Aukštųjų technologijų srityje veikianti ir civilinės termovizorinės bei naktinės optikos prietaisus kurianti įmonių grupė per pastaruosius metus socialinėms investicijoms Lietuvoje jau skyrė kelis milijonus eurų. Pusė šios sumos atiteko šalyje įsikūrusiems ukrainiečiams.
Pasak G. Kavalskio, brandžioje visuomenėje socialinių investicijų svarba nekvestionuojama, tačiau, prieš išsikeldamos ilgalaikius socialinės atsakomybės tikslus, verslo organizacijos turi sau atsakyti į mažiausiai kelis klausimus.
– Apie socialinių investicijų svarbą kalbama jau seniai, tačiau toli gražu ne kiekvienas verslas imasi veiksmų – kaip vertinate bendrą dabartinę situaciją Lietuvoje?
– Vertinu pozityviai. Kita vertus, nors teigiami pokyčiai jau vyksta, dar reikia laiko, kol bus pilnai įsisąmoninta socialinių investicijų nešama nauda. Per paskutinius kelerius metus socialinių investicijų tematika tampa savaime suprantama verslo dalimi ir didžioji dalis verslo organizacijų šioje srityje jau aktyviai veikia.
Žinoma, ties tuo dar reikia nemažai dirbti. Reikia, kad visuomenė ir įmonės darbuotojai pakankamai aiškiai suprastų, kas yra socialinės investicijos, kam jos skiriamos, kokį vaidmenį jos atlieka ir kodėl verslo organizacijos tai daro. Tam būtina ir švietėjiška veikla, ir tam tikra verslo organizacijų branda.
Verslas yra sociumo dalis, iš jo tikimasi atitinkamo indelio į visuomenę. Jis šiandien supranta, kad turi ne tik investuoti į savo verslo aplinką ar tik darbuotojus, bet ir prisidėti prie teigiamų pokyčių, vykstančių už jos ribų. Todėl verslai pradeda remti visuomenines organizacijas (kultūrinius renginius, švietimo projektus), socialinius projektus (padeda integruoti socialiai pažeidžiamas grupes), investuoja į bendrą gerbūvį (į mokyklas, kur mokosi darbuotojų vaikai ir pan.).
– Kaip protingai paskirstyti paramą?
– Ir visuomenė, ir darbuotojai turi suprasti, kad socialinės investicijos nėra duotybė, jos neatsiranda iš niekur. Tai ilgalaikio rezultato pasekmė, savotiškas verslo organizacijos veiklos rodiklis, kuomet organizacija pasiekia tokį lygį, kai dalį pelno gali skirti ne tik reinvestavimui. Kartu tai –savotiška ilgalaikė investicija į bendros gerovės kūrimą, kai gerinamos darbo sąlygos, viešųjų erdvių aplinka, investuojama į mokymo įstaigų atnaujinimą. Tačiau šių investicijų grąža pasimatys tik ilgalaikėje perspektyvoje.
Visuomenė neretai klausinėja, kodėl parama skiriama vienoms veikloms, kodėl ne kitoms. Tokius klausimus užduoda ir darbuotojai. Todėl būtina šviesti, kas yra socialinė atsakomybė, koks jos ilgalaikis tikslas. Ir čia verslo organizacijos turi sau atsakyti į klausimus. Kodėl jos vykdo vienas ar kitas socialines veiklas? Kokio tikslo jos siekia? Kokia ilgalaikė šių veiklų strategija: tiesiog dalinti paramą, nes tai madinga, ar siekti kažkokio pokyčio visuomenėje?
– Galbūt problema – skirtingas suvokimas, kas yra verslas ir kokią atsakomybę jis neša? Juk vieniems verslas – tai pelnas, kitiems – kur kas platesnė sąvoka. Kas skatina verslus veikti arba neveikti?
– Jei pasižiūrėsime, kas sudaro verslo organizaciją, ją sudaro žmonės – tie patys pilietinės visuomenės dalyviai. Tik brandžioje ir pilnai susiformavusioje pilietinėje visuomenėje socialinių investicijų klausimas nesukelia jokių papildomų diskusijų, o yra natūralaus proceso dalis, kurioje aktyviai veikia ir verslo organizacijos. Vakarų Europoje šios tradicijos yra ryškiai susiformavusios, o pastarąjį dešimtmetį aktyviai diegiamos ir Baltijos šalių regione.
