Pasirinkti neurobiologijos mokslus paskatino smalsumas
„Daug kam atrodo, kad mokslininko darbas – tik nuobodus sėdėjimas prie kompiuterio ar mėgintuvėlių laboratorijose, todėl nemaža dalis jaunų žmonių, kurie nedrąsiai pasvajoja apie šią profesiją, galiausiai jos atsisako, – sako Indrė, nuo mažų dienų savo aplinkoje mačiusi eksperimentus, bandymus ir tyrimus. – Mano močiutė buvo chemijos mokytoja, todėl jei tik turėdavau laiko, visuomet užsukdavau pas ją į pamokas stebėti įvairių eksperimentų. Man kur kas labiau patiko ne vadovėliuose skaityti teoriją, o realiai matyti, kaip vyksta įvairios cheminės reakcijos, kaip vienas į kitą reaguoja skirtingi cheminiai elementai, pačiai išbandyti kokį nors eksperimentą ar atlikti tyrimą.“
Pabaigusi mokyklą Indrė įstojo į Vilniaus universitetą, mikrobiologijos ir biotechnologijos kursą. Studijuodama bakalaurą, pasakoja daug laiko praleidusi dirbdama su ląstelėmis, jų procesais, struktūra. Smalsumas, ambicijos ir noras prisidėti prie svarbių atradimų Indrę vedė link šios profesijos, todėl jau pirmųjų studijų metais galvoje pradėjo suktis mintis, kad galbūt šis kelias skirtas būtent jai. Sėkmingai baigusi bakalauro studijas, Indrė išvyko į Italiją.
„Italijoje metus laiko atlikau mokslinę praktiką. Per laikotarpį, praleistą užsienyje, mano noras tobulėti, žinių siekis dar labiau sutvirtėjo, todėl grįžusi į Lietuvą įstojau į magistrantūros studijas neurobiologijos srityje“, – pasakoja pašnekovė.
Pasiteiravus, kodėl būtent neurobiologija tapo sritimi, kurioje ji nusprendė tęsti savo mokslus, Indrė paaiškina: net XXI a. vis dar nėra tikslių žinių, kodėl smegenyse vyksta vienokie ar kitokie procesai, todėl tai ją labai suintrigavo.
„Neurobiologija yra viena iš greičiausiai besivystančių mokslo sričių, turinčių labai platų tyrimų spektrą, – nuo psichikos ligų ir jų gydymo iki socialinių medijų poveikio mūsų smegenims. Kadangi šie visi tyrimai yra susiję su žmogumi, pati ilgainiui pradėjau galvoti, kodėl mąstau būtent taip, o ne kitaip, kas tuo metu vyksta mano smegenyse ir panašiai. Supratau, kad kuo daugiau bus atlikta tyrimų, tuo geriau mes save suprasime ir pažinsime. Ši sritis man pasirodė ne tik įdomi, bet ir perspektyvi“, – sako jaunoji mokslininkė.
Neįkainojama patirtis
Studijuodama antrame magistrantūros studijų kurse, jaunoji mokslininkė atliko praktiką Lietuvos mokslo tarybos vykdomoje ir ES socialinio fondo lėšomis finansuojamoje veikloje „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“. Programa skirta studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinei kvalifikacijai vykdant praktinę mokslinę veiklą tobulinti.
Programa truko pusmetį, ir Indrė kartu su patyrusiais Lietuvos ir užsienio mokslininkais atliko tyrimą „Smegenų pusrutulių lateralizacija apdorojant užsienio kalbą ir darbinę atmintį“, kurio tikslas – pasitelkus pusės regos lauko paradigmą, ištirti užsienio kalbos bei regimosios darbinės atminties laterališkumą ir sąsajas tarp šių kognityviųjų funkcijų lateralizacijos.
„Lateralizacija yra įvairių kognityvinių funkcijų pasiskirstymas tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių. Daugelis esame girdėję stereotipą, jog meninius gebėjimus lemia dešinysis pusrutulis, o kairysis atsakingas už logiką. Yra žinoma, kad gimtoji kalba lateralizuota kairiajame smegenų pusrutulyje, tačiau žinios apie užsienio kalbos lateralizaciją yra ribotos. Pavyzdžiui, pasitaiko tokių klinikinių atvejų, kai žmogus, patyręs insultą, nebegali kalbėti savo gimtąja kalba, bet pradeda šnekėti užsienio kalba. Taip nutinka todėl, kad užsienio kalba lateralizuota jo dešiniajame smegenų pusrutulyje, o kairysis buvo pažeistas.
