Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai dr. Saulė Milčiuvienė, dr. Darius Amilevičius ir dr. Viktorija Kavaliauskaitė-Vilkinienė pasakoja apie skaitmenines transformacijas, piliečių mokslą bei vykdomą VDU projektą, kuriuo siekiama universitete sukurti ekosistemą, kuri būtų palanki piliečių surinktų duomenų panaudojimui moksliniuose tyrimuose, jų atvėrimui ir tvarkymui. Kaip tai gali padėti mokslo pažangai?
Skaitmenizacija keičia mokslą ir visuomenes
Dr. S. Milčiuvienė pastebi, jog gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad piliečių mokslas yra naujas dalykas, nes dabar daug apie tai kalbama.
„Tačiau piliečių mokslas egzistuoja jau seniai, pavyzdžiui, tautosakos rinkimas: ją rinkdavo tikrai ne vien mokslininkai, dažnai liaudies dainas, pasakojimus, padavimus užrašydavo studentai ar tiesiog paprasti žmonės.
Tiesa, dėl paties termino „piliečių mokslas“ dar ginčijamasi, nes piliečių mokslas nesiejamas su jokia pilietybe, jis tiesiog reiškia, kad tai yra įtraukusis mokslas, kuris įtraukia visuomenę dalyvauti tam tikruose moksliniuose tyrimuose“, – aiškina pašnekovė.
Dr. D. Amilevičius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pasaulyje vyksta beprecedentis pasaulinio masto technologinių, socialinių ir ekonominių pokyčių procesas, turintis visus civilizacijos revoliucijos požymius:
„Tai – skaitmeninė transformacija. O ji atveria dar daugiau galimybių įtraukti piliečius į vykdomus mokslinius tyrimus, suteikdama galimybę masiškai bendradarbiauti ir rinkti duomenis precedento neturinčiu mastu.“
Pasak jo, šiais laikais piliečių mokslo iniciatyvos apima įvairias sritis: nuo pasaulinės aplinkos stebėsenos iki astronominių duomenų analizės, o tai rodo didžiulį visuomenės dalyvavimo mokslinėje veikloje potencialą.
„Su skaitmenine transformacija susiję pokyčiai neapsiriboja vien nuolatiniu naujomis technologinėmis galimybėmis grindžiamų sprendimų kūrimu, bet didele dalimi apima ir naujų, precedentų neturinčių struktūrų bei funkcinių modelių diegimą“, – aiškina mokslininkas.
Jis sako, kad skaitmeninė transformacija apima daugelio mūsų socialinio, politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo aspektų skaitmeninimą, sujungimą ir virtualizavimą.
„Ji daro įtaką ir visiems tradicinių mokslinių tyrimų etapams, tokiems kaip mokslinių tyrimų klausimų pasirinkimas, duomenų imčių ir duomenų pasirinkimas, duomenų rinkimo ir analizės metodai bei tyrimų rezultatų sklaidos būdai. Kadangi moksliniai tyrimai yra neatsiejama žinių kūrimo visuomenėje dalis, skaitmeninės transformacijos poveikis verčia iš naujo spręsti bendrą mokslo vaidmens visuomenėje klausimą“, – apie naująją realybę kalba dr. D. Amilevičius.
Piliečius į mokslą įtraukia ir NASA
Jo teiginius dr. V. Kavaliauskaitė-Vilkinienė iliustruoja konkrečiais gerosios piliečių mokslo praktikos pavyzdžiais:
„Christmas Bird Count“ projektas, skirtas paukščių rūšių skaičiavimui ir apsaugojimui, vykdomas jau nuo 1900-ųjų. Šis projektas kasmet suburia daugybę prie jo prisidėti norinčių savanorių – pavyzdžiui, 2022 m. jų buvo net 76 tūkstančiai. Piliečius aktyviai į mokslą įtraukia ir NASA, šiuo metu kuruojanti per 40 piliečių mokslo projektų. Būtent jų dėka NASA atliko daug svarbių mokslo atradimų.“
Pašnekovės teigimu, dėl itin didelio visuomenės įsitraukimo reikšmingų rezultatų pavyko pasiekti „Rainfall Rescue“ projekte, kurio tikslas buvo įtraukti piliečius į kritulių duomenų skaitmeninimą.
„Tyrimo tikslas buvo padėti nustatyti kritulių pokyčius Jungtinės Karalystės salose, kas suteiktų žinių apie klimato kaitą. Prie šio projekto prisidėjo 17 tūkstančių savanorių, per trumpą laikotarpį sutranskribavusių tūkstančius skenuotų lapų, iliustruojančių istorinius kritulių duomenis. Be savanorių pagalbos duomenų skaitmeninimas būtų užtrukęs itin ilgai. Ir tai tik keletas pavyzdžių, iš kurių Lietuva galėtų pasimokyti, nes čia piliečių mokslas vis dar nėra plačiai taikomas“, – teigia dr. V. Kavaliauskaitė-Vilkinienė.
