Lietuvos išskirtinumas
Telefono skambutis – kasdienis reiškinys: patys skambinate, mums skambina. Regis, jei pusdienį telefonas tyli, tikriname, ar jis tik neišsikrovęs. Tačiau ši kasdienybė nebuvo tokia, tarkim, prieš 20 metų. Pokyčiai išties dideli.
„Mobilus ryšys Lietuvoje veikia jau daugiau kaip du dešimtmečius. Kaip atrodė mobilieji telefonai, daugelis žinome, nes patys jais naudojomės. Jie daug funkcionalumų neturėjo – buvo mygtukiniai, galėjai parašyti žinutę, paskambinti /atsiliepti. Dabartiniai naujos kartos telefonai lengvesni, dideliu ekranu. „Bitės“ greitasis 5G internetas leidžia naršyti, naudoti visas atsisiųstas mobiliąsias aplikacijas bei kitaip pasilengvinti gyvenimą“, – sako M. Ropė.
Laidos vedėja Goda pasidalijo vaikystės prisiminimu – kad galėtum be trukdžių pasikalbėti telefonu, paskambinti, tekdavo ieškoti kalnelio ar kitos vietos bei „gaudyti ryšį“, ypač, jei gyvenai kaime.
„Dabar Lietuvoje mobilusis ryšys yra labai geras. Jei lygintume su visa Europa, mūsų šalis unikali – yra viena lyderių pagal mobilaus ryšio padengimą, greičius ir vejamės su 5G interneto paslaugomis. Taigi tokių vietų, iš kur negalėtume paskambinti, stipriai sumažėjo. Tiek „Bitė”, tiek kiti šalies operatoriai nuolat geriname ryšio padengimą, statome naujas bazines stotis ten, kur jų labiausiai reikia vartotojams, kur kuriasi naujos gyvenvietės. Be abejo, yra miškų plotai, pelkės, ten tikrai gali pritrūkti gero ryšio, greičio, tačiau bent jau „Bitės” tinkle galime pasiskambinti 99 proc. Lietuvos teritorijos”, – aiškina „Bitė Lietuva“ atstovas.
Viename siųstuve – visos technologijos
M. Ropė studijoje pademonstruoja senos kartos bazinių stočių sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, koaksialinį kabelį. Kaip pasakoja pašnekovas, seniau bazinės stotys buvo statomos bokšto apačioje, o iki antenų, sumontuotų 60-ties ir daugiau metrų aukštyje, buvo montuojami tokie sunkūs ir energijai imlūs kabeliai. Kaip pasakoja „Bitės“ atstovas, būtent jais ryšio signalas pasiekdavo antenas. Tai pati seniausia technologija.
Į studiją pašnekovas atsinešė ir senos kartos radijo siųstuvų, kurie jau montuojami ant stogų, ant bokšto. Kiekvienas siųstuvų skirtas tam tikrai technologijai: GSM, 3G ar LTE. Taip tų siųstuvų, kaip aiškina M. Ropė, atsirasdavo labai daug.
„O štai naujos kartos tinklas, kurį dabar plečiame, turi naujos kartos siųstuvus, į kuriuos jau telpa visos technologijos – nuo 2G iki 5G. Vienas toks įrenginys pakeičia tris iki tol buvusius. Taigi tokia yra esminė naujos kartos tinklo mechanikos dalis. Čia jau nebereikia to storojo kabelio – pakanka optinio”, – demonstruoja laidoje M. Ropė.
Kartu su Goda jie pasveria senos kartos siųstuvus – tokia dėžė sveria beveik 22 kg. Naujos kartos siųstuvas – per 36 kg, tačiau jis pakeičia tris siųstuvus (bendras svoris – 65 kg) ir suvartoja tris kartus mažiau energijos, kaip tikina „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius.
„Mūsų tinkle dabar naudojami tik naujos kartos siųstuvai, tačiau bazinėse stotyse, kurias modernizuojame ir kuriose diegiame 5G ryšį, mes randame senos kartos siųstuvus. Taip pamažu juo keičiame naujais“, – specifiką aiškina M. Ropė.
Kaip vyksta ta 5G plėtra? „Bitės“ tinkle yra daugiau nei 1600 bazinių stočių, daugiau nei 25 proc. jų jau modernizuotos ir dirbama toliau, sako pašnekovas. Modernizuoti padeda rangovai – sertifikuoti montuotojai, aukštalipiai, kurie vyksta į objektus. Ten sukelia naujos kartos siųstuvus, sumontuoja, prijungia kabelius, elektros energiją, pakeičia antenas, aktyvuoja naujos kartos ryšį ir išveža seną įrangą. Viskas. Vartotojai gali naudotis 5G ir įvertinti jo privalumus.
5G – ne tik pažangiau, bet ir tvariau
Laidos vedėja palietė svarbų aspektą – klimato kaitą, nurodydama, jog yra nemažai kalbama, kad 5G ryšys gali padėti kovojant ir su klimato atšilimu. O kaip yra iš tiesų?
„Tai akivaizdu – vien modernizuodami tinklą, atsisakydami senų siųstuvų, kurie naudoja itin daug elektros energijos, yra neekonomiški, mes jau tampame pažangesni ir atsakingesni. Yra jau paskaičiavimų, jog visas IT ir telekomunikacijų sektorius su 5G plėtra gali sumažinti iki 15 proc. reikalingos energijos ir jos sugeneruojamo CO2 išmetamus kiekius į aplinką.
Be to, nuimdami brangų metalą nuo bazinių stočių, jį perdirbdami ir panaudodami dar kartą, mes irgi prisidedame prie tvarumo, taupome išteklius, kurie nėra nesibaigiantys.
Žvilgsnis į ateitį
Laidoje pasidalinta ir ateities prognozėmis.
„Viena aišku – didės interneto greitis, nes naujos kartos tinklas nebėra tik žmonėms: jo reikės verslams, daiktams, įvairiems infrastruktūros objektams – uostams, fabrikams ir pan.
Antra, mažės bazinės stotys, plėsis radijo spektras, kuriuo transliuojami duomenys, mažės elektros energijos suvartojimas.
Aišku, keisis ir mūsų įrenginiai – telefonai, planšetės. Daugės programėlių, kuriomis galėsime palengvinti savo gyvenimą ir supaprastinti kasdienybę.
Pamename, kaip metų pradžioje, per M.A.M.A. apdovanojimus „Žalgirio“ arenoje buvo pasiektas „Bitės“ 5G interneto greičio rekordas – 2679 Mbps. Tokie greičiai gali būti pasiekiami kiekvienam žmogui – „Bitė Lietuva“ todėl ir investuoja 100 mln. eurų į naujos kartos tinklą, kad tokią interneto spartą užtikrintume visoje Lietuvoje“, – tvirtina M. Ropė.