Palyginimui, žvelgiant nuo Lietuvos į Rytus, ten socialinių investicijų tematika dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Jos nėra taip išgrynintos, kaip pas mus ar Vakarų Europoje, nėra tokios plačios, todėl ir diskusijos dėl socialinių investicijų naudos bei kuriamos pridėtinės vertės beveik nevyksta.
Atitinkamai ir verslas, jei jis iš vidaus pakankamai brandus, diegia tą kultūrą, kuri yra priimtina ir savaime suprantama tiek Lietuvoje, tiek Vakarų Europoje. Socialinių investicijų klausimas čia nėra svarstomas, jis tampa savaime suprantamu dalyku.
– Šių metų pradžioje laimėjote Mažųjų socialiai atsakingo verslo konkurso socialinių investicijų kategorijos prizą. Ką Jums, kaip įmonei, šis apdovanojimas reiškia?
– Mums, kaip organizacijai, tai rodiklis, kad mūsų įgyvendinama socialinių investicijų politikos strategija teisinga. Šis apdovanojimas yra to įvertinimas. Mūsų darbuotojams tai – galimybė papildomai pasidžiaugti ir pasididžiuoti, kad jie taip pat yra šio pasiekimo dalimi.
Įmonės galimybės skirti dalį pelno socialinėms investicijoms priklauso nuo jų bendro darbo rezultato. Jeigu darbuotojai yra motyvuoti, nusiteikę pozityviai ir dirba efektyviai, tai matosi įmonės finansiniuose rodikliuose. Jei rodikliai teigiami, verslo organizacija dalį lėšų gali nukreipti kitoms veikloms. Tai ir yra sėkmingo bei efektyvaus darbuotojų darbo rezultatas.
Kartu, visuomenei tai ženklas, kad įmonė yra socialinės bendruomenės dalyvė, kuriai rūpi tai, kas vyksta aplinkui, ir kuri stengiasi prisidėti prie teigiamų pokyčių sukūrimo.
– „Yukon Advanced Optics Worldwide“ socialinės iniciatyvos nėra svetimos. Kas skatina nelikti nuošalyje?
– Suprantame, jog turime prisidėti prie bendrų krizių įveikimo, todėl aktyviai rėmėme įvairias iniciatyvas, susijusias su COVID-19. Tam skyrėme apie 1 mln. eurų.
Skyrėme lėšas Andriaus Tapino inicijuotam „Laikykitės, medikai!“ fondui, Vilniaus ir Kauno savivaldybėms, taip pat padėjome Kauno savivaldybei įsigyti ekstremalių situacijų valdymo automobilį, kuris buvo pirmasis toks Baltijos šalyse.
Rėmėme ir „Maisto banką“. Jiems mūsų indėlis buvo labai reikšmingas ir padėjo nenutraukti veiklos tuo sunkiuoju laikotarpiu. Kaip žinia, didžioji dalis panašių organizacijų tiesiog turėjo pristabdyti veiklą, nes neturėdavo nei finansinių, nei žmogiškųjų resursų.
– Dar apie milijoną eurų per šį pusmetį skyrėte įmonės vykdomai socialinei veiklai, susijusiai su parama ukrainiečiams. Papasakokite apie tai plačiau.
– Vasario 24 d. kilęs karas privertė mus peržiūrėti socialinių veiklų prioritetus ir priimti sprendimą visas šiems metams numatytas rėmimo lėšas skirti vienam tikslui – paramai ukrainiečiams. Tam numatėme per 1,5 mln. eurų, iš kurių šiai dienai jau panaudota per 1 mln. eurų.
Mūsų įmonių grupė ir pati turi darbuotojų Ukrainoje, dalis jų šiandien jau yra Lietuvoje. Vienas mūsų darbuotojų atvyko iš užimto Mariupolio: kol pasiekė Vilnių, užtruko 13 dienų, teko žingsniuoti ir pėstute.
Pačioje karo pradžioje ieškojome būdų, kaip prisidėti, kad lėšos būtų panaudotos kuo tikslingiau. Todėl iš pradžių skyrėme finansavimą Lietuvos Raudonajam kryžiui, „Maisto bankui“ ir „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“. Šios organizacijos buvo pirmosios, su kuriomis susidūrė į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai. Finansiškai parėmėme ir Šaulių sąjungos iniciatyvą „Stiprūs kartu“.
