Išlošia ne vartotojai, o energetikai
Patvirtinta energijos kainų dalinio kompensavimo tvarka, anot D. Dundulio, yra trumparegiškas požiūris ir anaiptol ne į tą tikslinę grupę orientuotas valdžios sprendimas. Gyventojai ir toliau skursta, o tiesioginę naudą iš kompensacijų gauna tik energetikos sektorius.
„Juk ne vartotojai, o energetikai, gavę kompensacijas, gali siūlyti mažesnę kainą gyventojams. Juokais kartais sakau, kad maistas taip pat pabrango, tad paremkite prekybininkus ir jie taip pat nuleis kainas. Kompensacijos nėra amžinos, kažkada jų nebeliks, o energijos kaina lyg niekur nieko nesumažės. Todėl nesuprantu, kodėl priimant sprendimus negalvojama apie ilgalaikę naudą – pajamų didinimą, kuris leistų žmonėms savarankiškai susimokėti tikrąją energijos kainą. O mokant tikrąją kainą, ši, kaip taisyklė, dar ir šiek tiek sumažės", – sako verslininkas.
Logikos kompensavimo tvarkoje prekybos tinklo „Norfa" savininkas nemato ir dėl to, kad nepriklausomai nuo gyventojo gaunamų pajamų, kompensacijos suteikiamos visiems be išimties, tačiau sutinka – norint nustatyti, kad iš tiesų reikalinga parama, prireiktų nemenkų investicijų.
„Vienas turtingas žmogus viešai yra išreiškęs nuostabą, kad už kieme turimo baseino pašildymą, kuriam sunaudojama daug elektros, jis gauna kompensaciją. Lygiai taip pat ir man valstybė kompensuoja tuos 9 centus už kilovatvalandę. Logiška, kad kompensacijas turėtų gauti tik mažiausias pajamas uždirbantys žmonėms, tačiau tam reikalingos investicijos: duomenų bazė sąskaitas išrašančiose įmonėse, darbuotojai, kurie priimtų gyventojų prašymus. Tai – sudėtingas procesas, kurio dėl laikinų kompensacijų niekas nepradės. O jei ir imtųsi, klausimas, ar tai nekainuotų daugiau, nei dabartinė sistema, leidžianti dalį kainos kompensuoti visiems", – svarsto D. Dundulis.
Minimalaus užmokesčio neapmokestinimas teiktų visapusišką naudą
Šiai dienai 540 eurų siekiantis maksimalus mėnesio NPD Lietuvoje yra taikomas gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos. D. Dundulis siūlo NPD didinti iki minimalaus darbo užmokesčio. Tai reikštų, kad mažiausias pajamas gaunančių gyventojų darbo užmokestis būtų visiškai neapmokestinamas.
„Šiuo metu minimalus atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 730 eurų į rankas, o nuo kitų metų jį planuojama didinti iki 840 eurų. Tad jei iki tiek pakilęs minimalus darbo užmokestis būtų visiškai neapmokestinamas, mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos padidėtų apie 60-70 proc. ir mums galbūt net nereikėtų kalbėti apie jokias kompensacijas. Tuomet gyventojai patys spręstų, jie nori šildytis kūrendami malkas, dujomis ar kitokiomis priemonėmis", – sako D. Dundulis.
Minimalios algos neapmokestinamas, pasak pašnekovo, būtų kur kas efektyvesnis būdas ne tik kovoje su infliacija ir energetikos krize, bet ir su nedarbu.
„Pinigų bus išleista mažiau, o pasiektas tikslas žymiai geresnis ir, svarbiausia, ilgalaikis. Nereikia pamiršti ir to, kad žinodami, jog gali gauti didesnes pajamas, žmonės natūraliai norės dirbti, išlaikyti savo darbo vietas. Tokiu būdu mažės bedarbystė. Dabar darbo vietų yra daugiau nei žmonių, norinčių dirbti. Ir aš kažkiek juos suprantu – už minimalų atlygį žmonės tiesiog nenori eiti dirbti, jiems geriau gauti pašalpas ar kažkokias kompensacijas", – sako „Norfa" vadovas.
Siūlo žvelgti plačiau ir svarstyti pensijų didinimą
Didėjant dirbančių skaičiui, pasak jo, natūraliai mažėtų paraiškos socialinėms išmokoms gauti. Tai reikštų, kad valstybės biudžete atsirastų daugiau atliekamų pinigų, kuriuos butų galima skirti kitoms problemoms spręsti. Tame pačiame kontekste D. Dundulis mato ir būtinybę didinti senatvės pensiją.
„Esu skaičiavęs, kad norint per metus pakelti pensiją vidutiniškai 100 eurų, reikėtų apie 720 mln. eurų. Nors tokia pinigų suma atrodo didelė, palyginus su sumomis, kurias ruošiamasi išleisti kompensacijoms, tai gana kuklūs skaičiai", – teigia pašnekovas.
Mažesnes pajamas gaunančių piliečių neatleidžiant nuo mokestinės naštos ir vietoje to renkantis kompensacijų bei socialinių išmokų kelią, pasak D. Dundulio, mažėja ir paskata daugiabučių renovacijai, kuri žmones realiai gelbėtų energetinės krizės akivaizdoje.
„Kodėl didelė dalis daugiabučių Lietuvoje yra nerenovuoti? Todėl, kad patys gyventojai atsisako renovacijos. Jiems tiesiog neapsimoka. Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, kaip žinome, yra kompensuojamas ir šildymas, už kurį jie, gaudami paramą, moka sąlyginai nedaug. Tačiau renovavus daugiabučius būtų gražiau, žmonės gyventų šilčiau, sąskaitos už šildymą sumažėtų taip, kad vėlgi apie jokias kompensacijas mes net nekalbėtume", – teigia pašnekovas.
Verslininko įsitikinimu šiandien vykdoma „viena ranka duoti, kita – atimti" politika yra ne kas kita, kaip nepasitikėjimas ir manipuliavimas žmonėmis.
„Valstybė abejoja žmonių finansiniu raštingumu, galimybėmis kažką keist. Tiesa ta, kad gaudami didesnes pajamas, gyventojai tikrai žinos, kaip tinkamai jas panaudoti ir pagaliau baigsime tą varguolių rėmimo politiką, nes vargstančių tiesiog reikšmingai sumažės", – teigia D. Dundulis.