Nuo tos dienos, kai Vaidotas Nekiūnas apsisprendė priimti dirbti žmones, turinčios klausos negalią, prabėgo jau keleri metai. Ir nebuvo nė dienos, kad įmonės „Novus langai“ vadovas būtų galėjęsis dėl šio sprendimo. Atvirkščiai. „Žmonės su negalia turi ne tik „silpnų“, bet ir „stipriųjų pusių“ – tereikia pasiūlyti jiems tokią darbo vietą, kur „negalia ne trukdytų, o būtų privalumas“, – sako jis.
Negalią turinčius žmones įdarbinę darbdaviai tiki: būsimi pokyčiai palengvins trūkstamų darbuotojų paieškas
© Organizatorių nuotr.

Tačiau kol kas Lietuvoje dirba kiek mažiau nei trečdalis negalią turinčių darbingo amžiaus žmonių. O tebesidarbuojantys pensijos sulaukę žmonės su negalia – reta išimtis. Šis pasakojimas apie netrukus prasidėsiančius pokyčius, kurie žmonėms su negalia suteiks daugiau galimybių rinktis patinkantį darbą, o darbdavius paskatins juos įdarbinti.

Žmonės su negalia turi „stipriųjų pusių"

Ne vieną klausos negalią turintį žmogų įdarbinęs įmonės „Novus langai" direktorius Vaidotas Nekiūnas teigia, kad naujų darbuotojų ieškojo pasitelkęs bendrovėje jau dirbančius žmones. „Klausėme, ar jie pažįsta ką nors, kas ieško darbo, ir taip sutapo, kad jie pasiūlė įdarbinti žmones su negalia", – sako langų, durų ir vitrinų iš aliuminio ir plastiko gamyba bei montavimu užsiimančios įmonės vadovas.

V. Nekiūnas pasakoja, kad įdarbindama žmones su negalia, įmonė pasinaudojo subsidijomis, bet tai nebuvo pagrindinė priežastis, kodėl rinkosi būtent darbuotojus su negalia: „Mums paprasčiausiai trūko darbuotojų. O pasibaigus subsidijų mokėjimo laikui, žmonės, turintys negalią, toliau sėkmingai dirba. Yra ir tokių, kurie mūsų įmonėje darbuojasi jau ketverius metus". Įmonės vadovas atviras – bendravimui su klausos negalią turinčiais darbuotojais reikia specialiai ruoštis, užduotis jiems reikia pateikti raštu arba naudotis vertėjo į gestų kalbą paslaugomis, tačiau žmonės su negalia turi ne tik „silpnų", bet ir „stipriųjų pusių": „Visuomet stengiamės, kad žmonės darbe galėtų realizuoti savo stiprybes. Mūsų įmonėje klausos negalią turintys darbuotojai dirba triukšmingoje aplinkoje, o tai tampa savotišku privalumu – jie negirdi nuolatinio triukšmo darbo vietoje".

Pasak V. Nekiūno, negalią turintys darbuotojai atsakingi, lojalūs įmonei ir tampa puikiais specialistais, niekuo nenusileidžiančiais kitiems. Jis teigia, kad tik „reikia suprasti, ką jie gali nuveikti, kuo gali būti naudingi įmonei, ir parinkti tokią darbo vietą, kur negalia jiems ne trukdytų, o padėtų dirbti".


Stanislovas: „Žmogus turi judėti"

Klaipėdietis Stanislovas džiaugiasi, kad įmonei, kurioje įsidarbino daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus, tebėra reikalingas net po to, kai dėl sveikatos problemų jo darbingumas sumažėjo daugiau nei perpus.

„Žmogus turi judėti". Būtent taip į klausimą, kodėl sulaukęs garbaus amžiaus ir turėdamas sveikatos problemų, jis vis dar tebedirba, atsako Stanislovas Vytautas Jonikas, kolegų dažnai vadinamas Stasiuku. Mėgstama veikla užsiimantis vyras, kuriantis unikalius medžio dirbinius, SBA grupės baldų gamybos įmonės „Klaipėdos baldai" duris pravėrė prieš 26-eris metus. „Dirbau specialių baldų užsakymų gamyboje. Teko dirbti su staklėmis – tiek su medžio masyvo, tiek su medžio plokščių. Dirbau ir su įvairiais įrenginiais, ir rankiniu būdu", – pasakojo Stasiukas, didžiuodamasis, kad jo rankomis gaminti baldai keliavo ir į žinomų politikų, ir net aukščiausių šalies vadovų namus.