Karui besitęsiant, pradėjome svarstyti, kaip galėtume padėti jau Lietuvoje įsikūrusiems ukrainiečiams. Ypač vaikams ir jaunimui, kad jie „nesitrintų“ gatvėse, kol jų tėvai ieškojo galimybių įsidarbinti. Per „Stiprūs kartu“ susipažinome su Lauryno Šeškaus organizuojamomis dienos stovyklomis Ukrainos vaikams – savaitgaliais jas lankė per 2000 vaikų.
Dabar mielai sutikome paremti naują L. Šeškaus rengiamą projektą Ukrainos ir Lietuvos vaikams „Draugų diena“, kuri vyksta kiekvieną šeštadienį prie Baltojo tilto Vilniuje.
Daug bendravome su Vilniaus savivaldybės ir Švietimo ministerijos atstovais, klausdami, kaip galime padėti vaikų užimtumui ir integracijai Lietuvoje. Iš jų sužinojome apie iš Charkovo į Vilnių su moksleiviais ir mokytojais atsikrausčiusią mokyklą „Gravitacija“. Mums svarbu, kad Lietuvoje gyvenantys ukrainiečių vaikai neatitrūktų nuo mokslų, todėl prisidedame prie šios mokyklos veiklos Lietuvoje organizavimo. Galime pasidžiaugti, kad kol kas tai – vienintelė mokykla Lietuvoje, kurioje mokomasi ne savaitgaliais, o darbo dienomis. Mokyklą šiandien lanko per 400 vaikų.
Tai labai kompleksiška ir sudėtinga veikla. Retas įsivaizduoja, su kokiais sunkumais susiduria atvykstantys pabėgėliai. Žmonėms reikia užtikrinti ne tik darbo sąlygas, bet ir pasirūpinti jų pragyvenimu – juk didžioji dalis į Lietuvą atvyko su tuo, ką vilkėjo. Todėl mūsų skirta parama apima ne tik patalpų nuomą (dabar ieškomos naujos patalpos rudens semestrui) ir mokymosi įrangos įsigijimą, bet ir jų apgyvendinimą.
Su mokyklos koordinatoriais dabar planuojame ir naują projektą – vaikų atostogas Druskininkuose. Nuo liepos iki rugpjūčio pabaigos kiekvieną savaitę dalis moksleivių vyks pailsėti ir pramogauti į Druskininkus.
– Operatyviai reagavote ir į neteisėtos agresijos įvykius Ukrainoje – iš karto nutraukėte gaminamos produkcijos tiekimą į Baltarusiją ir Rusiją. Tuo metu tai padarė ir nemaža dalis didžiulių korporacijų bei mažesnių verslų. Tiesa, dalis įmonių tiltų su valstybe agresore visam laikui nesudegino ir į Rusiją tyliai sugrįžta. Kaip vertinate tokius įmonių veiksmus? Ar laikinas verslo santykių su Rusija nutraukimas buvo tiesiog pataikavimas visuomenei, o ne vertybinė verslo pozicija?
– Nesakyčiau, kad verslai bando atnaujinti veiklą Rusijoje. Kaip tik matoma, kad vis daugiau verslų, karo pradžioje pristabdžiusių savo veiklą tikintis, kad karas truks trumpai ir ją pavyks atnaujinti, dabar supranta, kad greitos karo pabaigos nebus. Kaip ir nebus sprendimo greitai panaikinti sankcijas Rusijai.
Todėl galutinai Rusiją paliekančių verslų skaičius tik didėja. Verslas skaičiuoja, kad ilgesnis buvimas Rusijoje bus finansiškai nuostolingesnis, nei vėlyvesnis pasitraukimas.
Taip pat ir visuomenė turi suprasti, kad nutraukti veiklą – tai nereiškia tiesiog pakabinti spyną ant durų ir atsisveikinti su darbuotojais. Tai nėra paprastas sprendimas. Jis finansiškai nuostolingas ir reikalauja pasiruošimo, atsiskaitymo su darbuotojais. Reikia atitinkamai pasiruošti ir technologijų, įrangos, dokumentacijos perkėlimui į kitas lokacijas. Gamybos perkėlimas į kitą šalį – tai ne nešiojamo kompiuterio pervežimas iš vieno biuro į kitą. Tam reikia laiko ir pasiruošimo.
