurų.
Tomas Bučys: Taip, „Sodros“ skaičiuoklės – išties optimistinės, tačiau norint pasitreniruoti, kaip pavyktų išgyventi iš „Sodros“ pensijos, rekomenduoju kitą gautą atlyginimą padalinti į tris dalis ir pabandyti išgyventi tik iš trečdalio sumos – būtent tiek, apie 30-35 proc., vidutiniškai siekia „Sodros“ mokama pensija.
Dr. Dalia Kolmatsui: Kai tuo tarpu papildomai taupant II pakopos pensijų fonde, šią sumą galima padidinti iki 50 proc.
– Kiek uždirbantiems žmonėms naudingiausia papildomai taupyti II pakopos pensijų kaupimo fonde?
Tomas Bučys: Paprasčiausia iliustruoti pavyzdžiais. 35-erių metų asmuo, gaunantis 700 eurų atlyginimą „į rankas“ ir kaupiantis II pakopos pensijų fonde, kas mėnesį nuo atlyginimo „Sodrai“ automatiškai perveda 31 eurą. Skatindama atsisakyti 31 euro vartojimo šiandien ir šią sumą taupyti ateičiai, valstybė suteikia papildomą lengvatą ir prie mėnesinių įmokų prideda dar 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. Šiai dienai tai yra papildomi 21,59 eurai per mėnesį. Atitinkamai asmuo, gaunantis minimalų darbo užmokestį, skiria vos kiek daugiau nei 20 eurų asmeninių pajamų, ir valstybė jam duoda dar tiek pat, prie tokio asmens ateities prisidėdama visu 100 proc.
Dr. Dalia Kolmatsui: Gera žinia yra ta, kad vidutinis darbo užmokestis kasmet auga, tuo pačiu didėja ir valstybės paskatos dydis. Kita vertus, valstybės paskata yra vienoda visiems, nepriklausomai, kokio dydžio darbo užmokestį žmogus gauna.
Tomas Bučys: Galima diskutuoti, ar tai yra teisinga, ar ne, nes pažiūrėjus į 960 eurų atlyginimą gaunančio 35 metų žmogaus pensijų kaupimo modelį, asmeninis mėnesinis indėlis yra 45 eurai, o valstybės lengvata – tie patys 21,59 eurai. Nors ir šiuo atveju, beveik 70 eurų kas mėnesį keliauja į žmogaus ateitį, yra įdarbinami rinkose ir uždirba investicinę grąžą.
Dr. Dalia Kolmatsui: Svarbu atkreipti dėmesį ir į santykinai aukštas pajamas gaunančius asmenis, kurių per trejus metus II pensijų fonde nesutaupyta suma yra įspūdinga – 5000 eurų, iš kurių grąža, kartu su valstybės skatinimu, sudaro daugiau nei 1700 eurų. Taigi priėmus sprendimą stabdyti II pakopos pensijų kaupimą, reikia atsakyti sau į klausimą, ar per šiuos trejus metus jie savarankiškai sutaupė 5000 eurų.
Tomas Bučys: Apskritai, kuo aukštesnes pajamas žmogus gauna, tuo labiau jam reikia galvoti apie savo ateitį ir rinktis daugiau taupymo sprendimų. Uždirbant 2000 eurų per mėnesį, šalia II pakopos pensijų kaupimo, reikia galvoti ir apie papildomus investavimo produktus. Labai svarbu užsitikrinti, kad taupymui bus skiriama ne mažiau nei 10 proc. nuo metinių pajamų.
– Ar pagal individualią veiklą dirbantys asmenys gali kaupti II pakopos pensijų fonde?
Dr. Dalia Kolmatsui: Taip, II pakopos pensijų kaupime dalyvauti bei valstybės paskatą gauti gali ir individualia veikla užsiimantys asmenys. Nesvarbu, ar žmogus dirba pagal darbo sutartį, ar vykdo individualią veiklą, kaupimas yra vienodas.
Tomas Bučys: Dirbant pagal individualią veiklą, viskas priklauso nuo to, ar asmuo deklaruoja pajamas „Sodrai“ kas mėnesį, ar kartą per metus. Deklaruojant pajamas už visus metus, labai svarbu savęs nenuskriausti ir deklaracijoje nurodyti, kad pajamos gautos už visus 12 mėnesių: tokiu atveju yra mokama visa per metus sukaupta suma ir numatyta mėnesinė valstybės paskata atitinkamai dauginama iš 12.
– Kokio dydžio sumą įmanoma sutaupyti senatvei, papildomai kaupiant II pakopos pensijų fonde?
Tomas Bučys: 35 m. vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus,skaičiuojant 5 proc. metinę grąžą, išėjęs į pensiją, galėtų būti sukaupęs apie 105 tūkst. eurų.
– Kaip sukaupta suma bus išmokama?