Tačiau laikui bėgant sveikata suprastėjo, o prieš keletą metų dėl stuburo išvaržos vyrui nustatytas 40 proc. darbingumas – jis negali dirbti sunkių darbų, atlikti sukamųjų judesių, dirbti aukštyje. „Tuomet darbdavys iš karto man pasiūlė palankų darbo grafiką, kurį suderinau su asmeniniais poreikiais. Tad kartais dirbu pusdienį ar vos ketvirtį dienos. Vadovas net siūlė nupirkti specialią darbo kėdę, bet kol kas jos atsisakiau", – pasakoja Stasys, kurio rankose gimsta vienetiniai medžio drožiniai – suvenyrai, džiuginantys žmones įvairiomis progomis. Jis priduria neretai sulaukiantis vadovų klausimų, kaip jam sekasi, o išgirdę, kad „normaliai", jie prašo patikslinti, ko trūksta iki „gerai".

„Kol jėgų turiu, tol dirbu. Negaliu būti be darbo, man reikia ką nors krapštyti – nesunkiai, bet darbuotis...", – aiškina Stasiukas, vienas iš 20-ies įmonėje „Klaipėdos baldai" dirbančių žmonių su negalia. O tiems negalią turintiems žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių nedrįsta ieškoti darbo, jis primena: „Žmogus turi judėti, nes kitaip gali apsamanoti kaip akmuo".

Būsimi pokyčiai – papildoma paskata darbdaviams

„Šis žmogus turi auksines rankas ir menininko gyslelę, todėl sutarėme, kad pagal išgales jis gamins reprezentacines dovanas. Džiaugiamės, kad net sulaukęs pensijos, jis nenustygsta vietoje ir noriai įdarbina savo kompetencijas ir talentą", – sako SBA grupės baldų gamybos įmonės „Klaipėdos baldai", kurioje žmonės su negalia sėkmingai darbuojasi jau daugiau nei 20 metų, personalo vadovė Milda Ribaltavičienė.

Šiuo metu daugiau nei aštuonis šimtus darbuotojų turinčioje korpusinius baldus gaminančioje bendrovėje dirba apie 20 negalią turinčių žmonių. Ne vienas iš jų šioje įmonėje darbuojasi daugiau kaip 10 metų. „Dauguma pas mus dirbančių žmonių turi klausos negalią, todėl ypatingą dėmesį skiriame saugai darbe. Itin specializuotų darbo vietų jiems įrengti nereikėjo, tačiau saugiai darbo aplinkai užtikrinti garsinius įspėjamuosius signalus papildėme šviesos signalais. Taip pat buvo atvejų, kai teko pritaikyti įrangą (baldus), kad negalią turintiems žmonėms būtų patogu. Tam nereikėjo labai didelių investicijų, todėl įmonė darbo vietas žmonėms su negalia pritaikė savo lėšomis", – pasakoja M. Ribaltavičienė. Kadangi klausos negalią turintiems darbuotojams dėl jų pačių saugumo galioja tam tikri apribojimai – jie negali dirbti su mechanizuotos pastūmos įrengimais – jiems skiriamos užduotys saugesnėje aplinkoje, aiškina ji.

Pašnekovė priduria, kad dėl savo specifikos įmonė turi atidžiai patikrinti darbo vietų tinkamumą neįgaliesiems, tačiau: „Esant poreikiui tikrai svarstytume galimybę įdarbinti ir kitokias negalias turinčius žmones, nes jei darbdavys nori įdarbinti motyvuotą žmogų, viskas įveikiama". Pasak M. Ribaltavičienės, darbuotojai su negalia puikiai įsilieja į didelį kolektyvą ir skatinami įgyti daugiau profesinių žinių, naujų kompetencijų: „Jie turi galimybę dalyvauti kvalifikacijos kėlimo mokymuose, ugdyti naujas kompetencijas, o sėkmingai atlikę praktinių žinių patikrinimą gali imtis aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančio darbo. Pavyzdžiui, buvę gamybos darbininkai, įgiję papildomų žinių darbo vietoje, tampa operatoriais".

Negalią turinčius žmones įdarbinę darbdaviai tiki: būsimi pokyčiai palengvins trūkstamų darbuotojų paieškas
© Organizatorių nuotr.

Paklausta, ko darbdaviai tikisi iš naujos negalią turinčių žmonių įdarbinimo bei pagalbos jiems ir juos į darbą priimančioms įmonėms tvarkos, M. Ribaltavičienė atsakė: „Verslams labai trūksta darbo jėgos, bet verslininkams kartais nusvyra rankos dėl biurokratinių kliūčių, su kuriomis neišvengiamai tenka susidurti įdarbinant žmogų su negalia. Todėl pokyčiai, kurie įvyks nuo 2023 m., labai sveikintini. Darbdaviams tai galimybė surasti trūkstamų darbuotojų, o negalią turintiems žmonėms atsivers daugiau galimybių rinktis jiems tinkamą darbą. Ir iki šiol socialiai atsakingos įmonės, tarp kurių ir „Klaipėdos baldai", nevengė įdarbinti žmonių su negalia, o jei labiau padės valstybė, verslas turės daugiau motyvacijos ir galimybių pritaikyti neįgaliesiems naujas darbo vietas, ir tai taps papildoma paskata darbdaviams, nes patirtis rodo, kad šie žmonės nori dirbti, aktyviai įsitraukia į komandą ir yra lojalūs". Pašnekovė priduria besitikinti, kad suaktyvės ir Užimtumo tarnybos bei verslo bendradarbiavimas.

