Be bilietėlio kelionė – už 8 eurus
„Kad ir kur benueitum, esi naujokas – darželyje, mokykloje. Universitete esi fuksas, į darbą atėjęs – žalias... Tačiau visada tave pamokys vyresni. Bet jei neiškęsi šio pirmojo testo – toks tu ir darbuotojas“, – juokauja Mantas, vilkėdamas kontrolieriaus aprangą.
Kontrolieriaus įranga – du aparatai: vienas skirtas tikrinti „Vilniečio“ kortelę, o kitas – „m.ticket“ programėlę. Taip pat prie aprangos pridedamas nešiojamas vaizdo registratorius (kūno kamera), kuris įrašinėja ir garsą, ir vaizdą.
JUDU vyresnioji kontrolierė Genutė patikina, kad papuolusiems be bilieto yra galimybė įsigyti kontrolės bilietą, kurio kaina – 8 eurai. Už jį galima atsiskaityti tik mokėjimo kortele. Kontrolės bilietas nėra fiksuojamas kaip administracinis nusižengimas ir keleiviui leidžia papildomas dvi valandas viešuoju transportu važiuoti nemokamai.
Kontrolieriai teigia, kad pasitaiko atvejų, kai žmonės įtikina, kodėl važiuoja be bilieto.
„Tai nėra nemokamas transportas, o visų mūsų išlaikomas, už kurį turime susimokėti, ir tai labai normalu. Pirkime bilietus ir važiuokime sau ramiai“, – pastebi Mantas.
Nebuvo „zuikis profesionalas“
Mantas pasakoja, kad jam pačiam yra tekę pasivažinėti „zuikiu“: „Mano laikais nebuvo elektroninių bilietų ar kortelių. Turėdavome nuolatinį arba popierinį bilietėlį. Popierinį visada atsarginį nešiodavaisi, pamatai, kad ateina kontrolierius – ir pažymi komposteryje.“
Manto teigimu, prieš aštuoniolika metų atvykus į Vilnių, jis dažniau ne į tą autobusą ar troleibusą įlipdavo, ne tuo maršrutu nuvažiuodavo ar užmiršdavo pasipildyti nuolatinį bilietą. „Bet tikrai negalėčiau savęs pavadinti „zuikiu“ profesionalu“, – sako jis.
Kontrolieriai pastebi, kad vyrai mažiau pareigingesni nei moterys ir dažniau pakliūva į kontrolierių rankas. Jie taip pat sako, kad kartais žmonės, pamatę kontrolierius, iš streso pradeda neadekvačiai elgtis, stumdytis net ir ramiausioje vietoje.
Vienas kontrolierius priduria, kad neretai per dieną po dešimt kartų juos „siuntinėja“ įvairūs žmonės: „Nieko nepadarysi. Mūsų darbas priversti žmogų suprasti, kad pigiau nusipirkti bilietą, negu slapstytis nuo kontrolierių.“
Tačiau, anot kontrolierių, nors ir retai, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet keleiviai juos pavaišina obuoliu ar saldainiu.
Pirmas įspūdis – daugiau streso pačiam nei keleiviams
Kartu su kitais kontrolieriais Mantas nuvyko, kaip pats sako, į patį sudėtingiausią rajoną – netoli Ozo sporto mokyklos.
„Jei bėgtų koks sportininkas šešiolikos metų, vargu ar pagautume“, – juokiasi Mantas.
Vyresnioji kontrolierė Genutė patikina, kad jai tikrai nėra tekę vytis keleivių be bilieto.
Į viešąjį transportą Mantui įlipus kaip kontrolieriui, jau per pirmąjį patikrinimą su kolegomis pavyksta pagauti „zuikį“.
„Visiems būna pirmas kartas – svarbiausia pasimokyti iš savo klaidų ir daugiau jų nebekartoti“, – teigia Mantas.
Pirmaisiais įspūdžiais besidalijantis aktorius tikina, kad daugiau streso buvo jam, nei patiems keleiviams: „Visi šypsojo ir juokėsi, o viena moteris netgi atsistojo nusifotografuoti.“
Jis su kolegomis kontrolieriais pripažįsta, kad morališkai būna sudėtinga „pričiupti“ keleivį be bilietėlio, jei šis malonus ir taikus.
Galėtų „išauginti kontrolierių“
Antrą kartą sustabdžius troleibusą, jiems pavyko nutverti dar vieną keleivį be bilietėlio. O trečiąkart „zuikis“ pabėgo. Dar vienas troleibusas – dar vienas „zuikis“.
Sustabdžius paskutinę tądien viešojo transporto priemonę, jiems vėl pakliuvo keleivis be bilietėlio. Tačiau šįkart merginai pasisekė – ji skubėjo į darbo pokalbį, iki kurio buvo likę 15 minučių, todėl kontrolieriai jai atleido.
„Man labai patiko stebėti reakcijas žmonių, kurie pakėlė akis, pamatė mane, atpažino. Manau, kad žmonėms pakilo nuotaika. Buvo įspūdinga diena. Man nepasitaikė nei vieno, kuris nebūtų turėjęs bilieto. Gal ir pasitaikė, bet aš kažką gal ne taip nuskenavau“, – sako Mantas.
„Pasimatavęs“ kontrolieriaus vaidmenį, Mantas teigia itin vertinantis šią patirtį.
„Gerbkite kontrolierius, gerbkite visus mūsų valstybės tarnautojus, nes jie tiesiog daro savo darbą, o kontrolė yra reikalinga. Kaip ir visur. Kartais nebūtinai ji turi būti labai griežta, bet vis tiek turi būti“, – teigia Mantas.
Komplimentų Mantui negailėjo ir su juo dirbęs kontrolierius: „Labai fainas kontrolierius būtų – jei kažko nežino ar nesupranta, visą laiką paklausia. Taigi, išaugintume.“