Kaip pastebi dr. Darius Liutikas, prisitaikyti prie krizinės situacijos turėjo ir turizmo sektorius – būtent ši sritis pateko tarp labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19. Pandemija pakeitė pasaulį ir keliautojų įpročius, tad turizmo sektoriaus atstovams teko ieškoti būdų kaip išgyventi, o sėkmingai įveikusiems iššūkius galvoti apie tolimesnes ateities perspektyvas.

Vietinio ir atvykstamojo turizmo sektoriaus galimybės po COVID-19 pandemijos, taip pat inovatyvios turizmo sektoriaus veiklos formos, susijusios su naujomis technologijomis, paslaugomis ir produktais, buvo analizuojamos ir dr. D. Liutiko vadovaujamame, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vykdomame moksliniame projekte „Turizmo sektoriaus pokyčiai ir perspektyvos po COVID 19 pandemijos”.

D. Liutikas

Popandeminiame etape turizmo sektoriui buvo skirta nemažai dėmesio, tame tarpe ir mokslinių tyrimų srityje. Kokiomis kryptimis įprastai nagrinėjama ši sritis?

Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje išskiriamos trys svarbiausios turizmo sektoriaus tyrimų potemės – turizmo ir socialinių pokyčių sąveika, turizmo prisitaikymas prie klimato kaitos bei technologinių inovacijų diegimas turizmo sektoriuje. Pastaroji kryptis itin aktuali, nes būtent pandemijos metu stipriai išpopuliarėjo virtualus turizmas, buvo pritaikyta daugybė dirbtinio intelekto produktų ir technologinių sprendimų – pradedant robotizuotu temperatūros skenavimu oro uostose ar autonominiais robotais, aptarnaujančiais restoranuose bei viešbučiuose.

Turizmo sektorius neišvengiamai buvo priverstas keistis tiek dėl pačios pandemijos padiktuotų sąlygų, tiek dėl turistų įpročių kaitos. Trumpai apibendrinant – su kokio masto problema buvome susidūrę?

Pandemija kuriam laikui sustabdė pasaulį ir apribojo galimybę keliauti, tad ženklius pokyčius pajautė visas turizmo sektorius. Lyginant 2020 ir 2019 metus, užsienio turistų skaičius Lietuvoje sumažėjo net 73 proc. Iš kitos pusės – nesat galimybės keliauti po kitas šalis, išaugo vidaus kelionių – tuo pačiu lyginamuoju periodu nuo 52 proc. iki 76 proc. Panašios tendencijos stebimos ir kitose šalyse. Apibendrinant galima sakyti, kad išaugęs vidaus turizmas šiek tiek kompensavo sumažėjusio tarptautinio turizmo nuostolius, tačiau vis tiek nepakeitė bendro turistų skaičiaus mieste ir kaime.

Apgyvendinimo paslaugų įmonių pardavimo pajamos 2013-2022 (sausio 1 d. rodikliai).

Stipriai pasikeitė ir patys keliavimo įpročiai – daugiau buvo keliaujama pavieniui ar mažomis grupelėmis, su šeimos nariais. Sumažėjo įvairių ekskursijų – gyventojai keliavo savarankiškai, daugiau dėmesio skyrė saugumui.

Ko kelionių metu dairėsi ir kam prioritetą teikė lietuviai?

Prioritetu pandemijos metu tapo gamtinis turizmas. Tyrimo metu kalbinti turizmo centrų atstovai pastebėjo, kad padaugėjo jaunų žmonių, aktyviai keliaujančių po Lietuvos regionus ir ieškančių galimybių pakeisti aplinką – aktyviau buvo lankomi parkai, įvairūs pažintiniai takai, tapo populiarios nakvynės gamtoje esančiose poilsiavietėse, kempinguose. Pastebima, kad gyventojai ieškojo ir daugiau aktyvių pramogų, naujų patirčių – dažniau buvo domimasi įvairiomis edukacinėmis programomis, teminėmis ekskursijomis.