Todėl dabar matomos tendencijos tik parodo, jog didžioji dalis verslų laikosi to paties požiūrio, kaip ir visuomenė. Tiesiog parodyti aiškiai matomą rezultatą joms reikia daugiau laiko.
– Gera organizacijos reputacija sunkiausiai uždirbama ir lengviausiai prarandama. Atstatyti pasitikėjimą įmone dažnai sunku net su milijoninėmis investicijomis. Ar socialinės investicijos verslui gali tapti pagalve reputacinėms krizėms? Ar pradėti atlikti, nors ir uždelsti, kai kurių įmonių veiksmai padėtų amortizuoti jau atsiradusią kritiką?
– Geri darbai visuomet padeda taisyti įvaizdį, kad ir koks neigiamas jis bebūtų. Ir atvirkščiai, vienas blogas sprendimas gali užbrėžti visus iki tol teigiamus pasiekimus. Skambės kiek ciniškai, tačiau žmogus prisimena tik paskutinius įvykius, todėl jo susikuriamas verslo įmonės įvaizdis siesis tik su paskutiniais tos įmonės veiklos pasiekimais: gerais ar blogais.
Juolab, kad mūsų atmintis trumpa ir esame valdomi emocijų. Todėl, nors blogus prisiminimus esame linkę prisiminti dažniau, jie ne visuomet veikia mūsų elgseną.
– Pasaulyje nuolat vyksta sudėtingi socialiniai, geopolitiniai ar kultūriniai pokyčiai, tačiau pastarieji metai nepašykštėjo išbandymų. Į kokias socialinės veiklos sritis dabar esate susikoncentravę?
– „Yukon Advanced Optics Worldwide“ turime pasitvirtinę Socialinės rėmimo atsakomybės politiką. Joje aptariami keli aspektai: kodėl inicijuojame, dalyvaujame ir remiame tam tikras veiklas, koks yra mūsų požiūris į mūsų darbuotojus, koks požiūris į mūsų verslo partnerius, kaip mes patys save turėtume matyti ir kaip norėtume save pozicionuoti bendraujant su visuomene ir kitais socialiniais partneriais.
Esame apsibrėžę penkias veiklos kryptis: sporto, švietimo, sveikatos, edukacinės ir socialinės atsakomybės. Joms kasmet skiriame dalį pelno.
Ilgalaikis mūsų tikslas – užtikrinti, kad įmonės vykdoma socialinė veikla prisidėtų prie socialinės gerovės kūrimo. Siekiame, kad tos kryptys nebūtų vienkartinės, o turėtų ilgalaikį bendradarbiavimo aspektą.
Veikla nukreipta dviem keliais. Vienas jų – socialiniai partneriai arba visuomeninės organizacijos, prisidedant prie socialiai jautrių grupių integravimo bei pilietiškumo ugdymo. Kitas – įmonės darbuotojai. Prisidedame prie jų gerovės ir kartu šviečiame, kodėl tokios veiklos vykdomos ir kokią naudą jos neša.
Taip pat plečiame socialinių partnerių sąrašą. Mūsų ilgametis draugas yra „Maisto bankas“, užmezgėme kontaktus ir su „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“, „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“, „Jaunimo linija“.
Remiame ne tik socialinius partnerius, bet ir kultūrines organizacijas. Prisidėjome prie Lietuvos partizanų paminklo Naujasodės kaime statybos, taip pat parėmėme katalikų bažnyčios Vilniuje ir stačiatikių Druskininkuose remonto darbus.
Remiame kultūrinius projektus, tarp jų – tarptautinį Druskininkų teatro festivalį. Tokiu būdu plečiame partnerystės suvokimą: paramą reikia skirti ne tik socialiai jautrioms grupėms. Ji gali būti ir kultūrinė, ir edukacinė, ir technologinė.
Mūsų ilgalaikis tikslas – kad darbuotojai jaustų ir suprastų, jog šios iniciatyvos yra jų darbo rezultatas. Jie visi netiesiogiai ir tiesiogiai prisideda prie to, kad „Yukon Advanced Optics Worldwide“ yra pajėgi vykdyti tokias socialinės atsakomybės veiklas.