Ne mados klyksmas, o išmintingas pasirinkimas
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) maisto atliekas atskirai renka jau beveik visų regioninei atliekų tvarkymo sistemai priklausančių savivaldybių miestuose. Maisto atliekos atskirai surenkamos iš Alytaus, Birštono, Druskininkų, Lazdijų, Veisiejų, Prienų, Varėnos ir Senosios Varėnos gyventojų. Šiemet maisto atliekos atskirai bus pradėtos rinkti ir Alytaus rajone.
„Tai nėra užgaida ar mados klyksmas. Tai yra labai išanalizuotas ir išstudijuotas reikalavimas bei suvokimas, kad atskyrus biologiškai skaidžias atliekas, visos kitos atliekos yra lengviau perdirbamos, o žmonės, turėdami galimybę rūšiuoti biologiškai skaidžias ir maisto atliekas, geriau rūšiuoja ir visas kitas atliekas“, - sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas.
Atskiro maisto atliekų surinkimo procesas regione jau įsibėgėjęs. Jis prasidėjo 2018 metais, kai maisto atliekoms skirti konteinerių komplektai buvo išdalinti individualių namų gyventojams, o dar po metų, įrengus naujas požemines ir pusiau požemines konteinerių aikšteles, rūšiuoti maisto atliekas jau galėjo ir daugiabučių namų gyventojai – naujose modernių pusiau požeminių ir požeminių konteinerių aikštelėse įrengti ir atskiri konteineriai maisto atliekoms.
Galvojo, kad maisto atliekų neturi
Pradžia buvo sudėtinga. „Patirties nebuvo jokios. Jos sėmėmės tik stebėdami kitų Europos šalių rūšiavimo praktiką“, - prisimena A. Reipas.
O lietuviško nepatiklumo ir priešiško nusiteikimo buvo sočiai. „Aš viską suvalgau ir jokių maisto atliekų neturiu!”, „Atskirai surinktos maisto atliekos smirdės!”, „Atskirai renkant maisto atliekas, reiks mokėti didesnę rinkliavą“ – su tokiais ir panašiais nuogąstavimais buvo sutiktas atskiras maisto atliekų surinkimas.
Tačiau greitai visi įsitikino, kad mokėti daugiau nereikia, į maišelius surinktos ir uždarytame konteineryje laikomos maisto atliekos nesmirdi labiau nei bet kurios kitos, o įvairiausių maisto likučių, net ir viską iki trupinio suvalgius, virtuvėje pas visus atsiranda. Juolab, kad į šiuos konteinerius reikia mesti ne tik nesuvalgytą maistą, vaisių ar daržovių lupenas ar žieves, bet ir popierinius rankšluosčius, arbatos ir kavos tirščius, jų filtrus, riebaluotą popierių ir net kambarinius augalus bei jų dalis.
Mokė, patarinėjo ir kontroliavo
ARATC specialistai ne tik dalijo lankstinukus ir informavo žmones per įvairiausias medijas – jie važinėjo pas gyventojus, žiūrėjo, ką šie meta į naujai gautus konteinerius, o radę juos tuščius, kantriai aiškino, kas yra tos maisto atliekos ir kodėl jas reikia mesti atskirai.
Remiantis užsienio šalių patirtimi iš pradžių buvo siūlyta maisto atliekas į konteinerius mesti be jokių maišelių. Bet greitai paaiškėjo, kad tai nėra gerai – ir konteineriai užsiteršia, ir musės labai veisiasi.
Ieškant būdų, ką daryti, kad maisto atliekų konteineriai netaptų musių veisyklomis, buvo kreiptasi ir į mokslininkus. Gamtos tyrimų centro mokslininkai atliko studiją ir pateikė rekomendacijas, kaip mažinti vabzdžių vystymąsi atliekų konteineriuose. Esminis jų patarimas buvo - viską daryti tvarkingai, maistą ir visas atliekas laikyti uždengtas, o jas išmetus – išplauti šiukšliadėžes ir konteinerius.
