Taigi, SLAPP suprantamas kaip piktnaudžiaujamojo pobūdžio procesinis persekiojimas dėl asmens teisėto naudojimosi saviraiškos teise, kuriame pakankamai finansinių išteklių turintis ieškovas paduoda į teismą atsakovą dėl ieškovui nepalankių veiksmų iš atsakovo pusės, siekdamas atsakovą įbauginti ir pasiekti su procesu nesusijusį rezultatą, pavyzdžiui, publikacijos, vaizdo įrašo, komentaro panaikinimą, protesto stabdymą.
Atitinkamai, SLAPP ieškiniai reiškiami ir prieš visuomenininkus bei NVO, kitus viešojoje erdvėje dalyvaujančius asmenis, kurie skleidžia visuomenei būtiną žinoti informaciją, taip pat menininkus, mokslininkus, advokatus ir kitus, realizuojančius saviraiškos laisvę, asmenis. Bylinėdamiesi atsakovai nukenčia finansiškai, mokėdami už profesionalių advokatų (atstovų) paslaugas, morališkai, nes yra įbauginami ir su jais siekiama susidoroti. SLAPP aukos, nebeturėdamos išteklių bylinėtis, nusileidžia piktnaudžiaujančiam procesu ieškovui ir panaikina paskleistą informaciją iš viešosios erdvės. Finansinės išlaidos, susijusios su teisinėmis procedūromis, yra svarbus veiksnys, lemiantis SLAPP aukomis tapusių žurnalistų ar visuomenės veikėjų sprendimus nutraukti bylinėjimąsi SLAPP bylose ir atlyginti neva padarytą žalą. Užsienio politikos centro tyrime atskleista, kad net 73 proc. žurnalistų gavo teisines pretenzijas ar kitokio pobūdžio teisinius dokumentus iš ieškovų atstovų būtent dėl viešai publikuotos informacijos.
SLAPP ieškiniais siekiama, pirmiausia, nutildyti žurnalistą ar visuomenininką ir užtikrinti, kad ateityje ieškovui nepatogi informacija nebūtų viešinama. Taip pat sustabdyti ieškovui nepalankų procesą, susijusį ne tik su informacijos skleidimu, bet ir su saviraiškos laisvės realizavimu, užtikrinti, kad žurnalistas ar visuomenininkas kuo stipriau nukentėtų finansiškai, kitaip tariant, „sugniuždyti“ bei įbauginti atsakovą. Dėl šios priežasties procesu piktnaudžiaujantys ieškovai neretai pareiškia ieškinius dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos pažeidimo, taip siekdami sau palankių tikslų, nesusijusių su bylos laimėjimu.
SLAPP ieškinių užuomazgos Lietuvoje siekia dar 2011 metus
Lietuvoje SLAPP procesų užuomazgos egzistuoja daugiau nei dešimtmetį. Pavyzdžiui, 2011 m. – UAB „Respublikos leidiniai“ ieškinys UAB „15min“, 2019 m. – skundas dėl dienraščio „Atvira Klaipėda“ redaktoriaus publikacijos, 2021 m. – Arūno Pukelio ieškinys tinklaraštininkui Skirmantui Malinauskui dėl garbės ir orumo pažeidimo.
2011 m. UAB „Respublikos leidiniai“ pareiškė ieškinį UAB „15min“, kuriuo prašė pripažinti, jog atsakovo internetiniame tinklapyje www.15min.lt paskelbtame straipsnyje „Lietuviška žodžio laisvė – korupcijos narve, arba už ramybę reikia susimokėti“ paskelbti duomenys neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo UAB „Respublikos leidiniai“ dalykinę reputaciją bei ieškovo naudai priteisti net pusės milijono dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinį UAB „Respublikos leidiniai“ vėliau atsiėmė.
2019 m. dienraščio „Atvira Klaipėda“ redaktorius paskelbė publikaciją „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“, kurioje analizavo Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ atliekamus viešuosius pirkimus. Įmonės „Gatvių apšvietimas“ akcininkas kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuri vėliau nusprendė, kad tokia publikacija pažeidė asmenų, kurių vardai ir pavardės buvo atskleisti, teisę į duomenų apsaugą. Po kelerius metus besitęsusio proceso Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė tenkinti pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą ir pripažino, jog įvertinus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, saviraiškos laisvės ir privataus gyvenimo apsaugos pusiausvyrą, teismo sprendime nagrinėtas trečiojo suinteresuoto asmens duomenų paskelbimas publikacijoje buvo teisėtas, todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimas toje dalyje yra nepagrįstas.
