Iš visų Lietuvoje veikiančių didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų „Norfa“ ne vienerius metus pirmauja pagal atlyginimų medianą, 2024 m. pradžia – ne išimtis. Artimiausių konkurentų mokamas atlyginimas darbuotojams augo 10,8 proc. ir sausio mėnesį siekė 1353 eurus, neatskaičius mokesčių. Kitų mažmeninės prekybos tinklų darbo užmokesčio augimas nesiekė nei 10 proc.
„Per vienerius metus pasiekti tokį šuolį, mano nuomone, yra išties puikus rezultatas. Ne paslaptis, kad sausis prekybininkams yra pats prasčiausias mėnuo, todėl jei toliau išliks panašus augimas, vasarą, kuomet pardavimai yra didžiausi, galime tikėtis ir 1850 eurų atlyginimų medianos“, – sako D. Dundulis.
„Verslo žinių“ pateiktais duomenimis, pagal atlyginimų augimą „Norfos mažmena“ lenkia ne tik kitus šalyje veikiančius mažmeninės prekybos tinklus, bet ir tokius šalies darbdavius kaip ESO, Lietuvos kariuomenė, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (VSAT), „Danske Bank“, LSMU, Santaros klinikos.
„Tai rodo, kad einame teisingu keliu. Manau, kad požiūris į prekyboje dirbančius žmones visuomenėje yra pagerėjęs, o tai turi įtakos ir žmonių pasirinkimui dirbti prekybos sektoriuje“, – teigia pašnekovas.
Š. m. sausį prekybos tinklas „Norfa“ darbuotojų atlyginimams išleido 850 tūkst. eurų daugiau nei praėjusių metų sausį. Verslininko pasiteiravus, kas lėmė darbo užmokesčio augimą, pašnekovas sako, kad dedamųjų pokyčiuose yra ne viena, tačiau pagrindinė jų – darbuotojų motyvacija.
„Mūsų mokamas atlyginimai priklauso nuo darbuotojų našumo, taigi manau, jog uždarbio augimas pirmiausia susijęs su pačių darbuotojų mąstymu. Pas mus dirbančių žmonių kaita yra mažiausia visame sektoriuje, jie dirbą ilgą laiką ir pagaliau supranta, kad tik efektyvus darbas ir rezultatai yra tiesiausias kelias siekti norimo uždarbio. Džiaugiuosi, kad mūsų darbuotojams nereikia aiškinti, kodėl atėjus į darbą reikia dirbti“, – teigia D. Dundulis.
Kita svarbi priežastis, leidusi gerokai ūgtelėti darbo užmokesčiui, pasak „Norfos“ vadovo, yra procesų efektyvinimas.
„Vis geriau valdome procesus, vykstančius parduotuvėse. Pavyzdžiui, vaisių ir daržovių išpardavimai leido stipriai sumažinti šios prekių grupės nurašymų kiekį. Atsipirko dar vienas sprendimas: investavome į šilumos siurblius, veikiančius apie 75 proc. mūsų parduotuvių, todėl gerokai sumažėjo sąskaitos už šildymą. Lygiai taip pat įtakos turėjo ir kitos priemonės –administracijos darbuotojų skaičiaus mažinimas, patogios darbo sąlygos ir pan.“, – aiškina D. Dundulis.
Pasak jo, prekybos sektoriuje dar tikrai yra kur pasitempti, todėl įmonė ir toliau pasirengusi didinti atlyginimus savo darbuotojams. „Norfos“ vadovo teigimu, tam reikalingas tiek konkurentų, tiek ir valstybės indėlis.
Sausio mėnesį pagal medianą viso išdirbto mėnesio darbo vieta mums kainavo 1659,22 euro, atlyginimas „į rankas“ išėjo 1065,13 euro, taigi galima paskaičiuoti, kokia suma nukeliavo mokesčiams. Todėl natūralu, kad kuo didesnis bus darbo užmokestis, tuo daugiau pinigų į valstybės biudžetą sugrįš per vartojimą, PVM ir kitus mokesčius“, – sako D. Dundulis.