Pokyčiai svarbūs ir darbuotojams, ir darbdaviams

Nuo kitų metų įsigaliosiantys pokyčiai svarbūs ir darbuotojams, ir darbdaviams, patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos grupės vadovė Kristina Maksvytienė. „Iki šiol žmonės su negalia į darbo rinką buvo įtraukiami skirtingomis sąlygomis, kurios priklausė nuo įmonės statuso (socialinės įmonės ir tokio statuso neturintys darbdaviai), tačiau dėl to įmonės, priimančios žmones su negalia atviroje darbo rinkoje, turėjo prastesnes sąlygas. Nuo 2023 m. visų darbdavių galimybės bus vienodos – parama galės būti teikiama visiems darbdaviams, kurie kreipsis į Užimtumo tarnybą norėdami įdarbinti negalią turinčius žmones", – aiškina ji.

Viena iš tokių priemonių – subsidijos darbo užmokesčiui. Ji skirta padėti negalią turintiems bedarbiams įsitvirtinti darbo rinkoje ir apsaugos darbingo amžiaus neįgaliuosius, kurie iki 2022 m. pabaigos dirbo socialinėse įmonėse, kad jie dirbtų ir būtų išsaugotos jų darbo vietos. „Subsidijos darbo užmokesčiui dydžio apskaičiavimo tvarka ir maksimalus dydis nesikeičia – iki 1 260 tūkst. eurų (1,5 minimaliosios mėnesinės algos ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų „Sodros" įmokų suma). Be to, nuo 24 iki 36 mėn. pailgės subsidijos mokėjimo trukmė asmenims, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis", – pasakoja K. Maksvytienė.

Kita priemonė, kuri motyvuos darbdavius įdarbinti negalią turinčius žmones, – parama darbo vietai pritaikyti. „Nuo kitų metų ji bus teikiama ne tik įmonėje įdarbinant negalią turintį bedarbį, bet ir tuomet, kai įmonėje dirbantis asmuo taps neįgaliu. Be kita ko darbdaviai taip pat galės pasinaudoti galimybe gauti paramą, skirtą, kad negalią turintiems darbuotojams būtų tinkamai pritaikyta darbo vieta, aplinka, gamybinės ir poilsio patalpos. Vienai darbo vietai, aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti gali būti skirta ne daugiau 31 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio suma. 2023 metais tai sudarys 26 tūkst. eurų. Pritaikyti darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas – ne daugiau kaip 4,7 MMA. 2023 metais tai sieks 3948 Eur", – aiškina K. Maksvytienė. Ji atkreipia dėmesį, kad subsidija aplinkai pritaikyti bus skiriama ne dažniau kaip kartą per 3 metus ir tokia darbo vieta turės būti išsaugota bent trejus metus.

Paskata darbdaviui turėtų tapti ir nauja remiamojo įdarbinimo priemonė – subsidija darbo asistento išlaidoms. Ši priemonė bus taikoma, jeigu negalią turinčiam žmogui darbo funkcijoms atlikti bus nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis. Subsidijos darbo asistento išlaidoms dydis sieks 62 proc. minimalaus valandinio atlygio (MVA) už kiekvieną asmenį – nuo 2023 m. sausio 1 d. MVA – 5,14 Eur, 62 proc. MVA – 3,19 euro. Ją skiriant bus atsižvelgiama į laiką, kai šie asmenys faktiškai dirba, o darbui atlikti jiems teikiama darbo asistento pagalba. Informaciją apie darbo asistento poreikį ir šios pagalbos teikimo terminą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) pati perduos Užimtumo tarnybai.

K. Maksvytienė atkreipia dėmesį, kad pagal Socialinių įmonių įstatymą pasirašytų sutarčių įsipareigojimai dėl įsteigtų ir pritaikytų darbo vietų išlaikymo galios ir po 2023 m. sausio 1 d., o darbdaviams, kurie 2022 m. gruodžio 31 d. turės socialinės įmonės statusą ir vėliau išlaikys darbo vietas negalią turintiems darbuotojams, subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpis bus skaičiuojamas nuo 2023 m. sausio 1 d. Šiose įmonėse dirbantiems asmenims, kuriems gydytojai jau yra nustatę darbo asistento pagalbos poreikį, subsidijos asistento išlaidoms bus mokamos iki 2023 m. metų birželio 30 d., o nuo liepos 1 d. subsidija bus mokama, jeigu darbo asistento pagalbos poreikį nustatys NDNT.