Gyventojams išdalinti maisto atliekų konteineriai pradėjo pilnėti. Labai tikėtina, jog padėjo ir tai, kad be aktyvios švietimo ir informavimo kampanijos buvo ir kontroliuojama, kad maisto ir virtuvės atliekų žmonės nebemestų į mišrių atliekų konteinerius.
„Aptikus juose primestų maisto atliekų konteineriai buvo netuštinami - gyventojams tekdavo patiems perrūšiuoti atliekas ir laukti kito karto, kad vežėjai jas išvežtų. Daug bendravome su žmonėmis, aiškindami, kodėl reikia rūšiuoti maisto atliekas ir džiaugėmės matydami, kad daugelis geranoriškai reaguoja į pastabas“, - pasakojo ARATC Atliekų tvarkymo paslaugų ir kontrolės padalinio vadovas Martynas Krasauskas, pridurdamas, kad rūšiavimas – nesibaigiantis procesas.
Sunkiausia – įveikti psichologinį barjerą
Nuogąstavimai, kad gyventojai nerūšiuos maisto atliekų arba blogai jas rūšiuos, nepasitvirtino – sunkiausia visiems buvo įveikti psichologinį barjerą ir maisto atliekas išrūšiuoti pirmą kartą. Pabandę jau nesustoja.
Psichologinį nusistatymą „nerūšiuosiu“, „neturiu“, „kodėl turėčiau tą daryti“ daugeliui padeda įveikti ir kaimynų pavyzdys – ištuštinimui ištraukti jų konteineriai veikia geriau nei įtikinėjimai.
Per trejus metus nuo atskiro maisto atliekų surinkimo pradžios geriausiai tą daryti išmoko Alytaus miesto individualių namų gyventojai – jie rūšiuoja kaip tikri europiečiai. Vienam statistiniam individualaus namo gyventojui Alytaus mieste pernai teko beveik 71 kg maisto atliekų. Regiono vidurkis – 10, 42 kg.
Praėjusiais metais Alytaus regione buvo surinkta daugiau kaip 1570 tonų maisto atliekų. Maždaug du trečdaliai jų – iš individualių namų gyventojų, kurie maisto atliekas pradėjo rūšiuoti metais anksčiau nei daugiabučiai. Surinktų maisto atliekų kiekis per metus stipriai išaugo – pernai jų jau surinkta 550 t daugiau nei 2019 metais.
Rūšiuodami pamato, kiek maisto išmeta
To nauda – keleriopa. Pirmiausia, visos šios atliekos nepateko į mišrių atliekų srautą ir jų neužteršė – kartu su kitomis atliekomis išmestas maistas jas labai užteršia. Tad atskyrus maisto atliekas ne tik sumažėjo mišrių komunalinių atliekų, bet jos tapo ir gerokai sausesnės, švaresnės bei kokybiškesnės. O iš atskirai surinktų maisto atliekų gaminamas labai vertingas kompostas.
Įvairi statistika skelbia, kad žmonės išmeta labai didelius maisto kiekius. Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, mūsų šalies namų ūkiai per metus išmeta daugiau kaip 50 tūkst. tonų maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.
Tačiau ARATC vadovas Algirdas Reipas pastebi, kad tikslios ir patikimos statistikos apie išmetamą maisto kiekį nėra, o realybėje stebima situacija leidžia daryti prielaidą, kad mūsų šalies gyventojai didelių kiekių tinkamo vartoti maisto neišmeta – išmeta tai, kas lieka gaminant maistą: lupenas, nuograužas, kitas liekanas.
Įvairių apklausų duomenimis, lietuviai maistui išleidžia labai didelę savo pajamų dalį – apie 60 proc., kai daugelyje kitų ES šalių šis rodiklis tesiekia 12-14 proc. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl mūsų šalies gyventojai nėra didžiausi maisto švaistūnai – iš gyventojų surenkamose maisto atliekose aptinkama santykinai nedaug naudojimui tinkamų produktų. Didžiausią maisto kiekį išmeta viešojo maitinimo, prekybos įmonės.
Pastebėta, kad pradėję rūšiuoti maisto atliekas, gyventojai išmeta mažiau maisto, nes jie akivaizdžiai pamato, kiek iššvaisto.
Užsakymo nr.: PT_86714893