Keliautojai itin daug dėmesio skyrė patogumui – ieškojo komforto ir prabangesnio apgyvendinimo su SPA procedūromis, maitinimu kokybiškomis paslaugomis. Įdomu tai, kad šie poreikiai net ir pandemijai pasibaigus niekur nedingo.

Neatrasta Lietuva. Surdegio siaurojo geležinkelio stotis

Natūralu, kad dėl nuolatos kintančios ir neapibrėžtos situacijos, išankstinius užsakymus keitė paskutinės minutės kelionių planavimas. Dabar jau matome, kad turizmas praktiškai sugrįžo į priešpandeminius laikus – gyventojai keliones planuoja iš anksto, auga kelionių į užsienį skaičius.

Pandemijos metu buvo itin daug kalbama apie apgyvendinimo sektoriaus patiriamus nuostolius. Kaip bendrame kontekste laikėsi kaimo turizmas?

Kaimo turizmui metai tikrai nebuvo patys blogiausi – tiek pagal pardavimų pajamas, tiek pagal apsilankiusiųjų skaičių pastebimas tik menkas sumažėjimas, greičiausiai dėl ribojimų, kuomet buvo draudžiama keliauti ir kirsti savivaldybių ribas šalies viduje. Neigiamos pasekmės buvo trumpalaikės, nes lyginant 2019 ir 2021 metus, pastebimas netgi kaimo turizmo populiarumo augimas.

Apskritai, regioniniam turizmui COVID-19 tikrai nekirto skaudžiai. Tiek kaimo turizmui, tiek įvairiems SPA centrams pavyko pritraukti klientus. O kai kurie iš susidariusios situacijos dar ir laimėjo – kurortiniuose miesteliuose esančioms apgyvendinimo įstaigoms klientų netrūko, gyventojai noriai bandė įdomesnes vietas – atrado glampingą, nakvynes medžiuose įrengtuose nameliuose, vagonuose, ežero salose ar kitose egzotiškesnėse vietose.

Ne veltui sakoma, kad visos krizės vieniems yra dugnas, kitiems – pakilimas. Laimėjo tie, kurie ieškojo naujų būdų klientams pritraukti?

Gebėjimas prisitaikyti visada labai svarbus, tad kas pirmieji suskubo pasiūlyti kažką įdomaus ir inovatyvaus, tas ir išlošė. Skaičiai rodo, kad kaimo turizmas turėjo, ką pasiūlyti ir pandemijos metu – siūlė įvairių patyriminių veiklų ir edukacijų, nuo gastronomijos iki dvariškių etiketo kursų. Galima sakyti, kaimo turizmas pandemijos metu išgyveno aukso amžių, nes regionai tikrai stipriai pasitempė ir siūlė patrauklias naujoves.

Pasivažinėjimas karieta. Niuronys 2023

Kur kas prasčiau sekėsi didžiųjų miestų centruose esantiems viešbučiams, kurių pagrindinę klientūrą sudarė iš užsienio atvykstantys verslo klientai. Darbuotojų skaičius šiuose viešbučiuose sumažėjo daugiau nei 25 proc. Tiesa, kai kurie viešbučiai taip pat rado būdų kaip pritraukti klientus, pavyzdžiui, siūlė privačias vakarienes viešbučio kambariuose.

Ar galima sakyti, kad turizmo sektorius šiandien jau pilnai atsigavęs?

Neigiamų pandemijos pasekmių turizmo sektorius jau nebejaučia, tačiau Lietuva susiduria su kitais iššūkiais – dalis užsienio turistų vengia atvykti į mūsų šalį dėl karo Ukrainoje. Patys organizavome kelias tarptautines konferencijas ir susidūrėme su situacijomis, kuomet universitetai draudžia savo dėstytojams bei mokslininkams keliauti į šalis, kuriose vyksta karas ar į kariaujančios šalies kaimynes. Lietuva turi sieną su Rusija, tad mes priklausome tai nesaugių šalių kategorijai. Tai iš dalies lemia sumažėjusį užsienio turistų skaičių Lietuvoje, tačiau situacija gerėja ir turizmo sektorius atsigauna – tikėtina, kad šiais metais jau pasieksime priešpandeminius turistų srautus.