Ateityje planuojama išbandyti ir dar vieną naują paslaugą. „Tai, pasakoja K. Maksvytienė, bus bandomasis projektas, kurį įgyvendinant bus teikiama metodinė ir konsultacinė pagalba darbdaviams, pritaikantiems darbo vietas asmenims su sunkia ar vidutine negalia, pertvarkant ir priskiriant darbo vietoje atliekamas funkcijas pagal negalią turinčio asmens gebėjimus".

Pasak jos, tikimasi, kad žmonių su negalia įdarbinimo reformos naujovės paskatins žmones su negalia drąsiau ir aktyviau ieškoti darbo, o įmonės plačiau atvers jiems duris, todėl kasmet dirbti pradės daugiau kaip po 3 tūkst. žmonių su negalia. Prognozuojama, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbs 39 proc. negalią turinčių darbingo amžiaus žmonių, o 2030 m. – 47 proc.

Negalią turinčius žmones įdarbinę darbdaviai tiki: būsimi pokyčiai palengvins trūkstamų darbuotojų paieškas
© Organizatorių nuotr.

Daugiau informacijos rasite čia.

Reklama
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.0000

Julija Okruško: lietuvė pasaulį pavergė neeiliniu, tačiau pernelyg trumpai džiuginusiu talentu

Prestižinių Holivudo muzikos ir medijos apdovanojimų laureatė, koncertų su pasaulinio lygio...

„Mantingai“ 25: milijardo kepinių istorija (2)

1998 m. Marijampolėje įkurta „ Mantinga “, pradėjusi veiklą nuo šaldytų gaminių importo,...

Vos prieš tris mėnesius sostinėje duris atvėręs restoranas jau spėjo pelnyti vilniečių ir miesto svečių meilę

Vieni čia užsuka dėl tos meniu dalies, kuri tobulai subalansuota sportuojančiam, kiti susigundo...

„Lidl“ plėtros maratonas: atidaryta parduotuvė Klaipėdoje, po savaitės – atidarymas Alytuje

Prekybos tinklas „ Lidl “ ir toliau vykdo sparčią plėtrą Lietuvoje. Vasario 2 dieną...

Top naujienos

Galingas smūgis rusų okupantams: išsigelbėti pavyko tik blaiviausiems (5)

Nepriklausomi Rusijos „Telegram“ kanalai skelbia naujų detalių apie Naujų metų dieną...

Rusai masiškai palieka Kazachstaną (11)

Rusijai paskelbus dalinę rezervistų mobilizaciją, į Kazachstaną atvyko per 400 tūkst. rusų....

Ūkininkai gamina kryžius – pirmadienį planuoja rinktis prie gamyklų ir prekybos tinklų (9)

Ženkliai kritusiomis pieno supirkimo kainomis pasipiktinę ūkininkai sako, kad kilo grėsmė...

Aurimas Kuckailis

Bukas sovietinis muštras ir 20-ies baigta karjera: iš rusės olimpinį auksą išplėšusi lietuvė plaukimo viršūnę užkariavo per trejus metus

„Kažkokia gal nenormali esu? Ir draugės visada sako: „Vis tiek tu esi kitokia: kitaip rengiesi,...

Karas Ukrainoje. Prigožinas apie nuožmius mūšius Bachmute: kovoja iki paskutinio rytą rusų pajėgos atakavo Charkivą

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino priešo vadavietę, raketų sistemą ir...

M360 PremiumDovilė Jablonskaitė

Socialinė medija keičiasi nuolat: patarė, kaip tai išnaudoti prekių ženklų komunikacijoje

„Jei galėtume pasikliauti vienu dalyku, jis būtų toks – socialinė medija keičiasi...

Vilniuje su draugais susitikti išėjęs paauglys dingo be žinios, mama maldauja padėti jį rasti

Vilniuje šeštadienį su draugais susitikti išėjęs paauglys dingo be žinios. Nerime gyvenanti...

Justė Arlauskaitė-Jazzu paatviravo apie nėštumą ir staigų gimdymą: gimė mano vaikas, o aš su juo gimiau iš naujo (2)

„Jau seniai norėjau dingti nuo scenos, nes man pasidarė per sunku ant jos būti, todėl, matyt, ir...

Maža indėlių grąža nepatenkintiems žmonėms ekspertė siūlo apsidairyti: yra naudingesnių pasiūlymų

Didiesiems šalyje veikiantiems bankams neskubant mokėti dosnesnių palūkanų už juose laikomus...

Mokslininkai įsitikinę: pasodinus daugiau medžių miestuose būtų išgelbėta tūkstančiai gyvybių

Mokslininkai skelbia, kad pasodinus daugiau medžių miestuose ir taip sumažinus temperatūrą,...