Išbandė elektrinio dviračio galimybes

Nemažai vilniečių žino Lietuvos spaudos fotografą Ramūną Danisevičių ne tik dėl jo organizuojamų parodų ir darbų, kurie eksponuojami Lietuvos galerijose, muziejuose, pasaulinio garso salėse ar privačiose kolekcijose. Ramūnas dar gerai žinomas dėl to, kad jau kelis dešimtmečius savo kelionėms į darbą ar darbo metu iš vieno objekto į kitą renkasi dviratį.

Daug laiko praleisdamas ant dviračio beveik ištisus metus fotografas palaiko puikią sportinę formą, tad prieš keletą metų ryžosi dviračiu pasiekti Paryžių ir savo tikslą nesunkiai įgyvendino. Kita žinoma jo kelionė dviračiu – apie 500 km kelionė piligrimų keliu Camino Lituano, apie kurią kalbėdamas Ramūnas prisimena nemažai nuotykių ir tai, kad po jos dviratį teko prikelti naujam gyvenimui. Nemaža kelionės dalis vyko bekele, tačiau tai Ramūno neatbaidė.

Rūta Želvė

Patyrusį dviratininką elektrinių dviračių parduotuvė „Motus aeternus“ pakvietė išbandyti elektrinio dviračio galimybes Vilniaus gatvėse. Sostinė pastaruoju metu turi tikrai neblogai išvystytą dviračių takų tinklą, tačiau dviratininkai žino, kad įkalnės ir nuokalnės šiame mieste lengvai įveikiamos tik patyrusiems dviratininkams.

Ramūnui bandymui buvo pasiūlytas žinomo austrų gamintojo KTM pagamintas elektrinis dviratis „Macina Fun A510 23,5‘‘. Šiame dviratyje sumontuoti „Bosch“ akumuliatorius ir variklis. Akumuliatoriaus talpa 500 Wh, su juo vienu pakrovimu galima nuvažiuoti apie 100-130 km. Ramūno bandyto dviračio rėmas yra XL dydžio. Detaliau su šiuo dviračio modeliu, o taip pat ir su kitais, galima susipažinti www.motusaeternus.lt

Rūta Želvė

Į Trijų kryžių kalną – be vargo

Ramūnas su KTM Macina Fun važinėjosi beveik savaitę, keletą kartų krovė dviratį. Pasibaigus bandymui jis pasakojo, kad važiuoti elektriniu dviračiu labai patogu, važiavimas pasinaudojant elektra kelionę iš taško A į tašką B padaro kur kas komfortiškesnę, gerokai lengvesnę.

„Galėčiau priprasti prie tokio komforto“, - sako fotografas, kasdien numinantis nemažai kilometrų.

Jis ypatingai įvertino elektrinio dviračio patogumą važiuojant į statesnes įkalnes, pavyzdžiui Šeškinės kalną, kuris pakankamai ilgas ir status, tad dviratininkams tampa iššūkiu.

Rūta Želvė

„Neretas vilnietis važiuodamas dviračiu į darbą, nuo Šeškinės kalno nusileidžia labai sklandžiai, o po darbo jau grūda dviratį į autobusą. Elektrinis dviratis šį klausimą išsprendžia puikiai. Bandymo metu reikėjo užvažiuoti į Trijų kryžių kalną, kuris net man, ant dviračio praleidžiančiam daug laiko, yra nemenkas iššūkis – artėjant link viršūnės paprastai jau pajaučiu nuovargį. Su elektriniu dviračiu užvažiavau be vargo, neįdėdamas jokių ypatingų pastangų“, - pasakoja R. Danisevičius. Anot jo, tą pat padarytų ir visiškai nepatyrę dviratininkai.

Jo teigimu, elektrinis dviratis yra puikus pasirinkimas ieškantiems, kuo nuvažiuoti į darbą išvengiant kamščių ar išvažiavusiems pasivažinėti. Tiems, kurie nuolat juda po miestą su dviračiu ir nuolat palieka ir rakina dviratį įvairiose vietose, Ramūnas patartų naudoti specialią programą, kuri dviračio savininką informuoja apie tai, kad jo paliktas dviratis pajudėjo iš prirakinimo vietos. Taip bus lengviau užtikrinti elektrinio dviračio saugumą, jei teks jį palikti keletui valandų gatvėje.

Rūta Želvė

Ramūnui bandymo metu pakrauti dviratį pasirodė pakankamai patogu. Dviračio akumuliatorius kraunamas pakrovėju, vizualiai panašiu į nešiojamo kompiuterio pakrovėją, jungiamas į paprastą elektros lizdą. 500 Wh akumuliatorius pasikrauna apytikriai per 6 val. „Elektriniai dviračiai – tikrai geras būdas sutrumpinti ir atpiginti savo kelionę į darbą didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams, taip pat labai geras laisvalaikio praleidimo būdas. Norintys naudoti tokį dviratį be elektros, tik pasitelkdami savo raumenų jėga, taip pat puikiai gali tai daryti, mat šioje parduotuvėje isi parduodami dviračiai turi pavaras ir juos patogu naudoti Lietuvos sąlygomis net ir be elektros“, - sako fotografas.

Ne sporto, o susisiekimo priemonė

Tiems, kurie norėtų plačiau pasidomėti elektrinių dviračių galimybėmis, apsvarstyti, kokį dviratį geriau pasirinkti, reikėtų pasikonsultuoti su žinovais. Parduotuvės „Motus aeternus“ direktorius Adomas Mačiulis sako, kad kiekvienu atveju reikėtų svarstyti individualiai – kokie žmogaus poreikiai, įpročiai ir galimybės. Tai daryti paprasčiausiai tariantis su specialistu, kuris gerai žino įvairių dviračių savybes. Pasirinkti tikrai galima, pavyzdžiui, „Motus aeternus“ parduotuvė siūlo įvairių elektrinių dviračių, kurių kaina svyruoja nuo 1100 iki 4500 eurų.

Rūta Želvė

Renkantis dviratį A.Mačiulis taip pat pataria įvertinti galimybę vėliau ten pat kreiptis į serviso specialistus tiek nuolatinei dviračio priežiūrai, tiek remontui, jei prireiktų. Elektrinių dviračių perpardavėjai paprastai tokių paslaugų neteikia, tad žmogus gali susidurti su problema dėl konkrečiam dviračiui reikalingų atsarginių dalių ir meistrų, kurie žino būtent tokio modelio dviračių ypatumus. Todėl įsigyjant reikėtų pasidomėti, kur pasirinktą dviratį būtų galima taisyti.

„Žmonės pamažu atsikrato stereotipo, neva elektrinis dviratis reikalingas tiems, kurie nebepajėgia važiuoti paprastu dviračiu. Taip, kaip elektriniai paspirtukai, taip ir elektriniai dviračiai dažniau yra susisiekimo priemonė, o ne sporto inventorius, nors užsinorėjus su elektriniu dviračiu galima ir raumenis neblogai pramankštinti“, - sako A.Mačiulis.

Atšilus orams A.Mačiulis ragina dažniau rinktis pigesnį, dažniausiai greitesnį ir aplinkai draugiškesnį būdą keliauti į darbą.

„Pakeliui į darbą tikrai turėsite daugiau galimybių pasidžiaugti gražiais vaizdais, neteks spoksoti į kamštyje stovinčius automobilius“, - sako „Motus aeternus“ vadovas.