Savo atliktame moksliniame darbe kalbate ne tik apie turizmo sektoriaus pokyčius, bet ir ateities perspektyvas. Ko reikia Lietuvai, norint tapti patrauklesne šalimi turizmo srityje?

Turizmo formos pastaruoju metu sparčiai kinta – keliavimo patirtis papildo virtuali realybė, virtualūs asistentai, keliavimą palengvinančios išmaniosios programėlės. Link šių tendencijų eina visas pasaulis, ir Lietuva – ne išimtis.

Turizmo sektorių tyrinėjantys mokslininkai pastebi, kad pandemijos paskatinti pokyčiai nėra laikini – nuo vartotojiškumo keliautojai persiorientuoja į aplinką tausojančius sprendimus, todėl norint žengti koja kojon su laikmečiu ir keliautojų poreikiais, būtina investuoti į tvarumą ir ekologiją. Turizmo srityje sparčiai populiarėja ir dalijimosi ekonomika – dairomasi erdvių, kuriose galima derinti darbą ir laisvalaikį, populiarėja co-living tipo nakvynės, kuomet dalijamasi gyvenamojo ploto ir darbo erdve su kitais žmonėmis.

Ekspertų nuomonė apie Lietuvos turizmo situaciją COVID-19 metu ir galimybes po pandemijos

Vietinio ir atvykstamojo turizmo sektoriaus galimybės yra susijusios su mąstymo kaita, naujų technologijų diegimu, inovatyviomis paslaugomis ir produktais. Klausimas – kiek Lietuva gali pasiūlyti šias pasaulines tendencijas atitinkančių sprendimų.

Ar Lietuva išnaudoja savo privalumus turistams iš užsienio pritraukti? Turime išties nuostabią gamtą, pajūrį ir kitų išskirtinumų.

Privalumų išties turime, tačiau Lietuvai reikėtų padirbėti ties geresniu paslaugų pristatymu ir turizmo plėtra į regionus. Dabar į mūsų šalį atvykę turistai įprastai aplanko sostinę, Trakus ir užsuka į Kryžių kalną. Vystydami nišines turizmo kryptis galėtume pasiūlyti piligriminius maršrutus, gastronomines degustacijas, ekologinį turizmą po nacionalinius ir regioninius parkus, pažintinius takus. Vietiniai gyventojai su tuo jau susipažinę, tačiau turime dar daug neišnaudoto potencialo pritraukiant ir sudominant užsienio turistus.

Siauruko pirtelė ant bėgių

Ateities turizmą turime orientuoti į technologijas bei inovatyvius sprendimus. Pavyzdžiui, pandemijos metu valstybė skyrė lėšų turizmo inovacijomis, tačiau 80 proc. jų buvo panaudotos tinklalapių atnaujinimui, virtualiems maršrutams ir informacijos anglų kalba pateikimui. Tai nėra blogai, tačiau galima būtų mąstyti inovatyviau ir pasiūlyti keliautojams tikrai daugiau.

Turizmo sektoriaus ateitis žengia link dirbinio intelekto ir papildytos realybės sprendimų – karantino metu keliautojai naudojosi dviračių sistemomis namuose tam, kad virtualiai nukeliautų į Santjago de Kompostelą arba užsidėję papildytos realybės akinius virtualiai atostogavo Tailando šventyklose, lankėsi Luvro muziejuje Paryžiuje. Inovacijos pažengusios dar toliau – jau dabar galima gauti skirtingų kalbų vertimą realiu laiku ar vieno mygtuko paspaudimu išsikviesti virtualius asistentus, kurie materializuojasi skaitmeniniu pavidalu ir bendrauja su klientu. Tikėtina, kad ateityje tokie sprendimai mūsų jau nebestebins.

Projektas „Turizmo sektoriaus pokyčiai ir perspektyvos po COVID 19 pandemijos” yra bendrai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05 0009) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.