Įprastai specifinėms smegenų pusrutuliams funkcijoms lokalizuoti naudojamos smegenų vaizdavimo (angl. neuroimaging) metodikos, tačiau jos labai brangios ir reikalauja daug laiko. O tyrimų, taikant pusės regos lauko (angl. VHF – visual half field) paradigmos metodą, kai žmogus prie kompiuterio atlieka specialias užduotis, atliekama kur kas mažiau. Toks metodas kur kas paprastesnis ir pigesnis nei įprasti, todėl buvo gana svarbu įvertinti jo patikimumą bei pritaikymą praktiškai“, – pasakoja jaunoji mokslininkė.
Tyrimo rezultatai parodė, jog kairysis pusrutulis dominuoja apdorojant užsienio kalbą ir vizualinę darbinę atmintį, o tiesioginės koreliacijos tarp kalbos ir darbinės atminties užduočių nebuvo rasta.
„Tai gali reikšti, jog regimosios darbinės atminties kairiojo pusrutulio pranašumas nepriklauso nuo kairiojo pusrutulio dominavimo, kalbant apie užsienio kalbos užduotį, ir leidžia daryti prielaidą, kad kairiojo pusrutulio verbalinės strategijos nėra taikomos regimojoje darbinėje atmintyje“, – aiškina mergina.
Atlikdama tyrimą Indrė gavo ne tik finansavimą iš Lietuvos mokslo tarybos bei galimybę dirbti su ilgamečiais mokslininkais, bet ir, kaip sako pati mergina, neįkainojamą patirtį bei paspirtį siekti mokslo aukštumų.
„Ne paslaptis, kad studentams dažnai pritrūksta lėšų tyrimams, todėl pasinaudoti tokia galimybe išties verta. Tačiau kur kas svarbiau tai, kad, bendradarbiaujant su Lietuvos mokslo taryba, atsiveria daug didesnės galimybės plėsti savo žinių ratą ir patirties semtis iš savo srities profesionalų. Štai atliekant praktiką teko bendrauti ir pagalbos sulaukti iš Didžiojoje Britanijoje dirbančio žinomo psichologijos profesoriaus Markuso Hausmanno. Tokia pažintis jaunajam mokslininkui yra neįkainojama patirtis, o jausmas, kai šneki su žmogumi, kuris 20 metų dirba toje srityje ir yra parašęs šimtus mokslinių straipsnių, tiesiog nenupasakojamas“, – tikina Indrė.
Be mokslo – nė iš vietos
Šiandien jaunosios mokslininkės lentynoje – jau ir magistrantūros studijų diplomas, o pati mergina toliau sėkmingai dirba su moksliniais tyrimais bei darbuojasi vienoje laboratorinę ir medicininę įrangą tiekiančioje įmonėje. Indrės pasiteiravus, koks, jos nuomone, visuomenėje vyrauja požiūris į mokslininko darbą ir ar išties suprantame tokios profesijos svarbą, mergina sako, kad, deja, bet šios profesijos atstovai nusipelnė kur kas didesnio pripažinimo, nei jį gauna dabar.
„Manau, kad mokslininkai Lietuvoje vis dar nevertinami taip, kaip iš tiesų turėtų. Žinoma, pastarieji metai mūsų mokslui buvo sėkmingi. Pavyzdžiui, profesoriaus Virginijaus Šikšnio genomo redagavimo įrankio atradimas, kuris buvo nominuotas Nobelio premijai, šiek tiek paskatino visuomenę domėtis mokslu. Kalbant globaliai, pandemijos akivaizdoje taip pat pamatėme, kad už medikų stovi dar viena labai svarbi grupė žmonių – mokslininkai, kurie per rekordiškai trumpą laiką turėjo identifikuoti virusą, sukurti vakciną ir ją ištestuoti. Tačiau nors tai ir yra įspūdingi darbai, dėl informacijos stokos ir tęstinumo laikui bėgant daug kas juos užmirš“, – sako Indrė.
Todėl, pasak jos, ypač Lietuvoje būtina formuoti ir stiprinti mokslininko profesijos įvaizdį.
„Lietuvoje yra vykdomas ne vienas įdomus ir svarbus tyrimas, prie kurio dirba daug mokslininkų, kasdien ką nors atranda, sukuria ir sprendžia mums aktualias problemas. Tačiau jei tu nesi tame mokslo pasaulyje, apie tai greičiausiai niekada ir nesužinosi. Todėl, manau, reikėtų didesnio dėmesio ir viešumo apie mokslininkų darbus, nes tai yra visgi prestižinė profesija, viso mūsų progreso variklis“, – sako jaunojo mokslininkė.
Užsakymo nr.: PT_87786357