2020 m. verslininkas Arūnas Pukelis pareiškė ieškinį tinklaraštininkui Skirmantui Malinauskui, reikalaudamas pripažinti, kad „YouTube“ kanale S. Malinausko asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie ieškovą paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, priteisti 17 tūkst. 520 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 70 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. 2023 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė ieškinį atmesti.
Visi šie procesai turi SLAPP procesui būdingų požymių, tačiau tuometinis teisinis reglamentavimas neužtikrino jokių apsaugos nuo SLAPP proceso gynybos mechanizmų.
Šiuo metu Lietuvos teismuose yra nagrinėjama bent viena byla, kurioje yra pateiktas prašymas dėl SLAPP procedūros taikymo. Byloje pareikštas ieškinys dėl garbės ir orumo pažeidimo visuomenininkui, aktoriui Algiui Ramanauskui – dėl jo vykdomos kūrybinės veiklos. Tikimasi, jog šis procesas bus vienas pamatinių procesų, kuriame teismai pradės formuoti praktiką jau pagal naujai Lietuvoje patvirtiną reguliavimą dėl SLAPP procedūros taikymo.
Naujas SLAPP reguliavimas Lietuvoje – pažeidžiamų SLAPP aukų teisių gynimo pradžia
Pirmieji šiuo metu galiojantys SLAPP procesus reguliuojantys įstatymai JAV priimti dar 1999 m., Australijoje – 2008 m., Kanadoje – 2015 m. Tuo tarpu Lietuvoje Seimas tik 2022 m. pabaigoje priėmė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) pataisas, kuriomis įtraukta CPK 951 str. norma dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai.
Nors teisės mokslininkai ir praktikai skirtingai vertina naująsias CPK pataisas, pagaliau proceso taisyklėse atsirado norma, kuri suteikia teisę atsakovui, manančiam, jog prieš jį pareikštas ieškinys yra SLAPP, teikti prašymą dėl SLAPP procedūros taikymo. Tokiu atveju teismas, preliminariai įsitikinęs tokio prašymo pagrįstumu, šį priima ir persiunčia jo kopiją ieškovui.
Persiunčiant prašymo dėl SLAPP procedūros taikymo kopiją, teismas turi įpareigoti ieškovą raštu pateikti atsikirtimus į atsakovo prašymą, tikėtinai pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jeigu tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, taip pat informuoti ieškovą apie atsikirtimų nepateikimo pasekmes.
Tuo atveju, jeigu ieškovas per teismo nustatytą laikotarpį nepateiktų rašytinių atsikirtimų į atsakovo prašymą arba nepateiktų įrodymų, arba teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius atsikirtimus, nustatytų, kad ieškovas pareiškė piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinį dėl atsakovo vykdomos veiklos, teismas ieškinį turi palikti nenagrinėtu.
Teismas, vertindamas, ar ieškovas pareiškė SLAPP ieškinį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį pobūdį; į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų; į požymius, rodančius kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina; į kitas reikšmingas aplinkybes. Svarbu paminėti, jog ieškinys neturi atitikti visų CPK nurodytų strateginio ieškinio kriterijų, todėl teismas kiekvienoje SLAPP byloje turi itin atidžiai ir atsakingai vertinti visas reikšmingas aplinkybes.
Nors teismų praktika SLAPP ieškinių klausimu dar nėra suformuota, tačiau Vilniaus apygardos teismas jau yra pradėjęs formuoti praktiką, nurodydamas, jog nutartis atsisakyti priimti prašymą dėl SLAPP turi būti rašytinė, o ne žodinė. Tai reiškia, jog tokiu atveju egzistuoja galimybė pirmos instancijos teismo nutartį apskųsti atskiruoju skundu, užtikrinant teisę į teismo nutarties peržiūrėjimą ir dar efektyvesnį SLAPP aukos pažeistų teisių gynimą.
Nors naujasis SLAPP reglamentavimas Lietuvoje nesudaro sąlygų ateityje išvengti procesų iš to paties teise piktnaudžiaujančio asmens, o ir neduoda šaliai garantijų, jog nebus inicijuoti kiti teisminiai procesai pasitelkiant kitą, nors ir panašią argumentaciją, tačiau laikytinas teisinio reguliavimo tobulinimo pamatu. Šis reguliavimas – pažeidžiamos saviraiškos laisvės gynimo pradžia, tačiau vis dar neišbaigtas procesas, todėl tolimesnis aktyvus teismų praktikos formavimas yra būtinas.