Tomas Bučys: II pakopos pensijų kaupimo fondas yra produktas, kuris turi garantuoti žmogui papildomą pajamų šaltinį pragyvenimui senatvėje. Šiuo atveju į pensiją išėjusiam asmeniui reikalinga įsigyti pensinį anuitetą, tuomet kas mėnesį šalia mokamos „Sodros“ pensijos asmuo gaus ir papildomą anuitetinę II pakopos išmoką. Asmeniui, sukaupusiam mažiau nei 5000 eurų, šią išmoką galima pasiimti visą iš karto, tačiau kaip rodo pavyzdžiai, per visą kaupimo laikotarpį sukaupiamos ženkliai didesnės sumos. Asmeniui, sukaupusiam daugiau nei 60 tūkst. eurų, šią sumą viršijančią dalį leidžiama iš karto pasiimti visą iš karto, pervedant lėšas į asmeninę banko sąskaitą.
Dr. Dalia Kolmatsui: Svarbu pažymėti, kad vidutinį atlyginimą gaunančiam 35-erių metų asmeniui yra visiškai realu sukaupti 60 tūkst. eurų ir daugiau.
– O gal geresnis sprendimas – III pakopos pensijų kaupimas?
Tomas Bučys: Dažnu atveju, žmonės kelia sau klausimą: ar tuos 3 proc. savo pinigų turėčiau taupyti II ar III pakopoje? Tačiau į neteisingai užduotą klausimą negali būti ir teisingo atsakymo. Remiantis klasikiniais finansų vadovėliais, oriai senatvei užsitikrinti reikėtų taupyti bent 10 proc. savo pajamų, todėl 3 proc. viename ar kitame fonde ženklios naudos neduos. Teoriškai, III pakopoje sukaupta lėšų suma, lyginant su analogiška įmoka į II pakopą, bus netgi šiek tiek mažesnė dėl didesnių administravimo mokesčių, taip pat kitaip skaičiuojama valstybės lengvata. Atitinkamai, II pakopos pensijų kaupimas yra pigesnis ir griežtesnis, todėl neleidžia žmogui suklysti dėl jo finansinio raštingumo spragų.
Dr. Dalia Kolmatsui: Valstybės suteikiamos lengvatos apskritai yra gera paskata kaupti tiek II, tiek III pakopos pensijų fonduose, nors vis dar kyla diskusijos, kas geriau: II ar III pensijų kaupimo pakopa. Apibendrinant, reikėtų užduoti sau klausimą, ne „ar, ar“, o „ir, ir“.
– Kokie dar būdai galimi norint gauti didesnę pensiją?
Dr. Dalia Kolmatsui: Akivaizdu, kad žmonės, ateityje norintys gyventi oriai, papildomų pensijos didinimo būdų turi ieškoti jau dabar. Pastebime, kad kai kurie nebūtinai galvoja apie II ar III pakopos pensijų kaupimą. Kai kas galvoja ir apie investicinį gyvybės draudimą, nekilnojamąjį turtą, indėlius.
Tomas Bučys: Be abejonės, II pakopos pensijų kaupimas nėra sprendimas nuo visų gyvenimo negandų, o tik dar vienas žingsnis link finansinės ramybės ir orios senatvės. Nekilnojamąjį turtą, kaip sprendimą, žmonės renkasi dažnai neįvertindami visų rizikų. Iš vienos pusės, butas lyg ir yra saugu, iš kitos pusės tai pakankamai nelikvidu, nes, skirtingai nei investicinių produktų, nekilnojamojo turto rinką ypatingai veikia geopolitinė padėtis. Kad ir kokius taupymo sprendimus žmogus pasirenka, trisdešimtmetis savo senatvei jau turėtų būti sukaupęs vieno metinio atlyginimo dydžio sumą, keturiasdešimtmetis – trijų, o 67 metų žmogus – dešimties. Tačiau nesinaudojant skirtingais investiciniais sprendimais ir vien tik laikant pinigus banke, šiuos skaičius pasiekti išties sudėtinga.
– Kokių veiksmų turėtų imtis arba nesiimti šie 264 tūkstančiai gyventojų, kuriems aktualus sprendimas kaupti ar nekaupti II pakopos pensijų fonde?
Tomas Bučys: Pirmiausia, gyventojai turėtų konsultuotis ne su kaimynais, mamomis ar tetomis, o su šią temą gerai išmanančiais žmonėmis, kurie padės susidaryti aiškų tolimesnių žingsnių planą. Kokie žingsniai tai bus – labai individualu, nes reikia įvertinti kiekvieno žmogaus skirtingų finansinių produktų suvokimą. Tačiau noriu pabrėžti, kad II pakopos pensijų kaupimas pirmiausia turi labai aiškią finansinę discipliną, palankią žmogui, kuriam pačiam taupyti pensijai yra sudėtinga.
Dr. Dalia Kolmatsui: Tokiu atveju asmeninėje „Sodros“ paskyroje geriau nespausti pensijų kaupimą stabdančio mygtuko. Žmogui sudarytos visos sąlygos pasikonsultuoti su profesionalais gyvai ar internetu, stebėti įvairias statistikas ir neatidėti taupymo paskutinei minutei. Nelaukiant birželio mėnesio pabaigos, atnaujinti pensijų kaupimą galima ir pensijų kaupimo bendrovių savitarnos svetainėse.