Alternatyva dirbtiniam intelektui – kolektyvinis žmonijos intelektas
Kalbėdamas apie piliečių mokslą dr. D. Amilevičius sako, kad jo pagrindas – kolektyvinis intelektas (alternatyva dirbtiniams intelektui), t. y. bendros didelės grupės žmonių žinios ir gebėjimas spręsti problemas.
„Piliečių įsitraukimo poveikis moksliniams tyrimams yra milžiniškas: įtraukdami visuomenę į duomenų rinkimą ir analizę, mokslininkai gali rinkti duomenis tokiu mastu ir tokia raiška, kurių kitaip būtų neįmanoma gauti“, – aiškina jis.
Mokslininkas pabrėžia, kad šis indėlis nėra vien pagalbinė funkcija – daugeliu atvejų jis yra esminis mokslo laimėjimų veiksnys:
„Pavyzdžiui, astronomijos srityje piliečiai mokslininkai atrado naujų dangaus kūnų, vykdydami tokius projektus, kaip „Galaxy Zoo“. Tokie atradimai atskleidžia visuomenės dalyvavimo potencialą plėtojant mokslo žinias.“
Rinkdami duomenis žmonės įgyja daugiau žinių
Dr. S. Milčiuvienė sako, kad piliečių įtraukimas į mokslinių duomenų rinkimą yra svarbus, nes leidžia per gana trumpą laiką surinkti milžiniškus duomenų kiekius, kas nepavyktų tik vieniems mokslininkams.
„Ne mažiau svarbus ir visuomenės švietimas – dalyvaudami tam tikruose moksliniuose tyrimuose, žmonės įgyja pasitikėjimo savimi, supranta, kaip gaunami rezultatai, daromos išvados, išmoksta kritiškai vertinti gautus mokslinius rezultatus, susidaro teigiamą požiūrį į mokslą“, – apie abipusę naudą kalba pašnekovė.
D. S. Milčiuvienė pasakoja, kad piliečių mokslas glaudžiai susijęs ir su ES vykdoma atvirų duomenų politika:
„Dabar galima naudotis ir duomenimis, surinktais kitose šalyje. Tai supaprastina lyginamąsias analizes, leidžia taupyti laiką ir nedubliuoti analogiškų ar tų pačių tyrimų. Duomenų atvėrimas suteikia galimybę prieiti prie didelių informacijos šaltinių ne tik stambiam verslui, kuris gali samdyti mokymus, užsakyti tyrimus, juos gali naudoti ir smulkus verslas, iš kurio taip pat kyla labai daug inovacijų. O juk inovacijos ir yra ekonomikos pagrindas.“
Pašnekovė sako, jog praeitų metų gruodį buvo priimtas didžiulis ES reglamentas, duomenų aktas, kuris apibrėžia teisinius aspektus, susijusius su duomenimis.
„Duomenys atsiejami nuo intelektinės nuosavybės, nes duomenų rinkimas nėra kūryba – tik realybės fiksavimas, todėl tai nėra intelektualinės nuosavybės objektai. Taip pat projektų, finansuojamų iš valstybių, ar ES biudžeto duomenys turi būti prieinami visiems, – vardija pokyčius dr. S. Milčiuvienė. Ji primena, jog ir čia taikomos išimtys: – Tai asmens duomenys, taip pat tie atvejai, kai duomenų atvėrimas galėtų užkirsti kelią patentavimui ar būtų atskleistos verslo paslaptys“.
Atviri duomenys – daugiau galimybių ir verslui, ir universitetams
Dr. D. Amilevičius aiškina, kad atviros duomenų politikos ir mokslo prieinamumo koncepcijos yra glaudžiai susijusios:
„Atviros duomenų politikos principas, ypač akademinėje bendruomenėje ir mokslo tyrinėjimuose, reiškia, kad duomenys ir tyrimų rezultatai yra viešai prieinami ir gali būti naudojami, pernaudojami, jais dalijamasi be apribojimų arba su minimaliais apribojimais. Tai padeda skatinti skaidrumą, inovacijas ir bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir kitų suinteresuotų šalių.“
Pasak pašnekovo, mokslo prieinamumo principas, kuris apima atvirą prieigą prie mokslinių publikacijų ir duomenų, yra svarbus atviros duomenų politikos aspektas:
„Tai leidžia mokslininkams ir visuomenei lengviau pasiekti naujausius tyrimus, skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir užtikrina, kad žinių kaupimas būtų prieinamas plačiajam ratui suinteresuotų asmenų, o ne tik tiems, kurie gali sau leisti brangias prenumeratas ar prieigą prie mokamų duomenų bazių“.
Dr. D. Amilevičius įvardija pagrindinius atviro mokslo iniciatyvos tikslus, kuriais siekiama padidinti mokslo skaidrumą, prieinamumą prie mokslo tyrimų rezultatų ir padidinti bendradarbiavimą mokslo bendruomenėje.
Pasak jo, atvirojo mokslo iniciatyva apima kelis pagrindinius principus, iš kurių paminėtini yra šie:
1) atviros prieigos publikacijos, kai moksliniai tyrimai ir mokslo publikacijos yra prieinami internete nemokamai ir tai leidžia plačiajai visuomenei ir mokslininkams iš viso pasaulio lengvai pasiekti naujausias žinias ir tyrimų rezultatus;
2) atvirieji duomenys, kai mokslinių tyrimų duomenys yra viešai prieinami, kad kiti mokslininkai galėtų juos peržiūrėti, analizuoti ir naudoti savo tyrimuose. Tai skatina duomenų pernaudojimą, naujus tyrimus ir padidina mokslinių tyrimų patikimumą.
„Atvirojo mokslo iniciatyvos svara yra milžiniška, nes skatina mokslo pažangą, didina mokslinių tyrimų skaidrumą ir patikimumą, demokratizuoja mokslo žinias, skatina tarptautinį bendradarbiavimą, skatina inovacijas“, – reziumuoja VDU mokslininkas.
Ar mokslas gali būti demokratiškas?
Reikėtų visgi paminėti, jog piliečių įtraukimas į mokslo tyrimus turi ir nemažai rizikų. Dr. S. Milčiuvienė juokauja, kad lazda visuomet turi du galus, pavyzdžiui, piliečių surinkti ir atviri duomenys gali būti neteisingai interpretuojami, gali būti naudojama tik jų dalis, kuri leis daryti visai kitokias išvadas nei jų visuma.
Piliečių moksle būtent duomenų kokybė, pasak pašnekovės, ir yra vienas iš opiausių klausimų, nors ir yra įvairių kokybės užtikrinimo mechanizmų, galimybių juos tikrinti.
Dr. D. Amilevičius pritaria kolegei, kad mokslo demokratizavimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis.
„Šiame procese didžiausią nerimą kelia piliečių mokslinės kompetencijos – dar vadinamos moksliniu raštingumu – lygis. Jei mokslą formuotų moksliškai neraštingi piliečiai, tuomet epistemiškai, t. y. žinojimu ir mokslu grįsti, svarbūs projektai galėtų būti atmetami, trumpalaikė nauda gali tapti dominuojančiu vertinimo kriterijumi, o tyrimų finansavimui skiriami ištekliai greičiausiai būtų nukreipti kelioms „karštoms temoms“, kurios gali būti menkavertės, vertinant moksliniu požiūriu.“
Pašnekovas pastebi, jog visuomenės nuomonę dažnai veikia populiari žiniasklaida, socialiniai tinklai, klaidinanti informacija, todėl profesionalūs mokslininkai tampa „saugikliais“, kovojant su neteisingos mokslinės nuomonės formuotojais.
„Kitas svarbus aspektas – kaupiamų duomenų kokybė. Tyrimo pradžioje, kai duomenis kaupia ir analizuoja nedidelė mokslininkų grupė, visai nesudėtinga suorganizuoti įžanginius mokymus, kurių metu būtų išaiškinamos duomenų kaupimo metodikos, kriterijai ir t. t. Piliečių mokslo atveju tokių mokymų organizavimas dažnai ekonomiškai neefektyvus, todėl tyrimo vadovas susiduria su iššūkiu – kaip garantuoti tyrimui kaupiamų duomenų, nuo kurių priklauso tyrimo rezultatai, kokybę“, – dar vieną rizikos veiksnį įvardija mokslininkas.
Pašnekovo įsitikinimu, vienas svarbiausių mokslo demokratizavimo tikslų ir užduočių turėtų būti visuomenės mokslinių kompetencijų formavimas.
Dr. D. Amilevičiaus teigimu, mokslo demokratizavimas reiškia, jog yra kuriamos institucijos ir praktikos, kurios pirmenybę teikia atvirumo, prieinamumo, skaidrumo ir atskaitomybės principams.
„Tai reiškia, kad į visuomenei svarbius mokslinių tyrimų rezultatus reikia atsižvelgti ne mažiau nei į mokslinius ir technologinius rezultatus. Tai taip pat reiškia, kad mokslas turi būti ne tik „sausas“, bet ir suprantamas plačiajai visuomenei, aktualus ir įtraukus“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad mokslo demokratizavimas kartu reiškia vaidmenų tarp mokslininkų ir neprofesionalių tyrėjų perskirstymą:
„Šia prasme mokslo demokratizavimas naikina ribas tarp mokslininkų ir neprofesionalių tyrėjų, pripažįstant įvairias kompetencijos formas“, – apie ateities perspektyvas kalba dr. D. Amilevičius.
„VDU tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetųTransform4Europe aljanso tinkle“ (Nr. 10-005-P-0005).
